Magistrantūros studijos

Skaityti daugiau

Kodėl verta studijuoti magistrą?

Įgytas magistro laipsnis ne tik pagilina dalykines žinias bei įgūdžius, padeda įsitvirtinti poziciją darbo rinkoje, joje atveria daugiau galimybių, bet ir plečia akiratį, lavina loginį, analitinį mąstymą, bendrąja prasme ugdo asmenybę.

Kokias savo savybes ar įgūdžius padėjo atrasti/patobulinti magistro studijos?

Magistro studijos labiausiai padėjo patobulinti laiko planavimo (studijavau, vykdžiau mokslinę veiklą bei dirbau) ir praktinio darbo laboratorijoje, duomenų analizavimo ir sisteminimo įgūdžius.

Ką parekomenduotumėte žmogui, kuris dvejoja rinktis ar nesirinkti magistro studijas? Ir ką būtumėte norėję išgirsti pats, kas padėtų apsispręsti studijuoti?

Rekomenduočiau įvertinti ar patį žmogų tenkina turimos dalykinės žinios, gebėjimų lygis ir karjeros galimybės baigus bakalauro studijas, ar to pakanka. Nuoširdžiai sau atsakius – priimti sprendimą.

Pati jau stodama į bakalauro studijas žinojau, kad tęsiu mokymąsi ir magistro programoje, taigi patarimų nelaukiau.

Ar pavyksta studijas suderinti su darbu? Ar magistro diplomas leidžia jaustis pranašesniu darbo rinkoje?

Pavyksta, nes studijų grafikas yra labai lankstus, dėstytojai atsižvelgia į dirbančiųjų galimybes ir yra linkę prisitaikyti.

Magistro diplomas tikrai leidžia jaustis pranašesniu darbo rinkoje, ypač siekiant dirbti norimą darbą arba norint užimti aukštesnės kvalifikacijos ir universalesnių įgūdžių reikalaujančias pozicijas.

Kaip darbdavys žiūri į pasirinkimą studijuoti magistrą?

Mano darbdaviai labai palankiai vertino mano pasirinkimą studijuoti  magistrą, sudarė visas galimybes darbines veiklas derinti prie studijų veiklų. Kiek tenka girdėti iš kitų dirbančių kolegų magistrantų, vis daugiau darbdavių yra linkę prisitaikyti prie dirbančio studento ritmo.

Skaityti daugiau

Kaip studijos VU prisidėjo prie pasirinkto dabartinio profesinio kelio? Kokios įgytos kompetencijos buvo naudingiausios karjeros kelyje?

Studijuojant Vilniaus Universitete įgyjau kompetencijų, kurios kiekvieną dieną prisideda prie mano karjeros kelio. Dirbant farmacijos srityje labiausiai pasitarnauja tokios kompetencijos kaip analitinis mąstymas, bazinės chemijos ir biochemijos žinios. Tai leidžia man efektyviai dalyvauti naujų technojoginių procesų kūrime ir optimizavime bei savo žiniomis tiesiogiai prisidėti gaminant ir testuojant veikliąsias vaistines medžiagas ir galutinį vaistinį produktą.

Kokia buvo jūsų karjeros pradžia? Su kokiais susidūrėte sunkumais ir kokios buvo maloniausios pamokos?

Savo karjerą pradėjau dar studijuodama Chemijos magistrą. Džiaugiuosi, kad Vilniaus Universitetas ir nuostabūs dėstytojai buvo lankstūs ir suteikė visas galimybes suderinti darbą su studijomis. Iššūkis buvo išmokti ir suprasti komercinės skalės procesus ir jiems keliamus reikalavimus.

Tačiau studijų metu įgytos kompetencijos padėjo būti pasiruošusiai: žinau, kaip greitai surasti man reikiamą informaciją, priimti sudėtingus sprendimus. Įdomu tai, kad kiekviena įmonė, gaminami produktai ar naudojami procesai yra saviti. Tai reiškia, kad ir toliau turiu galimybę tobulėti kiekvieną dieną.

Ar dabar darote tai, ką visada norėjote? Ar dirbate mėgstamą darbą?

Baigus vidurinę mokyklą, pradėjus studijuoti ar net baigus bakalauro studijas, net nenuvuokiau kas yra mano svajonių darbas. Bet Vilniaus Universitetas leido išbantyti įvairias sritis ir atrasti tai, kas įdomu man. Išbandžius save įvairiose profesijose – mokytojos, tyrėjos, analitikės – dabar toliau gilinuosi į farmacijos kokybės sistemą. Didžiuojuosi, kad galiu tiesiogiai prisidėdi prie gaminamų vaistų kokybės ir pacientų saugumo.

Kokios yra artimiausios ateities profesinės ambicijos, planai arba svajonės?

Artimiausios ambicijos yra nukreiptos asmeninio tobulėjimo kryptimi. Noriu nenustoti mokytis ir priimti dar daugiau naujų iššūkių.

Ar turėtumėte patarimų moksleiviui, kuris šiuo metu renkasi studijas arba planuoja karjerą?

Nebijoti daryti tai, kas patinka, nežinant galutinio rezultato. Bei išbantyti kuo dagiau skirtingų sričių/veiklų dar studijų metais – tai padės suprasti, kas ištikrųjų mums patinka, o kas ne. 

Skaityti daugiau

Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie savo karjeros kelią po studijų Chemijos ir geomokslų fakultete?

