Palydovinėms technologijoms radikaliai keičiant karinių veiksmų ir konfliktų regionų stebėseną, atvirųjų duomenų amžiuje anksčiau ribota informacija šiuo metu yra nesunkiai pasiekiama, o beveik realiu laiku prieinami aukštos ir vidutinės raiškos palydoviniai vaizdai naudojami ne tik žvalgybos tikslais, bet ir kovojant su plačiai paplitusia dezinformacija. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna paaiškino, ką palydoviniai duomenys mums sako apie dabartinį konfliktą Gazos sektoriuje.

„Grafenas galėtų būti vadinamas XXI a. medžiaga. Jis labai įdomus, mįslingas, o jį tirdamas kaskart randi kažką naujo. Grafeno tyrimai yra sritis, kurioje dar laukia labai daug darbo, taip pat ir galimybių prisidėti prie mokslinių atradimų ir technologinės pažangos“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto mokslininkė doc. Justina Gaidukevič. Dar bakalauro studijų metu prisijungusi prie Anglinių medžiagų laboratorijos, mokslininkė gilinasi į grafeninių medžiagų sintezės tobulinimą, struktūrinę analizę, naujų modifikavimo metodų paiešką ir grafeninių medžiagų taikymą.

Kasmet Tarptautinės žmonių su negalia ir Žmogaus teisų dienos proga Vilniaus universiteto (VU) Bendruomenės gerovės skyrius kviečia dalintis gerosiomis praktikomis, patirtimi bei diskutuoti apie Lietuvos aukštojo mokslo prieinamumą negalią ar kitokių individualių poreikių turintiems studentams ir studentėms.

Šiais metais konferencijos metu Lietuvos mokslininkai ir mokslininkės, praktikai ir ekspertės pristatys naujausias žinias ir įžvalgas apie neuroįvairovę bei įtraukų aukštąjį mokslą. Taip pat pakviesime neuroskirtingus universiteto bendruomenės narius ir narės pasidalinti savo patirtimi.

Šiaurietiškas klimatas, nedaug saulės šviesos, „cepelininis“ dangus – taip dažnai apibūdiname Lietuvos orus, tad kalbant apie saulės energijos panaudojimą kyla abejonių, ar tikrai tai atsiperkanti investicija. Tačiau Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto studentas Neilas Žarskas, vadovaujamas dokt. Neringos Mačiulevičiūtės-Turlienės, įrodė, kad nemaža Lietuvos dalis iš tiesų gali apsirūpinti saulės energija, įsirengdama saulės jėgaines ant pastatų stogų, ir ja naudotis ištisus metus.