Atsiliepimai

 

„Džiaugiuosi pasirinkusi biochemijos bakalauro studijas Vilniaus universitete. Šių studijų metu sukaupiau didžiulį teorinių ir praktinių žinių bagažą, tad magistro studijos užsienyje buvo nesunkiai įkandamos, bet įdomiausias laikotarpis prasideda tada, kai įgytos žinios ir sukaupta patirtis tam tikroje mokslo srityje susidėlioja į savo vietas ir padeda pamatyti tyrimų objektus iš platesnės perspektyvos.“

 Dr. Ieva Bagdonaitė, Kopenhagos Glikomikos centras, tyrėja

 

 Kodėl pasirinkote būtent šią studijų kryptį?

Mokykloje patiko biologijos ir chemijos dalykai, šiek tiek labiau biologija, tad biochemijos studijos pasirodė kaip geras abiejų dominančių sričių balansas.

Kokią ateities viziją buvote susikūrusi pradėjusi studijuoti?

Turiu pripažinti, kad tik pradėjusi studijuoti koncentravausi į studijų procesą ir pernelyg nesvarsčiau apie praktines žinių pritaikymo galimybes ateityje. Magistro studijos atrodė kaip natūralus tęstinumas, bet apie doktorantūrą retai pagalvodavau. Tolimesnėje karjeroje, sekantis laiptelis visada atrodė virš žinių ir gebėjimų ribų, tačiau bet kokiu atveju siektinas.

Ar rezultatas atitiko lūkesčius?

Atitiko ir net šiek tiek nustebino. Prieš dešimtmetį sunkiai būčiau patikėjusi, kad būsiu taip atsidavusi mokslininkė. Žinoma visada labai rimtai žiūrėjau į mokslus ir mokymąsi, tačiau tikrai negalvojau, kad tai taps tokia didele ir neatsiejama mano gyvenimo dalimi.

Papasakokite, apie patį įdomiausią Jūsų mokslinio gyvenimo laikotarpį?

Labai džiaugiuosi, kad šį laikotarpį aš vis dar išgyvenu. Mano nuomone įdomiausias laikotarpis prasideda tada, kai įgytos žinios ir sukaupta patirtis tam tikroje mokslo srityje susidėlioja į savo vietas ir padeda pamatyti tyrimų objektus iš platesnės perspektyvos. Tada pradedi formuluoti savas hipotezes ir laisvai naudoti bei plėsti įvaldytų įrankių arsenalą ir kai ribos yra tik (labai tiksliai pamatuota) vaizduotė ir laikas. Taip pat labai džiugina plėsti mokslinių kontaktų ratą ir bendradarbiauti apjungiant skirtingas kompetencijas, kas leidžia išsamiau išnagrinėti konkrečius mokslinius klausimus.

Ar šiandien, po daugelio pasirinkimų, išsipildžiusių ir neišsipildžiusių svajonių jūsų istoriją galima pavadinti „sėkmės istorija“?

Manau, kad galima. Nenuginčytina, kad dirbu nors ir nelengvą, tačiau tikrai mėgstamą ir tikiuosi, naudingą darbą. Kopenhagos Glikomikos centre vystau virusų angliavandenių biochemijos sritį, kuri gali būti naudinga kuriant naujas vakcinas bei gilinantis į konkrečių virusų biologines ypatybes. Džiaugiuosi galinti tai daryti viename geriausių bei didžiausių Europoje angliavandenių biologijos centrų. Po doktorantūros gavau finansavimą iš keleto Danijos fondų tolimesnėms studijoms, kas suteikė nemažai laisvės, tačiau taip pat privertė kritiškai bei strategiškai įvertinti darbų apimtis ir realistiškus terminus. Tikiuosi, kad ateityje pavyks rimčiau įsitvirtinti mokslinėje bendruomenėje ir vadovauti didesniems projektams.

Atsiliepimai

 

 

„Vilniaus universiteto Chemijos institutas ir chemijos studijos yra puikus pasirinkimas. Nepriklausomai nuo to, ar ruošiatės savo ateitį sieti su chemija, ar ne, mokytis fakultete yra „super“, nes dėstytojų ir mokslininkų komanda yra tiesiog fantastiška“

 

Dr. Germanas Peleckis, Institute for Superconducting and Electronic Materials, Australija.

 

 

Papasakokite apie savo nueitą kelią link pasirinktų chemijos studijų?

1996 m. sėkmingai pabaigiau Vilniaus licėjų. Mano atestatas nebuvo puikus, bet palyginti su tuometinėmis vidurinio lavinimo mokyklomis, jis, žinoma, buvo netgi labai neblogas. Nors nuo 8-os klasės buvau gabus chemijai, baigęs mokyklą vis dėlto nusprendžiau studijuoti mediciną. Įstojau, tačiau dėl didelio prisirišimo prie savo geriausio draugo (Dariaus Gadonio, nuostabaus proto Fizikos mokslų daktarui) perėjau mokytis į Fizikos fakultetą! Metai, praleisti šiame fakultete, leido suprasti, kad fizika ne man ir kad reikėjo, paklausyti aplinkinių raginimų ir savo nuojautos, studijuoti chemiją. Bet laiko atgal neatsuksi – teko metus „paatostogauti“ ir, prisipažinsiu, pirmoji mano sesija Fizikos fakultete buvo visiška fiasko. Po fiasko patyrimo, 1997 m. - sėkmingai buvau priimtas į Chemijos fakultetą. Čia man puikiai sekėsi visos chemijos disciplinos ir pagaliau atradau savo pašaukimą.

Ar buvote susikūręs ateities viziją pradėjęs studijuoti, ar svajonės išsipildė?