Savo karjerą pradėjau Aplinkos apsaugos agentūroje. Iš pradžių buvau atsakinga už tam tikrus projektus. Po kurio laiko nusprendėme, kad reikia įkurti Projektų skyrių. Vykdėme įvairius projektus Lietuvoje: statėme oro monitoringo stoteles, įkūrėme akredituotą jūrinių tyrimų laboratoriją Klaipėdoje. Be to, tvarkėme ir mažiau įdomius dalykus, pavyzdžiui, pirkome automobilius Aplinkos apsaugos sistemos reikmėms.

Nors darbas buvo iš tiesų labai įdomus, kažkuriuo momentu suabejojau, ar tai jau mano karjeros pabaiga. Buvau įsidarbinusi, pasiekiau tam tikrą karjeros lygį – tapau skyriaus vedėja – ir atrodė, kad dabar jau viskas, iki pensijos galėčiau sėdėti toje sistemoje. Tuo metu lygiagrečiai studijavau doktorantūroje ir išvykau metams studijuoti į Berlyną.

Grįžusi nusprendžiau dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame diplomatinės tarnybos konkurse. Mano intencija buvo tokia, kaip ir buvo rašoma: iš pradžių konkurso laimėtojai dvejus metus bus rezerve. Tai reiškė, kad turėsiu pakankamai laiko pabaigti doktorantūros studijas ir tik tada pradėsiu dirbti diplomatinėje tarnyboje. Tačiau realybė buvo šiek tiek kitokia. Aš praėjau tą konkursą, o žmonių reikėjo čia ir dabar. Pradėjau dirbti, ir tai, ką pradėjau daryti, man pasirodė taip įdomu, kad mano studijos buvo sustabdytos. Taip aš jų ir nebaigiau, nors teoriškai tikriausiai galėčiau apsiginti, nes buvau surinkusi visus kreditus.

Kaip manote, kokie specifiniai įgūdžiai ar žinios, įgytos studijuojant geografiją, buvo labiausiai naudingos pradedant karjerą Užsienio reikalų ministerijoje?

Geografijos studijos man itin padėjo dirbant Užsienio reikalų ministerijoje. Mūsų sistemoje darbas keičiamas kas kelis metus: dirbame tai Lietuvoje, tai užsienyje, grįžtame į kitą temą. Teko šiek tiek dirbti su dvišaliais santykiais, tačiau, mano nuomone, pirmasis darbas, labiausiai susijęs su geografija, buvo susijęs su aplinka, klimato kaita, tame tarpe ir dalyvavimu Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių derybiniuose susitikimuose, dar vadinamais COP.

Mūsų pirmojo pirmininkavimo Europos Sąjungai metu kaip tik teko būti Varšuvos COP‘e. Lietuvos delegacija buvo atsakinga už visus dvišalius ES susitikimus. Dar vienas iš akivaizdesnių pavyzdžių, kur pravertė tiesioginės geografijos žinios: prieš, kokius 13–14 metų. Nemuno lygis Lietuvoje katastrofiškai krito. Krito dėl to, kad mūsų kaimynė Baltarusija vasaros įkarštyje, kai ir šiaip buvo sausra, nusprendė pildyti Gardino hidroelektrinės užtvankos tvenkinius. Jie teigė, kad nieko nedaro, ir kad tai tiesiog sausra. Aš kolegoms pradėjau aiškinti, kad Nemuno debetas krito tiek ir tiek, tačiau jie žiūrėjo į mane tokiomis akimis, tarsi klaustų: „Kas tas debetas?“ Tai puikus pavyzdys, kai tai, kas tau atrodo akivaizdu ir suprantama, kitiems nėra taip paprasta ir akivaizdu.

Bet esminis įgūdis – tai kompleksiškumo suvokimas. Kaip ir geografijoje, taip ir užsienio politikoje, turi dėti sluoksnį ant sluoksnio, kad pamatytum giluminį priežastingumą, priklausomybes, dinamiką. Turi visada savyje matyti tą pasaulio žemėlapį, nuo žaliavų, tiekimo grandinių, pramonės centrų iki demografijos ir kultūros.

Kokios, Jūsų nuomone, yra geografijos specialistų karjeros perspektyvos? Ar matote augantį poreikį šiems specialistams ne tik valstybiniame sektoriuje, bet ir versle ar nevyriausybinėse organizacijose?

Manau, kad perspektyvų yra daug, ypač dabartiniame skaitmeniniame pasaulyje, jei geografai įvaldo tuos įgūdžius, kurie, tikiuosi, dabar yra mokomi. Mūsų kartos, pavyzdžiui, kartografiniai įgūdžiai nebuvo taip skaitmenizuoti, kaip yra dabar. Tad manau, kad platesnis šių instrumentų naudojimas, kartu su gilesniu supratimu, kas už jų slypi – ne tik gebėjimas pasinaudoti kartografine programėle ir įdėti duomenis, bet ir supratimas, kokia metodologija, kokia statistika, kokios galų gale geografinės projekcijos – yra nepaprastai svarbus. Pavyzdžiui, ar tu nori parodyti Rusiją didelę, ar nori parodyti Grenlandiją didesnę už visą Afriką, viskas yra reliatyvu dėl geografinių projekcijų.

Kokį patarimą duotumėte jaunam žmogui, kuris galvoja apie geografijos studijas, bet dar nėra tikras, ar tai tinkamas pasirinkimas sėkmingai karjerai?

