^{Nacionalinės inžinierių geologų draugijos pirmininkas doc. dr. Saulius Gadeikis}

Draugija savo veiklą pradėjo nuo 1997 m., kai prof. K.Dundulio iniciatyva buvo sukurta Inžinierių geologų Lietuvos nacionalinė grupė. Pagrindinis motyvas – suburti inžinierių geologų, geotechnikų ir kitus inžinierinių geologinių tyrimuose, pamatų projektavime ir statybose, mokslinėje veikloje dirbančius specialistus, dalyvauti tarptautinėje inžinierių geologų (IAEG) organizacijoje, būti jos nariais, gauti informaciją, pakvietimus į konferencijas seminarus ir pan.

Laura Gliaudytė, studijuojanti pramoninės biotechnologijos bakalauro programą Kauno technologijos universitete (KTU), yra jauna ir perspektyvi mokslininkė, kurią žavi chemijos mokslo paslaptys. Šią vasarą Laura turi unikalią galimybę gilinti savo žinias Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institute. Čia ji dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos organizuojamoje studentų vasaros praktikoje ir atlieka tyrimus, susijusius su naujų medžiagų, turinčių antibakterinių ir apsauginių savybių, kūrimu. Toliau – interviu su Laura.

2023 m. Vilniaus klubo mokslo premija už Vilniaus miestui skirtą studento mokslo darbą – tokį įvertinimą pelnė Vilniaus universiteto (VU) geografijos magistrantūros studijų alumnė Raminta Povilaitytė. Savo studijų kelią pradėjusi nuo finansų studijų, po dvejų metų Raminta suprato, kad tai nėra jos pašaukimas, o studijuodama Chemijos ir geomokslų fakultete atrado savo bendruomenę ir įgijo įdomių patirčių. Šiuo metu R. Povilaitytė yra geografinių informacinių sistemų (GIS) produktų vadovė „Hnit-Baltic“, pirmaujančioje GIS įmonėje Baltijos šalyse.

Ar galite papasakoti apie savo kelią į chemijos studijas? Kas lėmė, kad pasirinkote šią sritį?

Chemiją nusprendžiau studijuoti po literatūros studijų italų klasikinėje vidurinėje mokykloje, taigi visiškai kitokia aplinka. Taip, Italijoje mokiausi senovės graikų ir lotynų kalbų, bet po to nusprendžiau pereiti prie gamtos mokslų, nes maniau, kad tai man gali būti įdomiau nei ankstesnės studijos. Iš visų disciplinų man įdomiausia buvo chemija. Be to, chemija yra praktinė disciplina. Aš negalvojau apie būsimą darbą, o tik apie tai, kad man tai galėtų būti kažkas tikrai įdomaus.

Paaiškėjo 2024–2025 studijų metų Prezidentų vardinių stipendijų laureatai – 29 studentai, įvertinti už puikius akademinius pasiekimus įvairiose studijų kryptyse. Daugiausia, dvylika, stipendijų šiemet skiriama Vilniaus universiteto (VU) studentams.

Bakalauro studijų Chemijos programos studentui Eivydui Trioškai paskirta Prezidento Aleksandro Stulginskio vardinė stipendija.

1. Papasakokite apie savo kelionę į chemijos mokslo studijas. Kas jus paskatino rinktis šią sritį?

Iš tikrųjų viskas nutiko gana atsitiktinai. Mokydamasis mokykloje, viską mokiausi labai gerai, tai man atvėrė duris į įvairias karjeros galimybes. Iš visų mokslų man labiausiai patiko biologija ir chemija. Todėl kilo minčių apie medicinos studijas, sekdamas savo vyresniojo brolio, gydytojo, pavyzdžiu. Tačiau gal 12 klasėje, kai jau atėjo laikas rinktis, kur stoti, netyčia išgirdau, kad biomokslai, ypač biotechnologijos, yra „ant bangos“. Susidomėjau mikrobiologija ir visiškai nesuvokdamas skirtumo tarp jos, molekulinės biologijos ir biochemijos, likus dienai iki stojimo dokumentų pridavimo, nusprendžiau stoti į mikrobiologiją. Tą pačią dieną, susitikęs su dviem draugais, pasidalinau savo planais. Jie pasakė, kad stos į biochemiją ir pasiūlė man stoti kartu, tad taip aš ir padariau. Taigi, mano pasirinkimas buvo beveik atsitiktinis, nepagrįstas jokiomis vaikystės svajonėmis. Paprasčiausiai taip gavosi, kad man sekėsi ir patiko gamtos mokslai, todėl ir nuėjau šia kryptimi, negalvodamas apie tolimesnę ateitį. Dabar dėl to nesigailiu.