Rugpjūčio 24 d. Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesorius emeritas, Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas prof. Gediminas Motuza mini 80 metų jubiliejų. Jau šešis dešimtmečius jo gyvenimas neatsiejamas nuo geologijos – nuo pirmųjų darbų Altajuje ir Sibire iki tyrimų Mozambike, Norvegijoje ir Afganistane. Lietuvoje jo veikla paliko ryškų pėdsaką tiek moksle, tiek valstybės geologijos sistemos kūrime.

Liepos mėnesį VU CHGF Geomokslų instituto doktorantas Pranciškus Brazdžiūnas dalyvavo ICAR2026 (International Conference on Aeolian Reasearch) konferencijoje, vykusioje Svakopmunde, Namibijoje. Šią konferenciją, kas trejus metus organizuojamą vis kitoje pasaulio vietoje, rengia tarptautinė eolinių tyrimų bendruomenė (ISAR) kartu su Oksfordo universitetu. Joje susitinka mokslininkai, tyrinėjantys vėjo nešamą smėlį, su juo susijusius procesus bei žemės formų vystymąsi.

Kaip Baltijos jūros pakrantė reagavo į galingiausias XX a. audras ir ką jų palikti pėdsakai gali atskleisti apie ateities grėsmes? Atsakymų į šiuos klausimus ieško Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai ir Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų profesorius Donatas Pupienis. Šių metų liepos viduryje Baltijos jūros pakrantės ruože tarp Šventosios ir Nidos gyvenvietės Latvijoje jie atliko išsamius geofizinius, geologinius ir morfometrinius tyrimus, siekdami nustatyti, ar pakrantės nuosėdose išliko XX a. uraganinių audrų pėdsakų. Tyrimuose dalyvavo Diukeno universiteto profesorius Philipas Reederis, Viskonsino universiteto Eau Claire profesorius Harry Jol, geoerdvinių technologijų koordinatorius Martinas Goettlas, studentai Brockas Johnsonas, Gracie Sime, Megan Doles, Grace Schmidt bei Gavinas Comiskey kartu su profesoriumi D. Pupieniu.

Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) trims tyrėjų vykdomiems moksliniams projektams skirtas finansavimas iš VU Mokslo skatinimo fondo. Kiekvienam projektui skirta 18 000 eurų.

^{Dr. Maab Abdulsamad Ahmed Elsheikh. Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.}

Implantai ir kaulų pakaitalai be infekcijų rizikos – tokio tikslo siekia Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto (CHGF) podoktorantūros stažuotoja dr. Maab Abdulsamad Ahmed Elsheikh. Mokslininkė kuria biomedžiagas, sujungiančias kalcio hidroksiapatitą – natūralų mineralą, sudarantį didžiąją kaulų ir dantų emalio dalį – su gamtoje randamais antibakteriniais junginiais – propoliu, gvazdikėlių aliejumi, bičių žiedadulkėmis bei eugenoliu. Dvejus metus trukusi stažuotė VU CHGF atvėrė kelią tyrimams, kurie gali tapti pagrindu ateities kaulų ir dantų implantams.

Šis interviu yra išverstas iš anglų kalbos. Interviu originalo kalba skaitykite čia.

Nuo Botsvanos iki Vilniaus universiteto laboratorijų – Leungo Kushatha Mbaiwa akademinis kelias driekėsi per kelis žemynus. Įgijusi farmacijos inžinerijos bakalauro laipsnį Kinijoje, savo aistrą chemijai ji atsivežė į Lietuvą, kur neseniai apsigynė magistro baigiamąjį darbą. Šiame interviu Leungo dalijasi savo patirtimi prisitaikant prie naujos kultūros, įveikiant biosensorių tyrimų iššūkius ir pasakoja apie tai, kokią didelę įtaką turi palaikanti bendruomenė toli nuo namų.