Kaip ir daugelis jaunų mokslininkų galvojau apie profesūrą, tikro mokslininko karjerą, tačiau tokio posūkio, kuris įvyko tikrai nesitikėjau ir tuo labiau nesvajojau. Galiu drąsiai sakyti, kad mano sėkmės istorija prasidėjo atsitiktiniu pokalbiu su tuometiniu Chemijos instituto dekanu, prof. A. Kareiva (šiuo metu Chemijos instituto direktorius). Jis pasiūlė bakalauro darbą rašyti jo vadovaujamoje laboratorijoje. Ilgai nedvejodamas sutikau – superlaidininkai visai įdomi tematika, kažkas naujo. Taip išėjo, kad tuo metu vienas Chemijos fakulteto darbuotojas, dr. Evaldas Naujalis, stažavosi Japonijoje. Jis japonų profesoriui pasakė, kad mūsų studentai yra labai darbštūs, protingi ir talentingi. Vieną dieną, kaip lietus iš giedro dangaus, darbo vadovas prof. A. Kareiva ateina ir pasiūlo magistrantūrą studijuoti Japonijoje, Tokijo technologijos institute! Aš žinoma  sutikau ir   2001 m. išskridau į Tekančios Saulės Kraštą. Dveji metai praleisti šioje šalyje neišdyla iš mano atminties. Fantastiškai praleistas laikas, įgyti nauji įgūdžiai, sukaupta daug žinių ir patirties.

Japonijoje aš pradėjau sintetinti ir tirti termoelektrinius metalų oksidus, medžiagas, verčiančias šilumą tiesiogiai į elektros energiją. Dirbau tikrai labai daug. Po 2 magistrantūros studijų metų Japonijoje buvo išspausdintas mūsų komandos straipsnis - žurnale Applied Physics Letters (magistrantui tai puikus pasiekimas), pateikėme dvi paraiškas japoniškiems patentams.

Baigiantis studijoms Japonijoje, jau turėjau pasiūlymą doktorantūros studijoms važiuoti į Australiją. Man buvo skirta „dviguba“ stipendija (mokslas + pragyvenimo išlaidos), susitvarkiau vizą ir 2004 m. jau studijavau saulėtoje Australijoje, Volongongo Universitete (University of Wollongong). Doktorantūros mokslinio darbo tema – spintroninės medžiagos, t. y. pereinamųjų metalų oksidai, turintys feromagnetinių savybių kambario temperatūroje.

Minėjote, kad galvojote apie mokslininko karjerą, ar lūkesčiai išsipildė?

Taip, galvojau apie mokslininko karjerą, tačiau metams einant, supratau vieną labai svarbų dalyką – tikrais mokslininkais gali būti tik tie, kurie nuolat gali generuoti naujas idėjas, atrasti naujovių jau ir ištirtose tematikose. Aš savyje tokių savybių neradau ir supratau, kad geriau aš būsiu geriausias kažkur kitur, nei vidutiniokas mokslo sferoje.

Dar negavęs daktaro diplomo pradėjau dirbti instituto direktoriaus asistentu. Gilinausi į instituto kasdieninio gyvenimo administravimą ir priežiūrą. Nuo 2010 m. oficialiai pradėjau eiti instituto pavaduojančio direktoriaus pareigas. Buvau atsakingas už finansų, studentų, aparatūros, projektų priežiūrą. Šiuo metu esu instituto direktoriaus asistentas. Taip prasidėjo mano tolimas nuo mokslinės veiklos.

Ar šiandien, po daugelio pasirinkimų, išsipildžiusių ir neišsipildžiusių svajonių jūsų istoriją galima pavadinti „sėkmės istorija“?

Tiesą pasakius, aš ne vieną kartą ir pats apie tai esu pagalvojęs. Mano draugai, kolegos, šeima dažnai man sako, kad mano pasiekimai – tai mano proto ir gabumų vaisiai. Man asmeniškai atrodo, kad man paprasčiausiai pasisekė – atsidūriau tinkamoje vietoje, tinkamu laiku ir kažkokių itin didelių pastangų aš į visą tai ir neįdėjau. Visi, kas skaitys šį tekstą,  galės patys nuspręsti, ar tai galima pavadinti sėkmės istorija ar ne.

Ką galėtumėte pasakyti būsimiems absolventams?

Vilniaus universiteto Chemijos institutas ir chemijos studijos yra puikus pasirinkimas. Nepriklausomai nuo to, ar ruošiatės savo ateitį sieti su chemija, ar ne, mokytis fakultete yra „super“, nes dėstytojų ir mokslininkų komanda yra tiesiog fantastiška. Jeigu kažkada suprasite, kad šitas mokslas ne jums, nepergyvenkite ir nenusiminkite – laiko surasti save tikrai yra. Mano kursiokas ir geras draugas Martynas Mickėnas Chemijos fakultete mokėsi trejus metus, jo nebaigė, bet šiuo metu yra puikus kinematografijos projektų vadovas. Palinkėti galiu stiprybės tiems, kuriems sunkiau sekasi mokytis, nenukabinkite nosies ir nebijokite pokyčių! Diplomas yra toli gražu ne viskas!

 

 

 

 „Rūpinimasis savimi turi prasidėti nuo širdies, antraip jokia kosmetika nepadės.“

 

Dr. Natalija Liškauskienė, Lietuvos Kosmetikos ir buitinės chemijos gamintojų asociasija LIKOCHEMA,

projektų vadovė.

 

Kodėl pasirinkote būtent šią studijų kryptį?

Chemija sudomino dar mokykloje. Mokytoja buvo jauna, tik baigusi studijas, tačiau ji su tokiu užsidegimu pasakojo apie chemiją, kad susidomėti tiesiog buvo neįmanoma. Galiu teigti, kad šios mokytojos dėka, pamilau šį mokslą. Baigusi mokyklą net ir nesvarsčiau niekur kitur stoti, tik į chemiją, norėjau toliau gilinti žinias ir mokytis šioje srityje. Universitete taip pat sutikau labai darbščių ir su užsidegimu dėstančių Profesorių.

Kokią ateities viziją buvote susikūrusi pradėjusi studijuoti?