Jei galėčiau atsukti laiką atgal, daryčiau viską taip pat. Manau, kad norint studijuoti geografiją reikia tam tikro pašaukimo, nes turi mylėti laisvę ir netikrumą, kurį ji suteikia. Pripažinkime, tai tikrai nėra tokios studijos kaip medicina ar teisė. Geografiją šiek tiek lyginčiau su ekonomika, nes kiek mums reikia tų „grynųjų“ ekonomistų? Visa kita taip pat yra labiau mąstymo metodas. Būtent tą mąstymo metodą, sakyčiau, ir suteikia geografijos studijos.

Dar tikrai norėčiau pabrėžti, kad studijavimas yra viena, o studentavimas studijuojant geografiją – nepamainoma patirtis. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad ši patirtis yra gana unikali, lyginant su kitomis studijų programomis. Mūsų praktikos, tarptautiniai ryšiai, Jaunųjų geografų klubas, kuris yra Tarptautinės geografų asociacijos narys, konferencijos, mainai, ekskursijos, ekspedicijos – visa tai studentui, studijuojančiam šią specialybę, suteikia žymiai platesnį pasaulio, Europos, regionų suvokimą. Tuos regionus gali pačiupinėti pats, savo rankomis, studijų metu.

Skaityti daugiau

Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie savo karjeros kelią po studijų Chemijos ir geomokslų fakultete?

Magistro studijų metu laimėjau stažuotę Europos kosmoso agentūroje (European Space Agency) ir išvykau į Romą. Ten, kur yra ta agentūra, stažavausi beveik pusę metų. Na, o paskui pasukau į turizmą ir dabar esu gidė Vatikane, vedu ekskursijas Koliziejuje ir Romos centre. Visiems šiems objektams reikia atskirų licencijų. Visas jas šiaip ne taip gavau – daug durų teko apvaikščioti, kol jas pripažino Italijos kultūros ministerija. Na, ir dabar ten darbuojuosi.

Kaip geografijos magistro laipsnis prisidėjo prie Jūsų karjeros kelio – nuo studijų baigimo iki darbo Romoje?

Galiausiai, manau, kad magistro studijos man tikrai padėjo. Pirmiausia, kai Italijos kultūros ministerija pripažino mano kvalifikaciją, manau, kaip specialistė atrodžiau kur kas tvirtesnė, nes turėjau ir magistro diplomą. Be to, jei ne magistro studijos, tikrai nebūčiau patekusi į Europos kosmoso agentūrą. Vadinasi, jos tikrai padėjo. 

Ką patartumėte dabartiniams ar būsimiems geografijos studentams, norintiems sėkmingai integruotis į tarptautinę darbo rinką?

Na, turbūt dauguma jaunimo dabar jau laisvai kalba angliškai, bet antra užsienio kalba taip pat labai padeda. Jei tik įmanoma, tikrai rekomenduočiau važiuoti pusmečiui į Erasmus ar kokią kitą programą. Tiesiog atsiveria naujos pažintys ir galimybės, o žmogus labai greitai išmoksta prisitaikyti prie naujos aplinkos. 

Jei reikėtų apibendrinti savo nueitą kelią, ar pavadintumėte jį „sėkmės istorija“ ir kodėl?

Gal tai ir nėra sėkmės istorija, aš taip jos neįvardinčiau, bet studijos man atvėrė galimybes dirbti darbą, kurį aš noriu ir labai mėgstu. Į darbą einu su džiaugsmu, o studijuodamas išmoksti greitai atsirinkti informaciją, susirasti savo interesų zonas, dalykus, kurie, tarkim, labiau domina ir traukia. Išmoksti būti lankstus, greitai prisitaikyti – ko iš esmės reikia darbo rinkai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ir manau, kad studijos tikrai padeda vėliau tas savybes turėti. Tad manau, kad man tai labiausiai ir padėjo.

Skaityti daugiau

Studijų pradžioje daugelis klausė, kada jau būsiu mokytoja ir stebėjosi atsakymu, kad studijuoti geografiją dar nereiškia tapti geografijos mokytoju. Geografija turi labai daug spalvų! Nuo studijų pradžios norėjau dirbti aplinkosaugos srityje. Paskaitos, išvykos, diskusijos apie aplinkosaugines problemas, saugomas teritorijas Lietuvoje ir pasaulyje visuomet buvo (ir yra) įdomios. Geriausi prisiminimai visam gyvenimui išliks apie ekogeografinę lauko praktiką Saldutiškyje. Tos trys intensyvios savaitės, kuomet nuo aušros iki sutemų gamtoje mokėmės pažinti kraštovaizdį, nustatyti dirvožemio parametrus, atskirti augalus ir viską sujungti socialinės geografijos prieskoniais vakare prie laužo.

Esu radviliškietė. Atvykusi į Vilnių, čia buvo nedrąsu žengti pirmą žingsnį į didelio miesto greitą gyvenimą. Pabandžiau, išdrįsau ir tas greitis įtraukia veikti daug! Po to per laiką supratau, kad dideli darbai po vieną nedaromi. Įgytos žinios ir kontaktai, bendrystė ir bendravimas skatina kurti, ieškoti, plėsti savo erdves, bandyti ir drįsti siekti daugiau. Tiek darbinėje, tiek akademinėje, tiek asmeninėje aplinkoje mane supa daug įvairių ir įdomių žmonių, su kuriais visuomet smagu susitikti, pasikalbėti, įgyvendinti idėjas.

