Sveikiname VU Chemijos ir geomokslų fakulteto chemijos mokslo krypties doktorantę Rūtą Raišelienę, sėkmingai apgynus daktaro disertaciją „Fazinių virsmų tyrimas tirpinimo-nusodinimo metodu sintetinant magnio vitlokito miltelius ir granules“ (mokslinė vadovė – doc. dr. Inga Grigoravičiūtė ).
Vilniaus universiteto (VU) studentai, studijuojantys chemijos, biochemijos, mikrobiologijos ir medicinos studijų programas, kviečiami dalyvauti konkurse Kanados lietuvių fondo „Eileen ir Vincent Kadis“ vardinėms stipendijoms gauti. Konkurse gali dalyvauti nurodytų programų pirmosios, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų ne žemesnio nei antro kurso studentai, atitinkantys šiuos kriterijus:
Iki spalio 10 d. 15 val. pratęsiamas kandidatų į Vilniaus universiteto tarybą (toliau – Taryba) kėlimo laikotarpis, remiantis VU senato nutarimu. Kandidatūras galima teikti į vieną poziciją – išorinio Tarybos nario, kuris nėra VU darbuotojas ar studentas, atstovaujančio aukštųjų technologijų, susijusių su biomedicinos mokslais, interesų sričiai. Rinkimai vyksta iš Tarybos nario pareigų pasitraukus Algimantui Markauskui, kuris Taryboje atstovavo šiai sričiai po 2024 m. rinkimų.
Vilniaus universiteto organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorės prof. Vilmantės Pakalniškienės iniciatyva organizuojamas Bendruomenės gerovės skyriaus komandos apsilankymus Chemijos ir geomokslų fakultete.
Kviečiame Jus dalyvauti susitikime rugsėjo 26 d. 10:00-11:30 val., skirtame visiems Chemijos ir geomokslų fakulteto bendruomenės nariams. Susitikimas vyks Neorganinės chemijos auditorijoje (141).
2025 m. rugsėjo 18 d. (ketvirtadienį) 15:00 val. Chemijos institute (Naugarduko g. 24) Taikomosios chemijos auditorijoje (TCHA, 117 aud.) pranešimą „Green Synthesis of Nanomaterials and Their Application in Biosensors” skaitys lektorė ir specialistė dr. Besra İnan iš Şırnak universiteto (Širnakas, Turkija).
Spalvotais ekranais mirgantys žaidimų automatai, stovėję prekybos centruose ir kurortų salėse, kadaise buvo neatsiejama popkultūros dalis. Arkadiniai žaidimai išgyveno visą pakilimo, klestėjimo ir nuosmukio trajektoriją – nuo pirmųjų paprastų ekranų iki sudėtingų kovinių simuliacijų. Pasak Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus Andrejaus Spiridonovo, jų istorija primena biologinę evoliuciją: „Arkadiniai žaidimai atsirado, suklestėjo, patyrė nuosmukį, o šiandien kai kurie egzistuoja kaip savotiškos gyvosios fosilijos.“