Norėjau būti mokytoja arba dėstytoja. Tačiau nuvykus į Čekiją (pagal Erasmus programą) pastebėjau, kad ten studijuojančios merginos, labai domisi kosmetika. Klausinėdavo ir mano nuomonės apie vienokią ar kitokią medžiagą. Laikui bėgant, aš taip pat, pradėjau domėtis šia sritimi. Daug diskutuodavome. Pirma tema buvo probleminė veido oda (į spuogus linkusi oda) ir gan sudėtinga tokios odos priežiūra. Nemažas aktyvių priemonių trūkumas. Ieškodami informacijos ir tyrinėdami, sužinojome, kad odos būklę teigiamai veikia siera. Priemonės su siera, labai gerai padėdavo probleminei odai. Nuo tada pakeičiau savo nuomonę ir supratau, kad noriu dirbti kosmetikos industrijoje.

Ar rezultatas atitiko lūkesčius? 

Rezultatas tikrai atitiko lūkesčius. Džiaugiuosi, kad mokslas man atvėrė plačias galimybes. Baigęs Universitetą gauni daug žinių apie įvairias chemijos šakas, kurias ateityje gali pritaikyti įvairiuose darbuose (tiek kosmetikos pramonėje, tiek maisto pramonėje, tiek technologijų srityje).

Aš jau 14 metų dirbu kosmetikos pramonės srityje, 10 metų buvau atsakinga už naujų produktų kūrybą. Galiu drąsiai teigti, kad esu ten, kur ir turiu būti.

Ar šiandien, po daugelio pasirinkimų, išsipildžiusių ir neišsipildžiusių svajonių jūsų istoriją galima pavadinti „sėkmės istorija“?

Manau, kad taip. Užsiimu mėgstama veikla. Tikrai šios savo pasirinktos krypties keisti neplanuoju. Labai džiaugiuosi, kad savo kelyje sutikau Mokytojus, kurie mokėjo sudominti, išmokyti ir padėti.

Atsiliepimai

 

 

 „Kultūra yra žmogaus universalumas, lankstumas, atvirumas kaitai ir laisvei. Ji ugdo žmonių kūrybines galias, lavina skonių įvairovę“. (Liutauras Degėsys)

 

Daiva Meilutė-Šeršniova, Vilniaus m. savivaldybės kultūros ir sporto departamento Kultūros skyriaus vyr. specialistė

 

Kodėl pasirinkote būtent šią studijų kryptį?

Geografijos studijas Vilniaus universitete pasirinkau gana natūraliai ir tendencingai, nes dar mokykloje pati įdomiausia pamoka buvo geografija. Žavėjo geografijos universalumas ir neaprėpiamas platumas, daugybė išskirtinių, netikėtų ir kartais, kaip tada atrodė, paslaptingų žinių apie pasaulį, supančią aplinką ir vykstančius unikalius procesus. Susidomėjus geografija, atsirado ir moksleivių geografijos olimpiados, kurios dar labiau atvėrė akiratį bei paskatino domėtis šia sritimi daugiau ir giliau.

Kokią ateities viziją buvote susikūrusi pradėjusi studijuoti?

Studijų pradžioje ypač domino gamtinė geografija, taip pat dalykai, susiję su aplinkosauga. Maniau, kad po studijų tikrai dirbsiu Lietuvos saugomų teritorijų sistemoje: prisidėsiu prie pažintinio turizmo skatinimo, lankytojų supažindinimu su nuostabiomis mūsų saugomomis teritorijomis, jų gamtos ir kultūros vertybėmis, kartu viską derinant su aplinkos apsauga. Dažnai pasitaiko, kad Ispanija ar Italija „išmaišyta“, o Lietuvos miesteliai, upės, ežerai lieka nepažinti.

Ar rezultatas atitiko lūkesčius? 

Dabartinis rezultatas skiriasi nuo pačių pirmųjų lūkesčių studijų pradžioje. Su vis daugiau žinių, išmoktų dalykų, vis didėjančia patirtimi atsirado ir kiti savirealizacijos norai bei lūkesčiai. Baigus geografijos bakalauro studijas Vilniaus universitete, teko padirbėti turizmo sektoriuje, užsiimti gido veikla, pristatant miesto svečiams Vilniaus įdomybes, istorinį, kultūrinį paveldą. Vėliau įstojus į geografijos magistro studijas ir įgavus visapusišką plataus spektro išsilavinimą, gyvenimo kelias nuvedė į viešąjį sektorių ir Valstybės tarnybą. Esu labai patenkinta savo dabartiniu, dinamišku darbu Kultūros sektoriuje ir tuo, kad pagrindinis mano darbdavys – mano Valstybė ir Vilniaus miestas, o darbo rezultatai matomi visų vilniečių, kurie dalyvauja miesto renginiuose ir įvairiuose kultūrinėse veiklose. Mūsų sostinė ir mūsų Valstybė bus tokie, kokius juos sukursime. Džiugu, kad prie šio kūrimo galiu prisidėti savo žiniomis, įgūdžiais ir patirtimi. Jų pagrindas ir buvo geografijos studijos.

Kaip bėgant metams keitėsi konkurencinė aplinka?

Bėgant metams konkurencinė aplinka keitėsi su kiekvienu darbu. Tiek privačiame sektoriuje, tiek Valstybės tarnyboje yra daug gabių, žingeidžių, naujų patirčių trokštančių žmonių. Tad džiaugiuosi, kad su savo išsilavinimu, įgytais gebėjimais ir kompetencijomis galėjau puikiai konkuruoti darbo rinkoje, laimėti Valstybės tarnybos konkursus. Savo pavyzdžiu galiu tik patvirtinti, kad geografijos žinios padeda ne tik aplinkosaugoje, turizmo ar Kultūros sektoriuje, bet ir ES projektų įgyvendinime ar teisės aktų kūrime.

Ar šiandien, po daugelio pasirinkimų, išsipildžiusių ir neišsipildžiusių svajonių jūsų istoriją galima pavadinti „sėkmės istorija“?

Pažvelgus iš šalies, į praėjusius studijų metus, įgytas kompetencijas ir patirtis, tikrai galiu pasakyti, kad mano istorija – „sėkmės istorija“. Bet tikiu, kad sėkmė ateina tik tada, kai įdedi daug darbo, pastangų, nepasiduodi užklupusiems sunkumams ir eini pirmyn! Drąsiai ir pasitikėdamas savimi!