Studentai dažnai įsivaizduoja, kad po studijų dirbs darbą pagal specialybę, tačiau daugelis dar studijų metais pradeda dirbti darbus, tolimus nuo studijuojamo dalyko. Panašiai buvo ir man: baigusi geografijos ir kraštotvarkos magistro studijas dirbau įmonėje, kur geografinių žinių nereikėjo... Tačiau širdyje vis tiek gyveno geografija. Laisvu nuo darbo metu domėdavausi saugomų teritorijų, aplinkosaugos aktualijomis. Po daugiau nei metus trukusių nesėkmingų bandymų darbintis saugomų teritorijų direkcijose, prisijungiau prie Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos kolektyvo. Už tai esu dėkinga savo baigiamųjų darbų vadovui prof. P. Kavaliauskui, kurio paskaitos apie kraštotvarką, saugomas teritorijas man yra naudingos ir šiandien.

Net nepastebėjau kaip praėjo jau 7 metai darbo šioje valstybės tarnyboje. Čia kasdien galiu praktiškai taikyti geografines žinias, išsaugant ateičiai tai, kas ypatinga; kalbėti ir padėti tiems, kas neturi balso. Džiaugiuosi galimybe „kabinetinį“ darbą kombinuoti su kelionėmis, išvykomis, nuvažiavus į vietą - gebėti ir ją, ir problemą suprasti, “atrakinti” ir rasti geriausius sprendimus.

Šiandien reiktų šiek tiek atsiprašyti tų, kurie studijų pradžioje manęs klausė, ar būsiu mokytoja: jau 4 metai dėstau Vilniaus universitete Saugomų teritorijų dalyką geografams. Studijuodama žavėjausi dėstytojais-praktikais, o dabar jau pati galiu pateikti tikrų praktinių pavyzdžių, kartu su studentais išvažiuoti į konkrečias saugomas teritorijas ir analizuoti realias problemas, kurioms gal būt kaip tik dabar reikia kūrybiško sprendimo. Dėstydama plečiu ir asmeninius, ir geografinius žinių horizontus. Prieš du metus tapau Vilniaus universiteto fizinės geografijos doktorante.

Ar mano istorija yra „sėkmės istorija“? Taip. Mėgstamas darbas, kuris daugeliui panašesnis į nuolatos besitęsiančią kelionę po gražiausias vietas, galimybė gyventi Tėvynėje ir atrasti.  

Jeigu manai, kad geografija yra daugiau nei vieta žemėlapyje – susitikime Vilniaus universitete!

Skaityti daugiau

Jau studijų pradžioje turėjau nuoseklią gyvenimo jauseną. Studijų metu įstrigo, kad daug žymių Lietuvos geografų atradimų buvo padaryti žingsniuojant per Lietuvą, grožintis kraštovaizdžiu, jį matuojant ir aiškinantis, iš kur viskas atsirado. Ne veltui geografas daugeliui asocijuojasi su žygeiviu, stebėtoju, aplinkos žinovu, skautu. Man tai artima – mano šeima gyvena miškų ir ežerų krašte prie Verkių regioninio parko. Esant galimybėms renkuosi pasivaikščiojimą su lazdomis, bėgiojimą miško takais, dalyvauju orientacinio sporto varžybose. Geografijos studijos man padovanojo ir žmoną Jolantą, kuri sako: "įstojau į geografiją, nes ji padeda plačiausiai pamatyti mus supantį pasaulį". Pirmieji du (iš keturių) vaikai dėl mūsų entuziazmo jau darželinio amžiaus važiavo į kalnus bei skautavo.

Rinkausi gamtinės pakraipos geografijos studijas. Jau pirmais studijų metais įsidarbinau tuometiniame Geografijos institute, 1994 m. susikūrusioje Skaitmeninės kartografijos grupėje, ilgainiui išaugusioje į Kartografijos sektorių. Tai buvo įdomus, dinamiškas pirmųjų Lietuvoje geografinių informacinių sistemų (GIS) užuomazgų laikmetis – vyko pertvarkos, taikomasis mokslas didino savo reikšmę. Dirbau kraštovaizdžio tyrimų, geomorfologijos srityse taikydamas GIS technologijas, dalyvavau gausybėje projektų. Apjungęs mokslą su praktika 1997 m. tapau geografijos (kartografijos) bakalauru. Dar 2 metus gilinau kraštovaizdžio, GIS žinias, domėjausi distancinių tyrimų metodais ir įgijau geografijos (bendrosios geografijos ir kraštotvarkos) magistro diplomą. Po studijų tapau Geografijos instituto doktorantu, siekusiu nagrinėti kartografines informacines sistemas.

Laikmetis nebuvo sotus, ypač augančiai šeimai, tad keleriems metams teko palikti mokslą. Po kurio laiko sulaukiau kvietimo iš tuometinės Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovės Rūtos Baškytės prisijungti prie tarnybos kolektyvo – sustiprinti Saugomų teritorijų kadastrą, informacijos valdymą, informacines technologijas tarnyboje ir visoje saugomų teritorijų sistemoje. Prasidėjo stipriausio profesinio augimo laikotarpis. Pakliuvau į motyvuotą patyrusių geografų kolektyvą. Susidariau ir iki šiol turiu gerą nuomonę apie valstybės tarnautojus. Kiekvienas apsilankymas saugomoje teritorijoje buvo atgaivinantis. Darbas valstybės tarnyboje yra prasmingas ir atsakingas, nes keičia daugelio šalies žmonių gyvenimą. Tai tarnystė, skirta pasirūpinti bendruoju gėriu, vertybėmis, silpnaisiais. Ir tai puiki vieta geografui!

