Utrechto tinklo stipendija studijoms arba moksliniam darbui
Utrechto tinklas siūlo stipendiją studijoms arba moksliniam darbui viename iš Utrechto tinklo universitetų
Utrechto tinklas siūlo stipendiją studijoms arba moksliniam darbui viename iš Utrechto tinklo universitetų
Iškilmingame Vilniaus universiteto (VU) Senato posėdyje „2021-uosius metus palydint“ Teatro salėje pagerbti labiausiai nusipelnę VU akademinės bendruomenės nariai. Juos sveikino VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas ir Senato pirmininkė prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.
Šį rudenį daktaro disertaciją tema „Fosfolipidinių dvisluoksnių formavimas ant metalų oksidinių elektrodų ir jų savybių tyrimas” apgynusi Inga Gabriūnaitė su kolegomis siekia suformuoti biologinį jutiklį, kuris būtų pritaikomas bakterinių infekcijų nustatymui. Fizikinės chemijos katedroje dirbanti mokslininkė sako, kad įvairių mokslo sričių derinimas, atsispindintis jos darbe, ilgainiui bus vis svarbesnis.
T. Kaunecko nuotrauka
Išrinkus dešimt naujų narių, šiemet baigta formuoti Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA). Prieš ketverius metus įkurtos LMAJA nariais renkami motyvuoti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje bei socialinėje veikloje. Tarp dešimties LMAJA naujų narių – ir Chemijos ir geomokslų fakulteto kelta kandidatė doc. dr. Ieva Plikusienė.
Moksliniame žurnale „Earth and Environmental Science Transactions of the Royal Society of Edinburgh“ VU ir Karltono universiteto mokslininkai atskleidė ilgai paleontologus kamavusią paslaptingųjų graptolitų žiedų paslaptį. Paskelbtame straipsnyje „Vėlyvojo silūro monograptidų (Graptolithina) dinaminė ekofenotipija“ (angl. Dynamic ecophenotypy in the late Silurian Monograptidae (Graptolithina) https://doi.org/10.1017/S1755691021000402) mokslininkai pateikė įrodymų, kad paslaptingų išnykusių jūrinių kolonijinių gyvūnų graptolitų žiedų susidarymo mechanizmas gali būti panaudotas rekonstruojant gilios praeities uraganinių įvykių dažnumo pokyčius laike.
2011–2020 m. vidutinė temperatūra Žemėje buvo 1,09 °C aukštesnė nei 1850–1900 m. vidurkis. Tikėtina, kad pastarasis dešimtmetis buvo šilčiausias per 125 tūkst. metų – visą homo sapiens gyvavimo istoriją. Pasaulio valstybėms dar tik tariantis dėl klimato kaitos stabdymo priemonių, ši jau yra įgavusi pagreitį, o jos padariniai reiškiasi nuo gamtinių katastrofų iki socialinių neramumų. Kokia kryptimi iš tiesų juda klimato kaita ir kaip pasikeis Žemės planeta, „Open Readings“ konferencijos renginyje „Café Scientifique“ pasakojo Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas profesorius Egidijus Rimkus.