 

 

 

 

 

„Kiekviename darbe ar veikloje gali atrasti tai kas patinka.“

Dr. Giedrė Kurmilavičienė, UAB „BIOSISTEMA“ projektų vadovė

 

 Kodėl pasirinkote būtent šią studijų kryptį?

Ironiška, bet mokykloje norėjau būti veterinarė, tačiau geografijos mokytoja, visada sakė, kad būsiu geografė, atsakydavau, kad tikrai ne. Gavosi taip, kad nusprendžiau eiti tuo keliu kurį geriausiai moku ir kuris man labiausiai patinka, tai buvo geografijos kelias. Galbūt prie tokio sprendimo prisidėjo ir tai, kad šeimoje geografų jau buvo (močiutė ir dėdė).

Kokie įgūdžiai reikalingi stojant į šią studijų programą?

Nemanau, kad, jei gerai išlaikysi egzaminus, tu jau turi gerus įgūdžius. Jei nemoki matematikos, nereiškia, kad būsi prastas geografas, tačiau nemeluosiu, matematikos čia vis tiek reikia.

Iš esmės manau, kad geografas turi pasižymėti kritiniu mąstymu ir gebėjimu mąstyti kompleksiškai. Reikia mokėti suprasti ir atrasti ryšius tarp skirtingų dalykų ir gebėti juos paaiškinti, ir žinoma įsivaizduoti kaip tuos ryšius pavaizduosi, taigi fantazijos reikia. Manau, kad taip pat svarbu visada ieškoti paaiškinimo kodėl taip yra. Visą kitą galima išmokti.

Kokią ateities viziją buvote susikūrusi pradėjusi studijuoti?

Vargu ar tokią turėjau, bent jau nepamenu. Vizija dėliojosi studijų metu. Pradžioje labai norėjau dirbti saugomoje teritorijoje, vėliau planuoti ką ir kur galima statyti. Kuo daugiau mokaisi, tuo labiau supranti, kas toje geografijoje tau patinka labiausiai. Taip atradau savo geografinę meilę - kraštovaizdį ir aplinkosaugą.

Ar rezultatas atitiko lūkesčius? 

Trumpai ir aiškiai, taip. Manau, kai kur net pranoko, nes vis tik mano mokslai nesibaigė bakalauro studijomis ir toliau gvildenu kraštovaizdžio pažinimo klausimus. Taip pat, nenutolau ir nuo aplinkosaugos, kadangi šiuo metu dirbu aplinkos apsaugos srityje. Studijų metu atradau ir daug puikių žmonių, kurie mane vis dar lydi.

Ar šiandien, po daugelio pasirinkimų, išsipildžiusių ir neišsipildžiusių svajonių jūsų istoriją galima pavadinti „sėkmės istorija“?

Manau, kad taip. Sėkmingu tave padaro ne pasiekimai, o tai kaip jautiesi. Todėl manau, kad taip pat sėkmingai judu toliau. Džiaugiuosi, kad pasirinkau studijuoti geografiją.

Atsiliepimai

 

Nuo uolienų nagrinėjimo ir atpažinimo iki suvokimo, kaip susidaro ir vyksta įvairūs procesai Žemėje – geologijos studentai studijų metu ima suvokti ne tik gamtinius reiškinius, bet ir kaip juos panaudoti žmonių reikmėms. Apie tai, kaip šios studijos padėjo pažinti pasaulį, ką geologams duoda tarptautiniai mainai, ir kokie įspūdžiai beveik baigus bakalaurą, pasakoja geologijos ketvirtakursė Ugnė Birmanaitė.

Kaip nusprendei stoti į geologiją?

Buvau visada labai universalus žmogus. Man viskas buvo įdomu, bet ne viskas sekėsi. 11-12 klasėse gerai sekėsi geografija. Aišku, vis galvodavau studijuoti aviacijos inžineriją ar teisę, domino labai įvairios sritys. Galiausiai 12 klasėje, kai norėjau kažko moksliško, bet pas mane liko tokie dalykai, kaip geografija, istorija, matematika, tai mano pasirinkimas iš kažko „moksliško“ buvo menkas. Dėl to pirmu numeriu rašiau geologiją ir įstojau.

Mokykloje geografijos pamokose gamtinių temų paliečiama nedaug. Ar studijos neišgąsdino?

Iš pradžių gąsdino atvykimas į Vilnių, kad reikės kraustytis, gyventi bendrabutyje, susipažinti su naujais žmonėmis. Galvojau, kad bent jau gausiu bendrabutį Čiurlionio g., bet gyvenau Saulėtekyje.

Mokykloje apie gamtą būna tik keletas geografijos temų ir jos nėra taip giliai nagrinėjamos. Bet aš atėjau su tuo, kad nenorėjau labai gilintis į socialinius mokslus. Aišku, tik įstojus pamačiau, kiek čia yra praktikos, sėdėjimo prie mikroskopų, šlifų žiūrėjimo, uolienų nagrinėjimo ir atpažinimo, fosilijų mokymosi. Tuo momentu atrodė baisu, bet dabar suprantu, kad visi tą praeina. Juk kaip tu gali būti geologas, kai neatpažįsti elementarių dalykų. Tai iš pradžių išgąsdina, o paskui supranti, kad nieko nepadarysi, ir turi tai praeiti.

Geologija – ganėtinai praktiškas mokslas. Čia daug dalykų reikia pamatyti savo akimis. Ar darbo laboratorijose tavo manymu studijose yra pakankamai?

Viskas priklauso, kur tu nori orientuotis – yra dalykų, kur žiūri šlifus (plonas (0,02-0,03 mm) skaidrus uolienos mėginys) pro mikroskopą. Aišku, pirmame kurse turėjome chemiją, tai tokios tipinės laboratorijos, kaip žmonės įsivaizduoja, buvo per chemijos pagrindus. Karantino metu su tuo kilo problemų, nes nuotoliniu būdu geologijos studentams yra  sudėtinga dirbti bei mokytis. Tas mokslas yra toks praktinis, reikia daug ką pačiupinėti, pažiūrėti.

