Kviečiame studijuoti GEOGRAFIJĄ Vilniaus universitete, kur klasikiniai fundamentalūs geomokslai vystosi pasitelkdami šiuolaikines technologijas! Tapkite Žemės gamtinių ir socialinių reiškinių žinovais, supraskite ir spręskite klimato kaitos, taršos, ekosistemų ir kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos, migracijos, miestų ir regionų vystymo klausimus. Doc. dr. Regina Prapiestienė sako, kad „mokydamasis geografijos smalsus žmogus gali išsyk šias žinias taikyti praktikoje ir gauti atsakymus į savo „kodėl““.
Alumnė dr. Gintarė Pociūtė-Sereikienė: „Geografijos studijos VU man asocijuojasi su laisve – mąstyti, kalbėti, rinktis patinkančią temą ir ją gvildenti savo rašto darbuose. Dėstytojas čia – „gidas“, atskleidžiantis pagrindus ir leidžiantis patiems kritiškai mąstyti, domėtis, daryti savas išvadas, diskutuoti ir net argumentuotai prieštarauti.“
Prisidėkite prie geografinės mokslo bendruomenės, tapkite geografijos mokytoju, teritorijų planavimo specialistu, aplinkosaugininku, GIS praktiku, poveikio aplinkai vertinimo ekspertu! Geografai įvairiausiuose sektoriuose kuria valstybę, atstovauja savivaldą, dirba nevyriausybinėse organizacijose, siūlo išeitis bendruomenėms, kuria savo verslus. Geografinės žinios praverčia ūkio, turizmo, nekilnojamojo turto, logistikos įmonėse ir kt.
Geografų sėkmės istorijos: Vitalijus Auglys.
Daugiau naujausios informacijos apie geografų studijas bei veiklą: https://www.facebook.com/geografijairkrastotvarka/
1-OSIOS PAKOPOS STUDIJOS (4 METAI)
Bakalauro vientisosios studijos -> Geografija
|
|
Geografijos bakalaurų rengimo programa yra parengta tęsiant Vilniaus universiteto geografijos mokymo tradicijas, kartu atsižvelgiant į Europos šalių ir Lietuvos aukštojo mokslo vystymosi tendencijas bei krašto tvarkymo poreikius. Šio lygmens arba pagrindinės geografijos studijos trunka 4 metus. Jose studentai gauna platų gamtamokslinį bei socialinį–ekonominį išsilavinimą. Jie yra supažindinami su Žemės geologine sandara, reljefo ypatumais, dirvožemių danga, kraštovaizdžiu, hidrologijos ir meteorologijos pagrindais, biogeografiniais dėsningumais. Antra vertus, geografija nėra vien gamtos mokslas, todėl savo žinias studentai sutvirtina demografijos ir socialinės geografijos, miesto ir kaimo geografijos, rekreacinės, elektorinės, politinės ir kultūros geografijos pagrindais. Daug dėmesio integruotose geografijos studijose skiriama ekologinėms žinioms, aplinkosaugos, saugomų teritorijų organizavimo bei kraštotvarkos bendrųjų nuostatų įtvirtinimui, kartografinių įgūdžių formavimui. Nuošaly nepaliekama gimtosios šalies geografinis pažinimas – Lietuvos gamta, visuomenė, ūkis, kraštovaizdis. Vasarą visą mėnesį vyksta mokomosios praktikos, orientuotos į vispusį teritorijos pažinimą, kada dirbdami tiek gamtoje, tiek miestuose studentai įtvirtina savo geografines žinias, mokosi įvairių mokslinio tyrimo metodų. Pagrindinėmis vasaros ekogeografinių praktikų atlikimo vietomis tarnauja šalies nacionaliniai ir regioniniai parkai, o sociogeografinės praktikos vykdomos įvairiose Vilniaus bei kitų didžiųjų miestų institucijose.
2-OSIOS PAKOPOS STUDIJOS (2 METAI)
Magistrantūros studijos -> Geografija ir teritorijų planavimas
|
|
Geografijos ir kraštotvarkos magistrantūros studijų programa yra dviejų metų trukmės programa, vienintelė Lietuvoje apjungianti visuomenės, geografines bei teritorijų planavimo disciplinas, reikalingas racionaliam įvairaus masto teritorijų pažinimui ir tvarkymui. Joje studentai išmoksta atlikti mokslinius bei taikomuosius tyrimus, rengti aplinkosaugos projektus, įvaldo GIS, savarankiškai parengia teritorijos planavimo dokumentų projektą, susipažįsta su strateginiu planavimu bei regionine politika, ekosistemų paslaugomis, visuomenės ir kraštovaizdžio raidos teorijomis, žemėtvarkos, vandentvarkos, miškotvarkos organizavimu. Visi atlieka mėnesio trukmės profesinę praktiką pasirinktoje institucijoje.