Dabar dirbu kompanijoje UAB Hnit-Baltic, kuri atstovauja lyderiaujančią pasaulyje GIS technologiją! Tai galimybė žengti koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis, su kuriomis esu daugiau nei 25 metus. Daugelis įdomių žmonių ir sričių, su kuriomis teko dirbti, bendrauti – tapo partneriais, klientais. Džiaugiuosi, jiems ir visiems galėdamas pasiūlyti optimalius sprendimus aplinkosaugos, aplinkos išteklių valdymo, saugomų teritorijų, miškininkystės, žemės ūkio, vandenų, žemės išteklių valdymo sričių projektuose, taip pat skiriu dėmesį nevyriausybinių organizacijų idėjų, kurioms padeda GIS technologijos, įgyvendinimui.

Ar mano istorija sėkminga? Taip. Jaučiuosi nuoseklus – karjera, gyvenimas, aplinka. Visa tai jungia kasdieniai pasirinkimai – stebėti, suprasti, tausoti, skleisti vertę. Paragavęs jaunesnio mokslininko duonos, pažinęs komercinę veiklą, patyręs įvairių lygmenų valstybės tarnybą, galiu su visais atrasti bendrą kalbą. Manau – tai pažiūrėjimas į kasdienį darbą, reiškinius ir procesus geografiniu žvilgsniu.  

Skaityti daugiau

Kas studijų metu buvo sunkiausia ir kas buvo įdomiausia bei paliko didžiausią įspūdį?

Manau, kad studijų metu viena iš sunkiausių dalių buvo GIS (geografinės informacijos sistemos) bei naujas kraštotvarkos ir aplinkos apsaugos teorinis laukas. Tai buvo man nauji ir sudėtingi dalykai, tačiau per projektų ir praktinių užduočių darbo procesą sugebėjau tiek GIS, tiek teorinę medžiagą perprasti. Be abejo, reikėtų paminėti ir mus visus netikėtai užklupusią COVID-19 pandemiją, kurios metu mokymasis vyko nuotoliniu būdu, trūko gyvo bendravimo su dėstytojais ir studentais. Viena iš įdomiausių ir palankiausiai įsimenančių dalių buvo praktiniai grupiniai užsiėmimai, pavyzdžiui, ekskursijos, lauko tyrimai, kurie padėjo geriau suprasti studijų tematiką, išmokau daug naujų dalykų. Be to, studijų metu buvo smagu susitikti ir bendradarbiauti su kitais studentais, kurie taip pat panašiai domėjosi geografijos ir kraštotvarkos sritimi.

Kokias savo savybes ar įgūdžius padėjo atrasti / patobulinti magistrantūros studijos?

MA studijos padėjo man atrasti ir patobulinti keletą svarbių savybių ir įgūdžių: visų pirma studijos man padėjo pagerinti analitinius, kritinio mąstymo gebėjimus. Studijų metu buvome skatinami analizuoti ir interpretuoti surinktą medžiagą, kas išties nėra lengva – tai reikalauja gebėjimo išskirti svarbiausią informaciją ir susieti ją su platesniu mus supančiu kontekstu. Antra, studijos mokė išeiti iš komforto zonos, padėjo tobulinti komunikacinius įgūdžius. Studijų metu pavyko išvykti „Erasmus“ studijų į Prahą. Bendradarbiaudamas su kitais studentais ir dėstytojais turėjau galimybę išsakyti savo idėjas ir argumentus, taip pat klausytis ir suprasti kitų požiūrį. Galiausiai, studijos padėjo patobulinti laiko planavimo įgūdžius, studijų metu turėjome nemažai skirtingų projektų ir praktinių užduočių, kurios reikalavo gerai organizuoto ir efektyvaus laiko planavimo.

Kuo užsiimate dabar ir kaip Geografijos ir teritorijų planavimo magistrantūros studijos prisidėjo prie pasirinkto dabartinio profesinio kelio?

Šiuo metu užimu administracijos skyriaus vadovo pareigas vienoje iš privačių aukštųjų mokyklų Vilniuje. Po Geografijos ir teritorijų planavimo MA studijų tiesiogiai panaudojau savo žinias ir įgūdžius dirbdamas su GIS sistemomis Kultūros paveldo departamente. Po metų pakeičiau darbo pobūdį, nes nebemačiau savęs dirbančio valstybinėje įstaigoje, norėjau naujų iššūkių. Manau, kad studijos prisidėjo prie mano dabartinio profesinio kelio, suteikė reikiamų žinių ir įgūdžių: dabartiniame darbe be laiko planavimo, komunikacijos įgūdžių, negalėčiau atlikti savo pareigų.

Jei studijų metu dirbote, ar pavyko studijas suderinti su darbu? Ar magistro diplomas leidžia jaustis pranašesniu darbo rinkoje?

Taip, studijų metu dirbau. Pavyko suderinti studijas su darbu, nors dėliotis prioritetus ir planuoti savo laiką buvo būtina. Aš susitvarkiau savo darbo ir studijų grafiką taip, kad laiko pakaktų abiem dalykams. Manau, kad MA diplomas leidžia jaustis pranašesniu darbo rinkoje, nes tai rodo, kad asmuo yra pasiryžęs investuoti laiko ir pastangų gilinantis į tam tikrą sritį.

Ką parekomenduotumėte žmogui, kuris dvejoja rinktis ar nesirinkti magistro studijas? Ir ką būtumėte norėjęs išgirsti pats, kas padėtų apsispręsti studijuoti?