Su Erasmus+ vykai į Italiją. Kokie įspūdžiai iš ten?

Iš mokslo pusės tikrai nebuvo, kaip visi galvoja, kad išvažiavus į mainus nieko nedarai. Važiavau rinkdamasi, ar iš studijų pusės viskas atitiks, ar užskaitys kreditus už dalykus. Bet Italija gerai dar ir iš tos pusės, kad ten daug įvairios geologijos – Alpės, Apeninai, gali pamatyti visko. Lietuvoje yra problema, kad  paviršiuje vien tik nuosėdinės uolienos, o egzotiškesnių pavyzdžių mažai. Tai tam, kad universaliau su viskuo susipažintum, Erasmus+ yra nuostabus dalykas. Padova, kurioje aš buvau, yra lyguma, bet toliau pavažiavus galima visko pamatyti. Su Erasmus vienintelė problema ta, kad važiavau pusei metų. Naudingiau važiuoti visiems metams.

Ką veikia geologai baigę studijas? Kuo užsiimi pati?

Čia irgi priklauso, kokią kryptį žmogus pasirinks. Pavyzdžiui, hidrogeologai važiuoja prie gręžinių, daro projektus ir pan. Būna, kad  geologai dirba pagal individualią veiklą, yra įvairūs projektai, pavyzdžiui, reikia aprašyti riedulius, kas juos sudaro, atlikti ekspertizes. Dar dažnai būna, kai statybose yra naudojamos įvairios medžiagos, pavyzdžiui, bazaltai, o geologas turi įvertinti, ar verta jas naudoti.

Pati esu vyresnioji geologė Lietuvos geologijos tarnyboje. Mano darbas – prisidėti prie tyrimų projektų, nagrinėti medžiagą, tvarkyti duomenis ir pan.

Dabar esi ketvirtakursė, studijų liko tik pusmetis. Ar dabar, kai pamatei geologiją iš arčiau, kažką rinktumeisi kitaip?

Iš tiesų viskas tikrai smagu. Visada yra tai, kad gali ugdytis kompetencijas, važiuoti į mainus, pamatyti kažką naujo. Jeigu žmonės mėgsta lauko darbus, nebijo šalčio ar karščio ir nori kažką naujo išmokti, tai geologija yra tinkamas dalykas, nes labai daug sužinai apie visus Žemės procesus, kaip jie vyksta ir kaip viskas susidaro. Tai yra labai įdomu ir suteikia visapusiško išsilavinimo.

 

 

 

 

 „Svarbu nebijoti, baimė uždaro kelius!“

 

Darija Dankina. Geologijos studijų doktorantė, VU CHGF

 

 

 

Kodėl pasirinkote būtent šią studijų kryptį?

Pasirinkimas studijuoti geologijos kryptį buvo spontaniškas ir neplanuotas. Niekada nesvajodavau tapti geologe ir vėliau, dirbti šioje specialybėje. Po mokyklos baigimo pildant universitetų ir kolegijų sąrašą geologija buvo antroje vietoje (pirmoje – finansų ir draudimo matematika) ir žemiau dar trylika skirtingų studijų. Po pirmo turo įstojau į geologiją ir pagalvojau kodėl neišmėginti sėkmės. Taipogi, pagalvojau jog pradžiuginsiu tėvą savo sprendimu, kuris pats baigė geologijos studijų programą Vilniaus universitete prieš daug metų.

Kokią ateities viziją buvote susikūrusi pradėjus studijuoti?

Pradėjus studijuoti geologijos neturėdavau aiškios vizijos dėl kelių priežasčių. Pirma priežastis buvo naujas mokslas apie kurį žinojau nedaug. Antra priežastis pirmame kurse buvo dėstomi tik keli geologijos krypties dalykai kartu su anglų ir lietuvių kalbomis, matematika, fizika, chemija, sociologija ir t.t. Kiekvienais metais šios krypties dalykų skaičius didėjo ir jau trečiame bei ketvirtame kurse galima buvo suprasti kone visą platų geologijos sričių spektrą bei išsirinkti sau labiausiai patinkančią kryptį. Mano atveju tai paleontologija.

Ar rezultatas atitiko lūkesčius? Kokia veikla šiuo metu užsiimate?

Aš labai įdomiai praleidau tris pakopas, 10 studijų metus ir su mielu noru pakartočiau. Šiuo metu baiginėju doktorantūros studijas Vilniaus universitete, dirbu inžinierinės geologijos įmonėje, organizuoju paleontologinę tarptautinę konferenciją Lietuvoje ir aktyviai dalyvauju konferencijose kitose šalyse, kartu su geografijos mokytoju organizuoju geologijos įvadines pamokas mokiniams savo mokykloje.

Nuo ko prasidėjo Jūsų sėkmės istorija?

Mano sėkmės istorija prasidėjo nuo bakalauro temos pasirinkimo. Tema buvo išrinkta spontaniškai kone paskutiniu momentu. Mano baigiamojo darbo vadovas pasiūlė rašyti apie Lietuvos silūro konodontus ir aš sutikau. Nuo to laiko pradėjau giliau domėtis paleontologija ir galutinai supratau kas man patinka.

Ar šiandien, po daugelio pasirinkimų, išsipildžiusių ir neišsipildžiusių svajonių jūsų istoriją galima pavadinti „sėkmės istorija“?

Be jokio kuklumo 100% taip!

Atsiliepimai

 

 

„Faktais paremtas pasaulio supratimas yra patogesnis“ - Hans Rosling

 

Jana Vanagė, Statistikos departamento GIS specialistė, sukūrė Lietuvos statistikos žemėlapių portalą

 

 

 Kodėl pasirinkote būtent šią studijų kryptį?

Prieš tai studijavau geografijos bakalaurą Vilniaus Pedagoginiame universitete ir magistro studijoms ieškojau inovativesnių mokslo krypčių susijusiu su geografija. Kaip tik VU buvo atsiradusi nauja studijų kryptis, kuri sujungdavo savyje geografiją/matematiką/IT, kas man labai tiko.

