Kaip po didelių gaisrų atsigauna smėlingos pajūrio ekosistemos ir ar sužaliavusi teritorija iš tiesų reiškia, kad gamta jau atsikūrė? Vilniaus universiteto (VU) ir Gamtos tyrimų centro (GTC) mokslininkai, pasitelkę ilgalaikius palydovinius duomenis, palygino Kuršių nerijos Lietuvoje ir Kinburno pusiasalio Ukrainoje gaisravietes. Tyrimas, paskelbtas mokslo žurnale „IEEE Journal of Selected Topics in Applied Earth Observations and Remote Sensing“, atskleidė ryškius šių teritorijų atsikūrimo skirtumus.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto organizuojama tarptautinė mokslinė konferencija „Europos kaimas iššūkių akistatoje: transformacijos, pasipriešinimas, adaptacijos“ įtraukta į Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2027 m. renginių kalendorių.

2027 metais Lietuva Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus antrą kartą šalies istorijoje. Pirmininkavimo laikotarpiu planuojama, kad Lietuvą aplankys apie 30 tūkst. užsienio svečių, o visoje šalyje įvyks daugiau kaip 300 renginių.

Rugsėjo 24 d. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedroje lankėsi Vienos universiteto Geografijos ir regioninių tyrimų instituto magistrantų grupė, vadovaujama dr. Yvonne Franz ir prof. dr. Martin Heintel.

Šiandien Roma apsigynė daktaro disertaciją pavadinimu „Lietuvos geologinių sąlygų tinkamumas giluminio radioaktyviųjų atliekų atliekyno įrengimui“ (mokslinis vadovas – doc. dr. Saulius Gadeikis).

Linkime sėkmės ateities darbuose!

Laurynas sėkmingai apsigynė daktaro disertaciją pavadinimu „Kompleksiniai klimato įvykiai rytinėje Baltijos jūros regiono dalyje“ (mokslinis vadovas – prof. dr. Egidijus Rimkus).

Linkime kuo didžiausios sėkmės ateities projektuose!

 ^{Iš kairės: Gabija Sergejevaitė, Nojus Radzevičius, prof. dr. Edvinas Orentas, Jonas Žurauskas, Paulius Vaickūnas. (Asmeninio archyvo nuotr.)}

Kuriant naujus vaistus chemikams dažnai tenka parengti atskirą sintezės kelią kiekvienam naujam molekulės variantui. Tai lėtina procesą ir apsunkina dešimčių ar net šimtų galimų junginių paiešką. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkai pasiūlė naują sprendimą – pirmąjį universalų matomosios šviesos fotoredokso katalize grįstą metodą, leidžiantį vienu žingsniu į paprastus aromatinius junginius įvesti universalų vieno anglies atomo fragmentą, kurį vėliau galima lengvai paversti įvairiomis funkcinėmis grupėmis. Tyrimas paskelbtas viename prestižiškiausių pasaulio chemijos žurnalų – Journal of the American Chemical Society (JACS).  Tyrimą parengė doktorantas Jonas Žurauskas kartu su profesoriumi Edvinu Orentu ir doktorantu Nojumi Radzevičiumi bei magistrantais Pauliumi Vaickūnu ir Gabija Sergejevaite iš Vilniaus universiteto.