Kol vasarą didžioji dalis fakulteto atostogauja, Chemijos institutas sulaukė svečių: du moksleiviai iš Turkijos Berker Gökzeşil ir Çağatay Engin Merttürk vadovaujami dokt. Dovydo Karoblio ir dr. Evos Raudonytės-Svirbutavičienės čia atlieka praktiką. Būsimieji studentai čia padeda mokslininkams laboratorijoje ir semiasi iš jų žinių, praversiančių studijų metu.
Kviečiame į Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslo metų pradžios šventę!
Viskonsino universiteto Eau Claire prof. H. Jol kartu su studentais apžiūri Marių mergelių atodangos likučius.
Poilsiautojų pamėgta Kuršių nerija Lietuvoje žavi ne tik savo gamta: joje nemaža ir istorinių paslapčių, kurias mokslininkai mėgina ištirti. Anot legendų, visai netoli Nidos XX a. pradžioje buvo ir karo belaisvių stovykla, kurios egzistavimas iki šiol nėra nei aiškiai patvirtintas, nei paneigtas. Jos pėdsakų taip pat ieškojo ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai kartu su kolegomis iš JAV, o kartu surinko ir vertingos informacijos, galinčios padėti nustatyti, kaip Kuršių nerijos kopos atrodys ateityje. Apie tai pasakoja Chemijos ir geomokslų fakulteto krantotyrininkas dr. Donatas Pupienis.
Praėjusią savaitę buvo išleista Geomokslų instituto geografės Ievos Misiūnės kartu su kolegomis iš Ispanijos ir Italijos recenzuota ir redaguota knyga „Human-Nature Interactions. Exploring Nature’s Values Across Landscapes“.
Birželio 20 d. Chemijos ir geomokslų fakultetas atšventė 225-ąjį Chemijos instituto įkūrimo jubiliejų, skaičiuojamą nuo Chemijos katedros Vilniaus universitete įkūrimo.
Švęsti chemikai pradėjo dar birželio pradžioje Vilniaus Vingio parke formuodami gyvą periodinių elementų lentelę. Nepabūgę kaitrios saulės ir artėjančios audros, 118 dėstytojų, studentų ir savanorių Geomokslų instituto kartografų paskolintu dronu įsiamžino atminimo nuotraukoje.
Vakarų pasauliui vis intensyviau taikantis prie klimato pokyčių, žmonės daugiau domisi gamta. Ne išimtis ir verslas, įvairiais būdais siekiantis kuo labiau sumažinti CO2 emisijas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) vadovo Kęstučio Šetkaus teigimu, gyventojai vis dažniau ieško tokių duomenų apie orus, kurie anksčiau paprastai domindavo tik specialistus. Tačiau Lietuvoje vis dar trūksta profesionalaus kompleksiško požiūrio į tvarumą ir kovą su klimato kaita.