Mano atveju, aš jau pažinojau asmenį, kuris buvo baigęs Geografijos ir teritorijų planavimo studijų programą, tad nemažai dalykų sužinojau „iš pirmų lūpų“. Visgi, suprantu, kad ne kiekvienas turi tokią galimybę, tai bendrai galvojant apie magistro studijas, galbūt galėtų padėti konsultacija su asmeniu iš akademinio padalinio – penkių minučių pašnekesys gali būti labai informatyvus net ir kalbant telefonu. Visgi, „namų darbus“ reikia pasidaryti ir pačiam stojančiajam: norint stoti į MA studijas, rekomenduoju atidžiai išnagrinėti studijuojamą studijų programą – susipažinti su dalyko programos turiniu, pasidomėti apie dėstytojus, jų veiklos sritis, susipažinti su studijų programos reikalavimais, galimu darbo krūviu, jeigu aktualu – tarptautinėmis galimybėmis; jeigu reikia studijas derinti su darbu – susiplanuoti laiką. Aš visada esu už mokslą ir mokymąsi, tad tokių atvejų, kai nerekomenduočiau stoti į MA programą nėra tiek ir daug. Keletas tokių pavyzdžių būtų: jei stojama tik „dėl diplomo“, jeigu nėra motyvacijos ar pakankamo susidomėjimo studijomis, jeigu trūksta akademinio raštingumo, buvo sunku BA studijų metu, gal tada reikėtų pamąstyti apie alternatyvas; taip pat jeigu MA studijos būtų priežastis dėl kurios ženkliai suprastėtų finansinė situacija.

Skaityti daugiau

Kodėl verta studijuoti MA?

Manau, magistro studijos tinka visiems, kurie iš savo profesinės veiklos nori daugiau krypties, gylio ir aiškumo. Prieš studijuodama magistrą, savo profesiniame ir asmeniniame gyvenime jaučiausi taip patogiai, jog man tapo nuobodu. Magistro studijos ne tik praplėtė mano akiratį, suteikė naujų pažinčių, bet ir parodė tolimesnę kryptį, kurios iki tol niekada nemačiau.

Kokias savo savybes ar įgūdžius padėjo atrasti/patobulinti MA studijos?

Duomenų apdorojimo, informacijos atrinkimo ir analizavimo, problemų nagrinėjimo.

Ką parekomenduotumėte žmogui, kuris dvejoja rinktis ar nesirinkti magistro studijas? ir ką būtumėte norėję išgirsti pats, kas padėtų apsispręsti studijuoti?

Viskam savas laikas. Magistro studijos turėtų išplaukti iš gyvenimo konteksto, kai norisi pagilinti profesines žinias, įgyti naujų pažinčių, pajudėti iš vietos, kurti ką nors naujo. Laikydamasi tokios nuostatos baigusi bakalauro studijas neskubėjau ir leidau sau plaukti pasroviui, kol magistro studijos pačios pribręs. Atsitiktinai susipažinusi su savo darbo vadovu itin džiaugiausi, kad leidau gyvenimui nuvesti mane reikiama linkme ir po metų pertraukos kupina naujos energijos kibau į magistro studijas. Pertraukos tarp mokslų laikiausi ir baigusi mokyklą bei bakalauro studijų metu, todėl profesiniame gyvenime nieko nesigailiu, visi sprendimai užtikrinti ir laiko patikrinti. Būsiu sau visados dėkinga už laisvę neskubėti priimant studijų sprendimus.

Ar pavyksta studijas suderinti su darbu? Ar magistro diplomas leidžia jaustis pranašesniu darbo rinkoje?

Studijas su darbu suderinau labai lengvai, nes darbovietė kiek ir ypač dėstytojai labai palankiai ir pagarbiai žvelgė į dirbančius studentus. Magistro diplomas visų pirmiausia suformuoja aukštesnės kvalifikacijos įgūdžius, kurie paskatina didesnį pasitikėjimą savimi ir nukreipia tikslingesne veiklos linkme, o tai atsispindi ir darbo rinkoje.

Kaip darbdavys žiūri į pasirinkimą studijuoti magistrą?

Mano darbovietė mane pažįsta, tad pasakiusi, kad toliau studijuosiu savo aistrą klimato kaitą, gavau gražų palaikymą ir supratingumą. Vadovas net pasisiūlė parašyti rekomendacinį laišką, kad tik viskas pavyktų.

Skaityti daugiau

Kaip, jūsų nuomone, technologijos pakeitė žemėlapių kūrimo ir analizės procesą ir kokią įtaką jos daro sprendimų priėmimui įvairiuose sektoriuose?

Atsiradus galimybėms kurti žemėlapius kompiuteriais, atsirado ir visiškai naujos galimybės jų kūrimo procese. Turint idėją, reikiamus duomenis ir įdėjus kūrybiškumo, galima greitai ir efektyviai sukurti žemėlapį, o duomenų analizė turint didžiulį kiekį duomenų tapo žymiai paprastesnė. Naujų technologijų pagalba šiandien žemėlapiai naudojami labai plačiai dėl galimybių duomenis pritaikyti pagal poreikius įvairiuose sektoriuose.

Kaip kartografijos studijos jus parengė karjerai šioje srityje? Kuo užsiimate pats ir kokios, jūsų manymu, yra karjeros galimybės absolventams?

Kartografijos studijos padėjo sužinoti žemėlapių kūrimo galimybes, padidinti kompetenciją žemėlapių kūrime ir duomenų analizavime, išmokti GIS subtilybių. Šiuo metu dirbu geodezininku, baigus studijas ilgai nelaukęs gavau keletą darbo pasiūlymų būtent kartografijos ir GIS srityje, tačiau dėl tam tikrų priežasčių turėjau juos atmesti. Todėl manau, kad kartografijos ir GIS sritis perspektyvi ir karjera galima įvairiose srityse.