DĖSTYTOJAI APIE DĖSTOMUS DALYKUS
GIS taikymas teritoriniuose tyrimuose | Lekt. dr. R. Povilaitytė
GIS taikymas teritoriniuose tyrimuose atveria galimybę analitiškai ir sistemiškai suprasti erdvinius reiškinius. Čia susitinka du pasauliai: geografija ir šiuolaikinės technologijos. GIS padeda atskleisti, kaip skirtingi gamtiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai sąveikauja geografinėje erdvėje. GIS tampa nepakeičiamu įrankiu, leidžiančiu ne tik suprasti teritorinius procesus, bet ir kurti tvarius, duomenimis grįstus sprendimus. Studijuodami šį dalyką, atrasite, kad GIS – tai kur kas daugiau nei tik darbas su programine įranga. Žemėlapiai čia tampa ne tik gražiu vaizdu, bet ir analizės bei argumentavimo įrankiu. GIS padeda atsakyti į esminius klausimus: Kur vyksta pokyčiai? Kodėl ten? Kaip tai paveiks mus rytoj? GIS ugdo struktūruotą, bet kūrybišką žvilgsnį į aplinką – žvilgsnį, kuris leidžia kurti tvaresnį rytojų.
Šios kompetencijos šiandien reikalingos daugelyje profesinių sričių: teritorijų planavime, urbanistikoje, infrastruktūros projektavime, aplinkos apsaugoje, nekilnojamojo turto analizėje, net rinkodaroje ar logistikos sprendimuose. GIS gebėjimai leidžia tapti specialistu, kuris ne tik valdo duomenis, bet ir geba juos paversti įžvalgomis, kurios padeda organizacijoms veikti geriau ir efektyviau. Tai įgūdis, kurio vertę supranta tiek viešasis sektorius, tiek verslas, tiek tarptautinės organizacijos.
Specialusis teritorijų planavimas |
Taikomieji teritoriniai visuomenės tyrimai | Prof. dr. D. Krupickaitė, prof. dr. J. Mačiulytė
Ar tapsite mokslininku, ar dirbsite valstybės, savivaldybės įstaigoje, ar su verslo planavimu susijusioje struktūroje, o gal ieškosite pasirinkimo kaip privatus asmuo, neišvengiamai kils poreikis pagrįsti vienus ar kitus sprendimus. Juolab, jeigu jie siejami su teritorijos panaudojimu ar veiklos teritorine plėtra. Šis dalykas skirtas supažindinti su plačiu praktikoje taikomų visuomenės teritorinės diferenciacijos tyrimo metodų spektru, taip pat dalį jų pritaikant bendrojo plano projekto rengimui.
Teritorijų planavimo metodologija ir teisė | Doc. dr. S. Šabanovas, asist. dr. Giedrė Godienė
Teritorijų planavimas – tai galimybė pritaikyti kompleksines žinias geografinėje erdvėje. Čia galima išmokti numatyti vystymo ar tvarkymo kryptis ir sprendimus miestų, regionų, aplinkos, kraštovaizdžio planavime. Šie gebėjimai aktualūs dirbant srityse nuo saugomų teritorijų iki urbanistikos. Juk čia prasideda vieni pirmųjų studentų tikrų erdvių praktiniai planavimo darbai!
Teritorijų planavimo teisė – tai teisinį raštingumą didinantis dalykas, absoliučiai būtinas planuotojams profesionalams. Studijuojant išmokstama skirti planą – kaip esamą situaciją nusakantį žemėlapį ir planą – kaip teritorijų planavimo dokumentą, teisinę galią turintį susitarimą, reguliuojantį erdvės naudojimą ir kūrimą ateityje. Šis dalykas leidžia suprasti, kaip žinios apie vietovę gali padėti išsaugoti vertybes, suderinti dabarties ir ateities kartų interesus, skirtingus poreikius. Teritorijų planavimo teisės žinios padeda įvairioms sritims susikalbėti ieškant geriausių erdvės vystymo sprendimų. Geografai gali argumentuotai išreikšti savo profesinę nuomonę, reikalavimus, užtikrintai atstovauti darnaus vystymosi, valstybės ir savo asmeninius, įskaitant ir turtinius, interesus, ginti savo kaip gyventojo teises teisinėmis priemonėmis. Šis dalykas bus reikalingas visiems, kas turi nekilnojamojo turto ar nori jį pirkti, investuoja, kam ne tas pats, kaip tvarkomi miesto parkai ir ar ne per arti / per toli prie Jūsų namų bus didelio intensyvumo gatvė. Visiems, kas nori kažką pakeisti, sukurti ar išsaugoti savo parke, gatvėje, mieste, rajone ir visoje šalyje!
Visuomeninės geografijos teorijos | Prof. dr. D. Burneika
Dalykas leidžia suprasti kaip keitėsi geografinio pažinimo teorinės ribos per pastarąjį šimtmetį. Atskleidžiama kaip įvairių šalių geografai mokėsi pažinti žmonių pasaulio kaitą nulemiančius veiksnius ir jų kompleksus. Kurso metu įgytos žinios leidžia suvokti savo tyrimų vietą geografinių tyrimų lauke ir planuoti savo mokslinę karjerą ateičiai.