Kokią ateities viziją buvote susikūrusi pradėjusi studijuoti?

Pirmiausiai supratau, kad patekau ten, kur ir turiu būti, nes buvo įdomu ir tikrai sužinojau daug naujo, paskaitos niekada nebuvo našta, nes per jas sužinodavau daug naujo. Iš to ir formavosi ateities vizija, kad noriu dirbti šioje srityje. Supratau, jog tai yra inovatyvu, kiekvienais metais bus vis plačiau naudojama ir turi tapti neatskiriama visuomenės dalimi.

Ar rezultatas atitiko lūkesčius? Kokia veikla šiuo metu užsiimate?

Didesne dalimi tikrai atitiko lūkesčius. Šiai dienai esu GIS specialistė Lietuvos statistikos departamente.

Nuo ko prasidėjo Jūsų sėkmės istorija?

Turbūt nuo to, kad nustebinome dėstytojus savo pasiekimais ir noru studijuoti, atėję iš kito universiteto (mes 3 buvom atėję studijuoti kartografiją iš VPU).

Ar šiandien, po daugelio pasirinkimų, išsipildžiusių ir neišsipildžiusių svajonių jūsų istoriją galima pavadinti „sėkmės istorija“?

Iš dalies tikrai galima, nes vis dėl to atradau studijas, kurios man tikrai tiko ir patiko, ir šiai dienai turiu darbą, kur atsiranda naujų iššūkių, tenka tobulėti, mokytis kažko naujo ir taip pat jausti, kad atlieki darbą, kuris naudingas visuomenei.

 

 

 

Kartografijos magistrantė: su studijų pasirinkimu nėriau į nežinomybę

 

Žemėlapius esame matę visi, tačiau dažnai nesusimąstome, kaip jie atsiranda. Tuo tarpu Kartografijos ir GIS bakalauro studijų absolventė ir Kartografijos magistrantė Gabrielė Zubovič pasirinko tuo metu visai naują studijų programą, kurioje ir gilinasi, kaip žemėlapiai atsiranda ir kaip apdoroti erdvinius duomenis.

Kaip sužinojai apie Kartografijos ir GIS studijas?

Kiek ironiška, bet apie Kartografijos ir GIS studijas sužinojau jau pildydama LAMA BPO (o tai buvo vėlyvas vakaras) ir tik pamačius šį pavadinimą įtraukiau jį į galimas studijų programas, nes mokykloje patiko istorija, o ten neretai būdavo žemėlapiai, bet dėl šio pasirinkimo taip pat klausiau geografijos mokytojo patarimo.

Kaip išsirinkai studijų programą? Kuo tave patraukė Kartografijos ir GIS studijos?

Aš buvau ir dar vis esu vienas iš tų žmonių, kurie nežino, ką norėtų veikti su savo gyvenimu. Mano studijų pasirinkimai variavo nuo kalbų iki veterinarijos, bet kartu manau, kad esu kažkiek kūrybiška ir taip pat atlikdama studijų sričių pasirinkimo testus neretai gaudavau atsakymus „žmonės“ ir „kūrybiškumas“. Nemeluosiu, kad Kartografijos ir GIS studijų programa nebuvo mano pirmas pasirinkimas, nes konkuravo su kalbomis, visgi gavau pakvietimą studijuoti Kartografiją ir GIS. Taip pat turėjau nemažai pokalbių su kitais studentais, pateikiau kelis paklausimus tuometiniam studijų programos kuratoriui. Pasvėriau pliusus ir minusus (o tarp Kartografijos ir GIS studijų programos pliusų buvo grafika, kuri man yra kūrybiškumas) ir nors tuo metu bendrai ši studijų programa buvo naujas darinys ir bakalaure buvo vykdoma tik vienerius metus, galiausiai nusprendžiau joje save išbandyti, o kalbas mokytis savarankiškai savo malonumui. Nors gali pasirodyti, kad nėriau stačia galvą į nežinomybę – nemeluosiu, kad panašiai ir jaučiausi – bet džiaugiuosi savo pasirinkimu. Beje, mano kambariokė studijavo korėjiečių kalbą ir perėjo į Kartografijos ir GIS studijų programą. Kiek tai gali būti sutapimas?

Kas studijų metu labiausiai patiko? Kas buvo įdomiausia?

Visą Kartografijos ir GIS studijų programą galima suskirstyti į penkias kategorijas ir pagal proporciją vardinu visas iš eilės – kartografija ir GIS, geografija, programavimas, grafika ir kita. Nors kategorijų nėra daug, bet džiaugiuosi, kad kiekvienoje galima gilinti savo žinias vis skirtingais aspektais. Nors mokyklos laikais prisibijodavau programavimo, bet tai buvo vienas įdomesnių kursų – ypač kai studijų metu įgyvendinau savo slaptą mažą svajonę susikurti svetainę nuo nulio ir vis dar turiu planų ją tobulinti bei dalintis informacija, kuri yra susijusi su mano tiriamais objektais – savižudybėmis ir gyvenimo kokybe. Taip pat žemėlapio kūrimas ar aplinkos atvaizdavimas naudojant grafines priemones, aplinkos pažinimas per geografines paskaitas ir, žinoma, kartografavimas ir programinės įrangos pažinimas.

Dabar vien pagalvojus apie šį klausimą iškyla daug prisiminimų, kuriuos taip pat papuošia ir bendrakursiai – kai kartu mokėmės matematikos egzaminui, žemėlapio atsiskaitymui, ar tiesiog žaidėm UNO pertraukų metu ir, žinoma, nemažai kitų širdžiai jaukių atsiminimų. Taip pat esu labai dėkinga, kad bakalauro studijų metu susipažinau su nemažai įdomių ir unikalių žmonių, su kai keliais iš jų net surengėme renginį GIS dienai.

Ar įstojusi gavai tai, ko tikėjaisi? Galbūt studijos pranoko lūkesčius? O galbūt buvo visiškai ne tokios, kokių tikėjaisi?