Ar jūsų studijos suteikė jums kokios nors unikalios patirties ar galimybių, tyrimų, projektų, praktikų ir pan.? Kokia studijų patirtis buvo įsimintiniausia?

Studijų metu turėjome su kursiokais parengti didžiulį projektą. Projekto metu teko prisiimti atsakomybių, išmokti dirbti komandoje, daug komunikuoti tarpusavyje bei su projekto tematika didžiulėse įmonėse dirbančiais profesionalais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Įsimintiniausia patirtis iš studijų, tai laisvė rinktis pačiam. Praktiniuose užsiėmimuose galėjom realizuoti save, savo kūrybiškumu ir idėjomis atlikdami praktinius darbus savo pasirinkta tema.

Ar studijos atitiko lūkesčius? O galbūt jas įsivaizdavote visai ne taip? Kaip jūsų patirtis VU suformavo jūsų supratimą apie šią sritį ir pagerino jūsų įgūdžius?

Studijos atitiko būtent tai, ko ir tikėjausi. Apie pačias studijas žinojau iš pasakojimų ir turėjau bendrą vaizdinį galvoje, ko galiu tikėtis. Studijų patirtis padėjo pagilinti turimų GIS žinių bagažą ir sužinoti, kokios iš tikrųjų yra kartografavimo ir GIS galimybės, išmokė praktiškai jas realizuoti.

Kokie įgūdžiai, jūsų nuomone, yra būtini norint sėkmingai profesinėje veikloje pritaikyti kartografijos žinias? Ar yra kokių nors specifinių techninių įgūdžių, kuriuos rekomenduotumėte išsiugdyti studentams?

Kūrybiškumas, kritinis mąstymas ir nebijojimas klysti bei mokytis iš klaidų.

Ką patartumėte mokiniams, kurie svarsto rinktis kartografijos ir GIS studijas?

Jei esi kūrybiška(s), domiesi kompiuterinėmis technologijomis, turi kritinį-analitinį mąstymą ir patinka geografija, nebijok rinktis būtent kartografijos ir GIS studijas, nes jos skirtos būtent tau.

Skaityti daugiau

Kaip išsirinkai studijų programą? Kuo tave patraukė Kartografijos ir GIS studijos?

Aš buvau ir dar vis esu vienas iš tų žmonių, kurie nežino, ką norėtų veikti su savo gyvenimu. Mano studijų pasirinkimai variavo nuo kalbų iki veterinarijos, bet kartu manau, kad esu kažkiek kūrybiška ir taip pat atlikdama studijų sričių pasirinkimo testus neretai gaudavau atsakymus „žmonės“ ir „kūrybiškumas“. Nemeluosiu, kad Kartografijos ir GIS studijų programa nebuvo mano pirmas pasirinkimas, nes konkuravo su kalbomis, visgi gavau pakvietimą studijuoti Kartografiją ir GIS. Taip pat turėjau nemažai pokalbių su kitais studentais, pateikiau kelis paklausimus tuometiniam studijų programos kuratoriui. Pasvėriau pliusus ir minusus (o tarp Kartografijos ir GIS studijų programos pliusų buvo grafika, kuri man yra kūrybiškumas) ir nors tuo metu bendrai ši studijų programa buvo naujas darinys ir bakalaure buvo vykdoma tik vienerius metus, galiausiai nusprendžiau joje save išbandyti, o kalbas mokytis savarankiškai savo malonumui. Nors gali pasirodyti, kad nėriau stačia galvą į nežinomybę – nemeluosiu, kad panašiai ir jaučiausi – bet džiaugiuosi savo pasirinkimu. Beje, mano kambariokė studijavo korėjiečių kalbą ir perėjo į Kartografijos ir GIS studijų programą. Kiek tai gali būti sutapimas?

Kas studijų metu labiausiai patiko? Kas buvo įdomiausia?

Visą Kartografijos ir GIS studijų programą galima suskirstyti į penkias kategorijas ir pagal proporciją vardinu visas iš eilės – kartografija ir GIS, geografija, programavimas, grafika ir kita. Nors kategorijų nėra daug, bet džiaugiuosi, kad kiekvienoje galima gilinti savo žinias vis skirtingais aspektais. Nors mokyklos laikais prisibijodavau programavimo, bet tai buvo vienas įdomesnių kursų – ypač kai studijų metu įgyvendinau savo slaptą mažą svajonę susikurti svetainę nuo nulio ir vis dar turiu planų ją tobulinti bei dalintis informacija, kuri yra susijusi su mano tiriamais objektais – savižudybėmis ir gyvenimo kokybe. Taip pat žemėlapio kūrimas ar aplinkos atvaizdavimas naudojant grafines priemones, aplinkos pažinimas per geografines paskaitas ir, žinoma, kartografavimas ir programinės įrangos pažinimas.

Dabar vien pagalvojus apie šį klausimą iškyla daug prisiminimų, kuriuos taip pat papuošia ir bendrakursiai – kai kartu mokėmės matematikos egzaminui, žemėlapio atsiskaitymui, ar tiesiog žaidėm UNO pertraukų metu ir, žinoma, nemažai kitų širdžiai jaukių atsiminimų. Taip pat esu labai dėkinga, kad bakalauro studijų metu susipažinau su nemažai įdomių ir unikalių žmonių, su kai keliais iš jų net surengėme renginį GIS dienai.

Ar įstojusi gavai tai, ko tikėjaisi? Galbūt studijos pranoko lūkesčius? O galbūt buvo visiškai ne tokios, kokių tikėjaisi?

