Spalvotais ekranais mirgantys žaidimų automatai, stovėję prekybos centruose ir kurortų salėse, kadaise buvo neatsiejama popkultūros dalis. Arkadiniai žaidimai išgyveno visą pakilimo, klestėjimo ir nuosmukio trajektoriją – nuo pirmųjų paprastų ekranų iki sudėtingų kovinių simuliacijų. Pasak Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus Andrejaus Spiridonovo, jų istorija primena biologinę evoliuciją: „Arkadiniai žaidimai atsirado, suklestėjo, patyrė nuosmukį, o šiandien kai kurie egzistuoja kaip savotiškos gyvosios fosilijos.“

Pasiryžę sukurti jėgainę, kuri įžiebs ne tik lemputę, bet ir ateities idėjas?

Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) ir Vilniaus universitetas, remiami AB „Ignitis grupė“, skelbia praktinį, įtraukiantį inžinerijos konkursą 9–12 klasių mokiniams „Vėjuotos mintys: vėjo jėgainės iššūkis!“

Kviečiame dalyvauti mainuose 2025-2026 m. m. pavasario semestrui!

REGISTRACIJA į Erasmus, ARQUS/Coimbra Group ir dvišalius mainus jau  ATIDARYTA ir bus aktyvi iki rugsėjo 15d. vidurnakčio imtinai.

Tarptautinė mokslininkų komanda žurnale „Earth and Planetary Science Letters“ paskelbtoje studijoje atskleidė, kad geologinių epochų ir periodų ribos, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo atsitiktinės, iš tiesų pasižymi tam tikru hierarchiniu dėsningumu. Tyrimo bendraautoris, Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Andrejus Spiridonovas pabrėžia, kad šių ribų pasiskirstymas atspindi giliausius Žemės sistemos kintamumo procesus, o atradimas gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie planetos praeitį ir galimus ateities scenarijus.

Geografiniai, arba, plačiau, erdviniai, duomenys supa mus beveik visur: nuo navigacijos programėlių iki žemės ūkio, policijos ar urbanistikos sprendimų. Šie duomenys padeda ne tik orientuotis erdvėje, bet ir suprasti, kas vyksta konkrečiose vietose. Vis dėlto ne viskas juose matoma.