Nanomedžiagų chemijos bakalauro absolventas ir chemijos magistrantas Algimantas Kaminskas studijų kryptį rinkosi daug nedvejodamas ir sako, kad savo sprendimo nei kiek nesigaili. Anot jo, renkantis studijas reikėtų koncentruotis į tai, kas labiausiai domina, o studijų metai padės nuspręsti, kur galima save realizuoti.
Deimantai. Lucas Santos /Unsplash nuotr.
Legendomis apipinti ir visame pasaulyje geidžiami deimantai pasižymi ne tik grožiu, bet ir unikaliomis fizikinėmis savybėmis. Tačiau dėl jų retumo ir sudėtingų gavybos sąlygų natūralių deimantų kaina yra didelė, o pramonė įvairiose šalyse kaltinama pažeidžianti žmogaus teises bei tvarios kasybos principus. Tačiau mokslas šioms problemoms siūlo sprendimą – sintetinius laboratorijose sukurtus deimantus. Kuo jie skiriasi nuo natūralių ir ar ateityje jie galėtų iš rinkos išstumti gamtoje randamus deimantus, komentuoja Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto gemologas dr. Arūnas Kleišmantas ir chemikas dr. Martynas Misevičius.
Miškai – Lietuvos gyvybės ašis, nuo kurių priklauso visos šalies ekologinis stabilumas. Atliepdamas į įvairių visuomenės grupių susirūpinimą dėl intensyvaus ūkinio miškų naudojimo, nesuderinamo su globaliais klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo iššūkiais, Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakultetas kartu su aplinkosaugos organizacijomis bei aktyvistais sausio 20 d. kviečia į mokslinę diskusiją „Miškai klimato kaitos kontekste“, kurioje bus siekiama aptarti kaip žaliuoju kursu harmonizuoti klimato ir biologinės įvairovės politiką.
„Klimato kaitos akivaizdoje neturime kitų sistemų, kurios taip efektyviai sugertų perteklinį CO2. Todėl galvodami apie ateities kartas, norėdami vystytis tvariai, privalome užtikrinti pakankamą erdvę – tam tikrą gamtinių teritorijų plotą ir jų kokybę“, – sako konferencijos organizatorė, Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkė dr. Giedrė Godienė.
Renginio metu bus siekiama atsakyti į klausimus: kaip keičiantis klimatui ir sparčiai nykstant biologinei įvairovei turime keisti miškininkystę ir Lietuvos kraštovaizdį? Ar seni miškai nebėra naudingi švelninant klimato pokyčius? Koks būtinas ir ekologiškai galimas CO2 sugeriamumas miškuose? Kaip klimato kaitą suvokia ir kokių veiksmų imasi visuomenė Lietuvoje ir pasaulyje? Kaip užtikrinti, kad Lietuvos žalioji politika būtų formuojama atsižvelgiant į tarpdisciplininių tyrimų išvadas?
Konferencijoje savo tyrimus ir požiūrį į klimatinį miškų vaidmenį, žaliosios politikos formavimą pristatys įvairių akademinių institucijų skirtingų mokslų sričių mokslininkai, kalbės politikai ir visuomenininkai: VU CHGF Geomokslų instituto, KTU, VDU Žemės ūkio akademijos, VDU Gamtos mokslų fakulteto, Gamtos tyrimų centro mokslininkai ir aktyvios visuomeninės organizacijos. Išgirsite autoritetingų JAV mokslininkų, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos FERN atstovės pranešimus.
Renginį įkvėpė visą aktyvią šios srities bendruomenę apjungęs Nacionalinio miškų susitarimo procesas, kuriame ieškoma geriausios Lietuvos ateities miškų vizijos. Konferenciją atidarys VU rektorius prof. R. Petrauskas, sveikinimo žodį tars LRS Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė, eurokomisaras V. Sinkevičius, Aplinkos ministerijos atstovas.
Konferencija vyks 2022 m. sausio 20 d. 9.00 – 16.30 val. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute, M. K. Čiurlionio g. 21, 214 auditorija (II aukštas).
lietuvių ir anglų kalbomis (be vertimo), tiesioginiu ir nuotoliniu būdu.
Atsižvelgiant į pandemijos valdymo rekomendacijas, gyvai konferencijoje dalyvauti galės tik 40 klausytojų. Užsiregistravusiems bus sudarytos galimybės dalyvauti nuotoliniu būdu.
Konferencija bus įrašoma, transliuojama socialiniais tinklais.
Registracija baigta
Renginio nuoroda Facebook: https://bit.ly/3IlQP6q
Rengėjas:
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutas
Partneriai:
Lietuvos geografų draugija
Aplinkosaugos koalicija
Asociacija „Gyvo žalio“
Kontaktinis asmuo: Giedrė Godienė,
Šiandien – diena, kurios pristatinėti nereikia nei vienam Lietuvos gyventojui. Vieni ją prisimena iš savo patirties, kiti, be abejonės, yra girdėję daugybę pasakojimų.
Sausio 13-oji sukūrė tokią Lietuvą, kokią turime dabar: stiprią, ambicingą ir pasitikinčią savimi.
Todėl mokslų, darbų ir egzaminų sūkuryje kviečiame minutei stabtelėti, prisiminti ir pagerbti tuos, kuriems turime būti dėkingi už Lietuvos nepriklausomybę.
Šia proga linkime, kad laisvės gynėjų pasiaukojimas prieš 31 metus įkvėptų mus visus dideliems darbams šiandien.
Vienybė težydi!
Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto taryba skelbia konkursą Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano pareigoms eiti (2022 m. sausio 10 d. tarybos protokolas Nr. 610000-TP1).
Utrechto tinklas siūlo stipendiją studijoms arba moksliniam darbui viename iš Utrechto tinklo universitetų
