sakalauskienell

Sveikiname VU Chemijos ir geomokslų fakulteto chemijos mokslo krypties doktorantę Laurą Sakalauskienę sėkmingai apgynus daktaro disertaciją „Nanostruktūrų taikymas gliukozės biologiniuose jutikliuose“ (mokslinė vadovė – prof. dr. Almira Ramanavičienė).

Disertacija rengta 2019 – 2023 metais Vilniaus universitete Chemijos ir geomokslų fakultete.

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Vida Vičkačkaitė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003);

doc. dr. Lina Mikoliūnaitė (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003);

dr. Inga Morkvėnaitė-Vilkončienė (VMTI Fizinių ir technologijos mokslų centras, gamtos mokslai, chemija – N 003);

prof. dr. Evaldas Naujalis (Vilniaus universitetas, gamtos mokslai, chemija – N 003);

dr. Germanas Peleckis (Wollongong universitetas (Australija), gamtos mokslai, chemija – N 003).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Fizinių ir technologijos mokslų centro bibliotekose ir svetainėje adresu: http://www.vu.lt/lt/naujienos/ivykiu-kalendorius

 

L. Sakalauskienei linkime sėkmingų ateities projektų!

 

moks 0
Netektis. Eidamas 104-uosius gyvenimo metus, 2024 m. spalio 2 d. mirė geografas, hidrologas, fizinių mokslų daktaras, ilgametis VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros darbuotojas ir vedėjas, docentas EDUARDAS ČERVINSKAS (1921.08.15–2024.10.02). Netekome išskirtinės asmenybės, savo darbais daug prisidėjusios prie kompleksinių Lietuvos vandenų (ypač Kuršių marių) tyrimų ir aktyvaus jaunesnių tyrėjų kartų ugdymo.
 
Eduardas Červinskas gimė 1921 m. rugpjūčio 15 d. Penzoje (Rusija). Vėliau persikėlęs gyventi į Lietuvą lankė gimnazijas Kybartuose ir Kaune. 1941 m. baigė Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. 1943–1945 m. dirbo mokytoju Kretingos gimnazijoje. 1950 m. baigęs Vilniaus universitete geografiją dirbo dėstytoju VU Gamtos mokslų fakultete. 1956 m. apgynė geografijos mokslų daktaro disertaciją „Vandens apykaita tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros“ (nuo 1961 m. docentas). 1960–1987 m. dirbo Hidrologijos ir klimatologijos katedroje (1960–1972 m. šios katedros vedėjas).
Skaityti daugiau...

kristalu chemija 3d 900x900
Vilniaus universiteto (VU) leidykla pristato naujieną – Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto mokslininkų prof. dr. (HP) Jurgio Barkausko ir doc. dr. Martyno Misevičiaus knygą „Kristalų chemija“.
 
Kristalų chemija nagrinėja kristalų struktūrą ir ryšius, egzistuojančius tarp atomų, molekulių ir jonų, šiuos parametrus siedama su kristalinių medžiagų savybėmis. Ši chemijos kryptis sudarė sąlygas vystytis tokioms technologiškai svarbioms sritims, kaip medžiagotyra, mineralogija, kietojo kūno fizika ir kt. Žinios apie kristalus ypač svarbios metalurgijoje, keramikoje, elektronikoje, šiuolaikinėje optikoje – srityse, kurios lemia šiuolaikinių technologijų pažangą. Be kristalų chemijos pagrindų neįsivaizduojamas ir išsamus chemijos išmanymas.
Vadovėlis parengtas pagal Vilniaus universitete Chemijos institute dėstomą Kristalų chemijos kursą, tačiau jame apžvelgiamos temos aktualios ir kitų sričių specialistams. Vadovėlį sudaro keturios dalys: Aprašomoji kristalų chemija, Simetrija, Kristalų analizė ir Realieji kristalai. 
Šiose dalyse nuo teorinio kristalų struktūros nagrinėjimo palaipsniui pereinama prie praktinių klausimų, aptariamos puslaidininkių ir kitų technologiškai svarbių kristalinių medžiagų ir mineralų savybės.

avarvari2

2024 m. spalio 24 d. (ketvirtadienį) 14:00 val. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto (Naugarduko g. 24) Neorganinės chemijos auditorijoje (141 aud.) vyks mokslinis seminaras, kuriame pranešimą „Chiral electro- and photoactive materials” skaitys Prof. Narcis Avarvari iš Prancūzijos Anžė universiteto (Université d'Angers).

 

Kviečiame visus dalyvauti!

 d. karoblis

Sveikiname VU Chemijos ir geomokslų fakulteto chemijos mokslo krypties doktorantą Dovydą Karoblį sėkmingai apgynus daktaro disertaciją „Naujų sintezės metodų kūrimas funkciniams perovskito, špinelio, pirochloro ir Ruddlesden-Popper kristalinės struktūros junginiams“ (moksliniai vadovai – Prof. dr. Aleksej Žarkov ir Prof. habil. dr. Aivaras Kareiva).

Disertacija rengta 2020–2024 metais Vilniaus universitete.

Iš Lietuvos mokslo tarybos buvo gauta stipendija už akademinius pasiekimus.

Skaityti daugiau...

 galutinis

Šių metų rugsėjo 27 d., 14 val., Chemijos ir geomokslų fakulteto, Chemijos instituto K. Daukšo auditorijoje vyks Profesoriaus Gervydo Dienio 90-ojo jubiliejaus minėjimas.

Prof. G. Dienys yra žymus chemikas organikas ir biochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras. Jo svarbiausi tyrimai skirti organinių reakcijų kinetikai ir mechanizmui, enzimologijai bei baltymams. 1959 m. jis buvo vienas iš moksleivių chemijos olimpiadų pradininkų ir ilgametis daugelio jų vertinimo komisijos pirmininkas. Prof. G. Dienys parašė vadovėlį aukštųjų mokyklų studentams „Organinė chemija“ (I dalis – 1969 m., II leidimas – 1995 m.; II dalis – 1971 m., II leidimas – 1999 m.), taip pat, kartu su P. Adomėnu, metodinę mokomąją priemonę „Kvantinė chemija“ (1976 m., II leidimas – 1999 m.). Jis aktyviai dalyvavo Lietuvos švietimo reformos darbuose ir buvo vienas iš Lietuvos švietimo koncepcijos kūrėjų.

Skaityti daugiau...