Kaip ir minėjau šiek tiek nėriau į nežinomybę, bet nesigailiu. Net negaliu išreikšti, kiek žemėlapis yra universali priemonė pavaizduoti mums rūpimus reiškinius. Nors žemėlapių kūrimas yra ir menas, ir techninis darbas, tai yra ir ypatingai gera grafinė priemonė pateikti informaciją žmogui suprantama forma ir yra sričių, kuriose ši duomenų vaizdavimo forma dar nėra prisijaukinta. Žinoma, žemėlapiai taip pat turi taisykles ir kaip profesionalai norime ne tik padaryti juos gražius, bet ir funkcionalius, kad juose būtų tiek informacijos, kiek žmogus galėtų priimti optimaliausiai ir jos nebūtų per daug. Net ir minėti istoriniai žemėlapiai man pasirodė visai kitokioje šviesoje.

Taip pat noriu paminėti, kad atliekant kokius nors praktinius darbus ar rašant baigiamuosius darbus turėjome nemažai laisvės temoms ir čia galėjau pasirinkti man patinkančias temas, kurios yra susijusios su žmonėmis, ir nagrinėti, kaip jie pasiskirsto teritorijoje bei patenkinti savo smalsumą. Bendrai studijos pranoko lūkesčius ir dar kartą pasikartosiu, kad nesigailiu pasirinkusi studijuoti Kartografiją ir GIS ir džiaugiuosi, kad esu kartografų bendruomenės dalis bei galiu mokytis ir tobulėti šioje srityje. Visiems rekomenduočiau išbandyti žemėlapių sudarymą savo pasirinkta tema: nuo duomenų surinkimo, domėjimosi tema, kas jau yra žinoma, iki paties žemėlapio sudarymo. Nes turbūt kiekvienas, padaręs savo pirmąjį žemėlapį, yra patyręs vidinį džiaugsmą – nors jis ir nėra tobulas, bet visgi pirmasis.

Ar dirbi pagal specialybę? Papasakok apie savo darbą ir kasdienes veiklas jame bei ateities perspektyvas.

Pagaliau į šį klausimą galiu atsakyti žodeliu „taip“! Dirbu Žemės ūkio duomenų centre (ŽŪDC) ir prižiūriu kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę KŽS_DB5LT bei ją atnaujinu pagal skirtingas kategorijas. Kiek sunku paaiškinti, ką aš darau – turiu vaizdą ir ribas, o iš jų žiūriu, kiek tai atitinka realybę ir patvarkau, jei kur neatitinka. Kartais objekto ribos visai ar kažkiek pasikeičia, kartais jis pakeičia savo žemėnaudą, o kartais visai išnyksta arba atsiranda. Taigi redaguoju, šalinu ir sukuriu objektus duomenų bazėje. Darbas bendrai yra savarankiško pobūdžio, kiekvienas gauname plotelius ir juos peržiūrime darbo metu, redagavimas gali būti pagal skirtingas kategorijas (pavienius objektus ar sklypas su skirtingomis žemėnaudomis). Kadangi duomenų bazė apima visą Lietuvą ir per metus ploteliuose gali pasikeisti vaizdas, tai reikia atvaizduoti ir duomenų bazėje. Darbai dažniausiai yra priskiriami objektais pagal prioritetą – jei kažkam turime pateikti tam tikrus duomenų bazės elementus, koncentruojamės į juos.

Kas paskatino stoti į magistrantūrą?

Noras pagilinti žinias kartografijos srityje. Nors ne kartą bakalauro studijų metu teko išgirsti, kad magistrantūros studijų tema bus panaši, tik apžvelgta kiek iš kitos pusės, kažkaip nesinorėjo to tiesiog palikti. Taip pat priėmiau stojimą kaip šiokį tokį iššūkį prisidėti prie mokslo supažindinimo su visuomene. Kaip viena iš dėstytojų sako „keliaujame link pirmojo laipsnio mokslininkų“. Nemeluosiu, kad ir apskritai dar norėjau pabūti studente ir šiek tiek atidėti „suaugusio žmogaus gyvenimą“. Įdomu tai, kad didelė dalis po Kartografijos ir GIS bakalauro studijų rinkosi magistrantūrą, tad tęsiame savo draugystes ir augimą kartu.

Ar lengva derinti magistrantūros studijas su darbu?

Tikrai taip! Dėstytojai supranta, kad visas kursas esame dirbantys asmenys ir paskaitas turime po darbo. Tad pirmoje dienos pusėje darbas, o antra skirta mokslui.

Dažnai sakoma, kad magistro diplomas nedaro įtakos nei atlyginimui, nei karjerai. Kaip manai, ar tai tiesa? Kokią vertę matai magistrantūros studijose?

Įstojau į magistrantūros studijas dėl savo pačios noro augti, mokytis ir tobulėti. Tad nelabai galiu atsakyti į šį klausimą tiesiogiai, nes studijos man pačiai yra priimtas iššūkis ir diplomas yra tiesiog šio kelio pabaigos taškas, iš kurio gali atsirasti ir kitos karjeros ar atlyginimo galimybės. Žinoma, dar bakalauro studijų metu buvo kelis kartus paminėta, kad kartais magistro laipsnio reikia kažkokiems projektams, pirkimams ir pan., bet manau, kad žmogus turėtų pats norėti studijuoti toliau ir gilinti žinias pasirinktoje srityje, nes žinios ir nuveikti darbai studijų metu gali pravesti ateityje ir paskatinti galimybes!

 

Atsiliepimai

 

 

 

„Keep your eyes on the stars, and your feet on the ground.“ – Teodoras Ruzveltas

 

Skirmantė Strolytė. Norvegijos meteorologijos institutas, Norvegija

 

 

 

 Kodėl pasirinkote būtent šią studijų kryptį?

