Kviečiame Jus į 64-ąją tarptautinę fizinių bei gamtos mokslų studentų ir jaunųjų mokslininkų konferenciją Open Readings 2021, vyksiančią 2021 m. kovo 16-19 d.
Registracija jau prasidėjo ir truks iki vasario 11 d. Konferencijoje galima pristatyti žodinius ir stendinius pranešimus. Registracijos mokesčio nėra.
Registruokitės jau dabar!
Sveikiname Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Biochemijos studijų programos IV kurso studentę Adelę Tiuchtaitę laimėjus 2020 m. Andriaus Sniadeckio stipendiją. Norime palinkėti Adelei niekada nenuleisti rankų ir siekti savo tikslų net pačiu sunkiausiu laikotarpiu.
Protestai ir valdžios represijos, kurios prasidėjo Baltarusijoje po rinkimų pakeitė daugumos šalies gyventojų gyvenimą ir požiūrį į pasaulį. Jauniems žmonėms, kurie labiausiai priešinosi senojo, diktatūros režimo išlikimui, gyvenimas šalyje apkarto labiausiai. Daugelis studentų, kurie jau neturėjo galimybės ramiai tęsti mokslus Baltarusijoje nusprendė savo laimės ieškoti svetur. Vilniaus universitetas taip pat pasiūlė palengvintas galimybės baltarusiams studijuoti mūsų universitete. Chemijos ir geomokslų fakultetas taip pat sulaukė kelių studentų, kurie labiausiai susidomėjo Farmacinės chemijos magistro studijų programa. Naujoji mūsų fakulteto bendruomenės narė Hanna Klipan taip pat pasakoja apie savo gyvenimą Baltarusijoje bei įspūdžius, kuriuos patyrė atvykusi į Lietuvą.
Biografija
Rolandas Kazlauskas gimė 1941 m. sausio 2 d. Anykščiuose. 1946-1957 m. mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje, ją baigė sidabriniu medaliu. Jau 1957 m. nusprendė susieti savo ateitį su chemijos mokslais, įstojo į to meto Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. Baigęs studijas dirbo skirtingose vietose: Lentvaryje - chemijos mokytoju, Lietuvos mokslų akademijos Chemijos ir cheminės technologijos institute - vyresniuoju laborantu. 1966 m. sugrįžo į Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą, čia pradėjo dirbti Analizinės ir aplinkos chemijos katedros dėstytoju, nuo 1974 iki 1994 m. – docentu, nuo 1994 m. – profesoriumi, dabar – profesoriumi emeritu. 1988-2005 m. taip pat buvo Chemijos fakulteto Analizinės ir aplinkos chemijos katedros vedėju, o 1996-2006 m. - Chemijos fakulteto dekanu bei Vilniaus universiteto Senato nariu.
Spalvotos į dangų skrendančios liepsnos – taip, dar senovėje žmonės vadino visiems žinomus fejerverkus. Tačiau bėgant laikui keičiasi ir žmonių požiūris į juos. Augant gamtos ir oro užterštumui pradėtą kaltinti fejerverkus teršiant orą ir niokojant gamtą. Bet ar tai iš tikrųjų tiesa? Apie fejerverkus ir jų tikrąjį poveikį gamtai dalinasi Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto dr. Dominykas Juknelevičius, kurį spalvotos liepsnos pakerėjo jau nuo vaikystės. Dominykas drąsiai teigia, kad fejerverkai tai cheminis stebuklas - „visada maniau, kaip yra įspūdinga, kad iš visos periodinės cheminių elementų lentelės fejerverkams tinka tik 8 elementai ir tik 3 suteikia ryškią spalvą. Tikras gamtos grožis“.