Kaip ir minėjau šiek tiek nėriau į nežinomybę, bet nesigailiu. Net negaliu išreikšti, kiek žemėlapis yra universali priemonė pavaizduoti mums rūpimus reiškinius. Nors žemėlapių kūrimas yra ir menas, ir techninis darbas, tai yra ir ypatingai gera grafinė priemonė pateikti informaciją žmogui suprantama forma ir yra sričių, kuriose ši duomenų vaizdavimo forma dar nėra prisijaukinta. Žinoma, žemėlapiai taip pat turi taisykles ir kaip profesionalai norime ne tik padaryti juos gražius, bet ir funkcionalius, kad juose būtų tiek informacijos, kiek žmogus galėtų priimti optimaliausiai ir jos nebūtų per daug. Net ir minėti istoriniai žemėlapiai man pasirodė visai kitokioje šviesoje.

Taip pat noriu paminėti, kad atliekant kokius nors praktinius darbus ar rašant baigiamuosius darbus turėjome nemažai laisvės temoms ir čia galėjau pasirinkti man patinkančias temas, kurios yra susijusios su žmonėmis, ir nagrinėti, kaip jie pasiskirsto teritorijoje bei patenkinti savo smalsumą. Bendrai studijos pranoko lūkesčius ir dar kartą pasikartosiu, kad nesigailiu pasirinkusi studijuoti Kartografiją ir GIS ir džiaugiuosi, kad esu kartografų bendruomenės dalis bei galiu mokytis ir tobulėti šioje srityje. Visiems rekomenduočiau išbandyti žemėlapių sudarymą savo pasirinkta tema: nuo duomenų surinkimo, domėjimosi tema, kas jau yra žinoma, iki paties žemėlapio sudarymo. Nes turbūt kiekvienas, padaręs savo pirmąjį žemėlapį, yra patyręs vidinį džiaugsmą – nors jis ir nėra tobulas, bet visgi pirmasis.

Ar dirbi pagal specialybę? Papasakok apie savo darbą ir kasdienes veiklas jame bei ateities perspektyvas.

Pagaliau į šį klausimą galiu atsakyti žodeliu „taip“! Dirbu Žemės ūkio duomenų centre (ŽŪDC) ir prižiūriu kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę KŽS_DB5LT bei ją atnaujinu pagal skirtingas kategorijas. Kiek sunku paaiškinti, ką aš darau – turiu vaizdą ir ribas, o iš jų žiūriu, kiek tai atitinka realybę ir patvarkau, jei kur neatitinka. Kartais objekto ribos visai ar kažkiek pasikeičia, kartais jis pakeičia savo žemėnaudą, o kartais visai išnyksta arba atsiranda. Taigi redaguoju, šalinu ir sukuriu objektus duomenų bazėje. Darbas bendrai yra savarankiško pobūdžio, kiekvienas gauname plotelius ir juos peržiūrime darbo metu, redagavimas gali būti pagal skirtingas kategorijas (pavienius objektus ar sklypas su skirtingomis žemėnaudomis). Kadangi duomenų bazė apima visą Lietuvą ir per metus ploteliuose gali pasikeisti vaizdas, tai reikia atvaizduoti ir duomenų bazėje. Darbai dažniausiai yra priskiriami objektais pagal prioritetą – jei kažkam turime pateikti tam tikrus duomenų bazės elementus, koncentruojamės į juos.

Kas paskatino stoti į magistrantūrą?

Noras pagilinti žinias kartografijos srityje. Nors ne kartą bakalauro studijų metu teko išgirsti, kad magistrantūros studijų tema bus panaši, tik apžvelgta kiek iš kitos pusės, kažkaip nesinorėjo to tiesiog palikti. Taip pat priėmiau stojimą kaip šiokį tokį iššūkį prisidėti prie mokslo supažindinimo su visuomene. Kaip viena iš dėstytojų sako „keliaujame link pirmojo laipsnio mokslininkų“. Nemeluosiu, kad ir apskritai dar norėjau pabūti studente ir šiek tiek atidėti „suaugusio žmogaus gyvenimą“. Įdomu tai, kad didelė dalis po Kartografijos ir GIS bakalauro studijų rinkosi magistrantūrą, tad tęsiame savo draugystes ir augimą kartu.

Ar lengva derinti magistrantūros studijas su darbu?

Tikrai taip! Dėstytojai supranta, kad visas kursas esame dirbantys asmenys ir paskaitas turime po darbo. Tad pirmoje dienos pusėje darbas, o antra skirta mokslui.

Dažnai sakoma, kad magistro diplomas nedaro įtakos nei atlyginimui, nei karjerai. Kaip manai, ar tai tiesa? Kokią vertę matai magistrantūros studijose?

Įstojau į magistrantūros studijas dėl savo pačios noro augti, mokytis ir tobulėti. Tad nelabai galiu atsakyti į šį klausimą tiesiogiai, nes studijos man pačiai yra priimtas iššūkis ir diplomas yra tiesiog šio kelio pabaigos taškas, iš kurio gali atsirasti ir kitos karjeros ar atlyginimo galimybės. Žinoma, dar bakalauro studijų metu buvo kelis kartus paminėta, kad kartais magistro laipsnio reikia kažkokiems projektams, pirkimams ir pan., bet manau, kad žmogus turėtų pats norėti studijuoti toliau ir gilinti žinias pasirinktoje srityje, nes žinios ir nuveikti darbai studijų metu gali pravesti ateityje ir paskatinti galimybes!