Ekosistemų paslaugos | Doc. dr. I. Misiūnė
Ekosistemų paslaugos – tai gamtos teikiamos naudos žmonėms, tad kursas supažindina su šiuo konceptu, analizuoja socio-ekonominės sistemos sąveiką su gamtine sistema, pristato metodus ir įrankius, leidžiančius išmatuoti ir įvertinti turimas ekosistemų paslaugas bei numatyti žmogaus veiklos pasekmes. Taikant gautas žinias ir vykdant ekosistemų paslaugomis paremtą valdymą, galima tiksliau vertinti ir efektyviau tvarkyti skirtingas teritorijas tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmenimis.
Regioninis vystymas ir regioninė politika | Prof. dr. D. Burneika
Dalykas leidžia suprasti visuomenės vystymosi teritorinio netolygumo priežastis ir jų pasekmės darniai visuomenės raidai. Supažindina studentus su priemonėmis, kuriomis šias problemas bandoma spręsti. Ieškosime atsakymo į klausimą, kodėl skirtingose vietose gyvenantys žmonės nėra vienodai sėkmingi ir laimingi ir kaip tai pakeisti, jei iš viso įmanoma tai padaryti.
Taikomieji kraštovaizdžio tyrimai | Prof. dr. D. Veteikis
Kraštovaizdis tyrinėjamas tiek sprendžiant jau iškilusias problemas – vertinant bei modeliuojant žemėnaudos pokyčius, antropogeninę įtaką ar struktūros optimalumą – tiek ir siekiant pažinti teritoriją darnaus planavimo tikslais. Šis kursas supažindina su moksliniais kraštovaizdžio pažinimo būdais, leidžiančiais aprūpinti sprendimų priėmėjus ir planavimo procesą informacija apie teritorijos sandarą, būklę ir raidos kryptis, siekiant įvertinti jos tinkamumą žmogaus veiklai ir atitikimą antropoekologiniams kriterijams.
Antroposfera ir darnusis vystymasis | Prof. dr. D. Veteikis
Žmogus kuria savo aplinką – antroposferą. Valdo technologijas, pertvarko kraštovaizdžius, tačiau šioje aplinkoje vis dar stinga dermės – gamta atsako krizėmis. Šis kursas kviečia pažinti antroposferą nuo jos raidos pradžios iki šiuolaikinių procesų: analizuojamos jos struktūros, sudėtinės dalys, kultūriniai bei gamtiniai ryšiai. Šis pažinimas tampa pagrindu kritiškai svarstyti etines dilemas ir darnaus vystymosi galimybes – ieškoti būdų, kaip gyventi ne tik išmintingiau, bet ir atsakingiau.
Geografinių tyrimų metodologija | Doc. dr. R. Šimanauskienė
Profesinė praktika | Prodf. dr. D. Krupickaitė
Tai proga pasitikrinti savo profesinį meistriškumą atliekant mokslinį darbą arba taikant gautus žinias bei įgūdžius pasirinktoje įmonėje ar įstaigoje. Ši profesinė praktika siejama tiesiogiai su baigiamojo magistro darbo tematika, todėl studentai turi dvi pasirinkimo galimybes: medžiagą baigiamajam moksliniam darbui rinkti bei įgūdžius kaupti tiek atliekant tyrimą Vilniaus universitete,tiek kitoje su darbo tema susijusią veiklą vykdančioje įmonėje ar įstaigoje. Net jeigu jau dirbate pagal specialybę, galite rinktis atlikti mokslinį tyrimą savo darbo vietoje, arba Vilniaus universitete vadovaujant baigiamojo darbo vadovui.
Projektų valdymo pagrindai | Lekt. dr. G. Šulijienė
Remdamasi savo daugiau nei dešimties metų praktika bandysiu atsakyti į daugumą dominančius klausimus – kaip parengti projektą, kad jis gautų finansavimą? Kodėl vieni projektai būna sėkmingi, o kiti – ne? Kodėl apie kai kuriuos projektus kalbama ir po kelerių metų po jų pabaigos, o kiti užmirštami jiems dar net neprasidėjus? Kaip su minimaliomis sąnaudomis gauti maksimalų rezultatą? Ir svarbiausias klausimas – o kas apskritai yra "Projektas" – kur jo pradžia, o kur pabaiga.
Strateginis planavimas | Doc. dr. G. Dzemydaitė
Vandentvarka | Doc. dr. R. Stonevičius
Vandentvarkos dalykas skirtas suteikti žinių ir išugdyti gebėjimus reikalingus įgyvendinant tvarios plėtros projektus, siekiančius suderinti gamtos ir visuomenės poreikius; įgyvendinant vandens pagrindų direktyvą; valdant pavojingų reiškinių riziką. Paskaitų ir seminarų metu vyksta diskusijos, darbas grupėse.
3-OSIOS PAKOPOS STUDIJOS (4 METAI)
Doktorantūros studijos -> Fizinė geografija (studijų ir mokslo krypčių reglamentai ir programų sandai)