Kaip Baltijos jūros pakrantė reagavo į galingiausias XX a. audras ir ką jų palikti pėdsakai gali atskleisti apie ateities grėsmes? Atsakymų į šiuos klausimus ieško Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai ir Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų profesorius Donatas Pupienis. Šių metų liepos viduryje Baltijos jūros pakrantės ruože tarp Šventosios ir Nidos gyvenvietės Latvijoje jie atliko išsamius geofizinius, geologinius ir morfometrinius tyrimus, siekdami nustatyti, ar pakrantės nuosėdose išliko XX a. uraganinių audrų pėdsakų. Tyrimuose dalyvavo Diukeno universiteto profesorius Philipas Reederis, Viskonsino universiteto Eau Claire profesorius Harry Jol, geoerdvinių technologijų koordinatorius Martinas Goettlas, studentai Brockas Johnsonas, Gracie Sime, Megan Doles, Grace Schmidt bei Gavinas Comiskey kartu su profesoriumi D. Pupieniu.

Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) trims tyrėjų vykdomiems moksliniams projektams skirtas finansavimas iš VU Mokslo skatinimo fondo. Kiekvienam projektui skirta 18 000 eurų.

^{Dr. Maab Abdulsamad Ahmed Elsheikh. Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.}

Implantai ir kaulų pakaitalai be infekcijų rizikos – tokio tikslo siekia Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) podoktorantūros stažuotoja dr. Maab Abdulsamad Ahmed Elsheikh. Mokslininkė kuria biomedžiagas, sujungiančias kalcio hidroksiapatitą – natūralų mineralą, sudarantį didžiąją kaulų ir dantų emalio dalį – su gamtoje randamais antibakteriniais junginiais – propoliu, gvazdikėlių aliejumi, bičių žiedadulkėmis bei eugenoliu. Dvejus metus trukusi stažuotė VU CHGF atvėrė kelią tyrimams, kurie gali tapti pagrindu ateities kaulų ir dantų implantams.

Šis interviu yra išverstas iš anglų kalbos. Interviu originalo kalba skaitykite čia.

Nuo Botsvanos iki Vilniaus universiteto laboratorijų – Leungo Kushatha Mbaiwa akademinis kelias driekėsi per kelis žemynus. Įgijusi farmacijos inžinerijos bakalauro laipsnį Kinijoje, savo aistrą chemijai ji atsivežė į Lietuvą, kur neseniai apsigynė magistro baigiamąjį darbą. Šiame interviu Leungo dalijasi savo patirtimi prisitaikant prie naujos kultūros, įveikiant biosensorių tyrimų iššūkius ir pasakoja apie tai, kokią didelę įtaką turi palaikanti bendruomenė toli nuo namų.

Birželio 28 – liepos 1 d. Taline, Estijoje, vyko tarptautinė konferencija „Balticum Organicum Syntheticum 2026“ (BOS 2026). Joje Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) studentės Martyna Paulauskaitė ir Urtė Milerytė pelnė du apdovanojimus už stendinius pranešimus.

Ramutis Bonifacas Mikšys (1940–2026) buvo žymus Lietuvos inžinierius geologas, fizinių mokslų daktaras, ilgametis Vilniaus universiteto docentas ir Lietuvos geologijos tarnybos specialistas. Savo mokslinę veiklą jis paskyrė inžinerinės geologijos, gruntų mechanikos ir geotechninių tyrimų plėtrai Lietuvoje. Atliko svarbius Vilniaus miesto gruntų, Lietuvos naudingųjų iškasenų telkinių, piliakalnių ir nuošliaužų procesų tyrimus, tarp jų ir Gedimino kalno, paskelbė dešimtis mokslinių darbų ir parengė reikšmingus geotechninių tyrimų metodinius dokumentus.