Mokykloje mėgstamiausia pamoka buvo geografija, todėl jau nuo paauglystės svajojau savo ateitį sieti su tuo. Vieną dieną, kai buvau 10-toje klasėje, sesės draugė papasakojo apie Meteorologijos ir hidrologijos studijas, kurios glaudžiai susijusios su geografija. Jos pasakojimas mane labai suintrigavo, pradėjau domėtis kas tai yra, apie galimas darbo vietas, ar tai studijos kurios tiktų man. Konsultavausi ir su geografijos mokytoja, o nuvykus į VU atvirų durų dieną ir pakalbėjus su šios studijų krypties studentais galutinai apsisprendžiau, kad noriu stoti būtent čia.

Kokią ateities viziją buvote susikūrusi pradėjus studijuoti?

Pirmais studijų metais konkrečios ateities vizijos neturėjau, bet atlikus praktiką Aplinkos apsaugos agentūroje supratau, kad noriu savo ateitį sieti su aplinkosauga ir oro užterštumu. Būtent dėl to magistro studijų metu pasirinkau gilintis į oro užterštumo tematiką. Studijuojant magistratūroje taip pat pavyko gauti darbą Aplinkos apsaugos agentūroje. Užbaigus studijas nusprendžiau save išbandyti užsienyje. Tad išvykau į Norvegiją pas savo antrąją pusę. Pradėjus domėtis apie darbo vietas Norvegijoje, kuriose galėčiau panaudoti savo žinias bei išsilavinimą. Būtent tada gimė svajonė dirbti arba Norvegijos oro tyrimų institute (NILU) arba Norvegijos meteorologijos institute (MET).

Ar rezultatas atitiko lūkesčius? Kokia veikla šiuo metu užsiimate?

Manau, kad dabartinis rezultatas pranoko visus mano lūkesčius. Studijų metais net nebūčiau drįsus pasvajoti apie darbą Norvegijos meteorologijos institute. Institutas turi keletą padalinių, o tas kuriame aš dirbu yra įsikūręs Bardofoss oro uoste. Darbas pagrinde susijęs su aviacija ir yra reikalaujantis daug meteorologijos, klimatologijos bei geografijos žinių – tiek naujų, tiek įgytų universitete. Orai Norvegijoje, o ypač šiaurinėje jos dalyje, labai permainingi ir sudėtingi, tad dirbti meteorologu be galo įdomu. Labai džiaugiuosi, kad prieš pradedant dirbti savarankiškai buvo suteikti išsamūs mokymai bei praktika, kurie suteikė tvirtą pagrindą po kojomis. Be to, dirbant šioje organizacijoje esi skatinamas visą laiką tobulėti, yra galimybių dalyvauti įvairiuose projektuose, vykti į konferencijas tiek Norvegijoje tiek ir užsienyje. Didelis dėmesys skiriamas darbo ir paslaugų kokybei ir meteorologinių žinių bagažo didinimui.

Nuo ko prasidėjo Jūsų sėkmės istorija?

Manau kad mano sėkmės istorija prasidėjo nuo įstojimo į Hidrometeorologijos magistro studijas. Be magistro laipsnio būtų buvę praktiškai neįmanoma gauti turimą darbą. Tačiau gauti svajonių darbą buvo ilgas ir sunkus procesas, ir tikrai nepavyko pasiekti tai ko noriu pirmu bandymu. Daug laiko ir pastangų užtruko išmokti norvegų kalbą, kuri iki tol buvo visai negirdėta. Daug kartų teko nusivilti, nekartą net į darbo pokalbį nebuvau pakviesta. Tačiau nenuleidau rankų ir kaskart atsiradus naujam darbo skelbimui siunčiau savo motyvacinį laišką ir CV. Kol pagaliau buvau pastebėta.

Ar šiandien, po daugelio pasirinkimų, išsipildžiusių ir neišsipildžiusių svajonių jūsų istoriją galima pavadinti „sėkmės istorija“?

Savo istoriją aš tikrai pavadinčiau sėkmės istorija, bet ši istorija dar nepasibaigė. Nauji tikslai ir svajonės jau kirba galvoje.

Atsiliepimai

 

 

 

„Viskas įmanoma, tik klausimas kiek pastangų ir laiko užtruks kol bus pasiektas rezultatas.“

Dr. Lina Pavasarytė, Federalinio tyrimų ir analizės instituto tyrėja, Berlynas. 

 

 Kodėl pasirinkote būtent šią studijų kryptį?

Mokykloje mokiausi tiksliuosius mokslus. Pasirinkimas vyko tarp medicinos ir chemijos. Medicina baugino ilgu studijų laikotarpiu. Dėl šios priežasties mano dėmesį patraukė „Konservavimo ir restauravimo chemijos“ programa (Nanomedžiagų chemijos studijų programos šaka), domino su šia sritimi susiję iššūkiai.

Kokią ateities viziją buvote susikūrusi pradėjusi studijuoti?

Studijos gąsdino, iššūkių buvo tikrai daug. Vis dėl to tikėjau, kad kryptis perspektyvi ir baigusi studijas pavyks rasti gerą bei įdomų darbą.

Ar rezultatas atitiko lūkesčius? 

Rezultatas lūkesčius pranoko. Labai džiugina, kad ši specialybė neturi sienų. Dar būdama pradinukė pasvajodavau apie darbą susijusį su kelionėmis. Visa tai išsipildė su kaupu. Doktorantūros studijų metu buvau išsvykusi į kelias stažuotes: „Universitat Jaume I“ Ispanija, „NMR center“ Slovėnija ir „Hasselt University“ Belgija. Taip pat, metus laiko tobulinausi „National Taipei University of Technology“ Taivane. Šiuo metu dirbu Federaliniame tyrimų ir analizės institute, Berlyne.

Ar šiandien, po daugelio pasirinkimų, išsipildžiusių ir neišsipildžiusių svajonių jūsų istoriją galima pavadinti „sėkmės istorija“?

Atsisukusi atgal, galiu pasakyti, kad buvo daug rizikos, daug drąsos ir ypatingai daug darbo, bet tai mane atvedė ten kur šiuo metu ir esu. Rezultatas džiugina ir yra vertas vadintis „sėkmės istorija“.