Dėl nevykdomų sutartinių įsipareigojimų Vilniaus universitetas (VU) nutraukė naujojo Chemijos ir geomokslų fakulteto pastato Saulėtekio mokslo slėnyje statybos rangos sutartį su UAB „Veikmės statyba“. Pastato statybos bus tęsiamos pasirinkus naują rangovą. 

Sprendimą lėmė ilgą laiką fiksuota nepakankama statybos darbų pažanga ir kiti sutartinių įsipareigojimų vykdymo trūkumai. Nuo 2026 m. rugsėjo statybos darbai faktiškai nebevyksta, o nustatyti darbų planavimo, defektų šalinimo ir jau atliktų darbų apsaugos trūkumai nebuvo tinkamai pašalinti. Be to, VU pasiekė pranešimai iš subrangovų apie vėlavimą atsiskaityti už atliktus darbus ir susidariusius įsiskolinimus. Šios aplinkybės sustiprino abejones dėl rangovo galimybių įvykdyti sutartį. 

Lodzės universiteto (Lenkija) doktorantas Andrzej Krempiński mėnesį stažavosi Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakultete (CHGF) prof. Justinos Gaidukevič tyrimų grupėje, kur kūrė elektrocheminį jutiklį maisto dažikliui patentiniam mėlynajam V (angl. Patent Blue V) aptikti.

^{Chemijos mokytojų stovykla}

Chemijos mokytojai, siekdami moksleiviams atskleisti savo dalyko vertę, kasdien susiduria su iššūkiais – nuo sudėtingo pasiruošimo laboratoriniams darbams iki reikiamos įrangos ar laiko stokos. Kad būtų lengviau įveikti šias kliūtis, Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakultetas šį rugpjūtį subūrė mokytojus iš visos Lietuvos į unikalią Chemijos mokytojų stovyklą.

Sveikiname net tris Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto studentus, gavusius prestižines Lietuvos Respublikos Prezidentų vardines stipendijas! A. Stulginskio vardines stipendijas pelnė bakalauro studentė Nerija Ričkutė ir magistrantūros studentas Evaldas Lugauskas, o J. Žemaičio vardinė stipendija įteikta magistrantūros studentui Dominykui Laibakojui.

Spalio 7 d. paskelbtas kasmetinis „World’s Top 2% Scientists“ sąrašas. Džiaugiamės, kad visos karjeros indėlio į mokslą kategorijoje jame yra keturi Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkai – prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius, prof. (HP) dr. Almira Ramanavičienė, prof. habil. dr. Aivaras Kareiva ir prof. habil. dr. Audrius Padarauskas.

2026 m. Nobelio chemijos premija skirta prancūzų chemikui prof. Henri B. Kaganui ir japonų chemikui prof. Kenso Soai už netiesinių efektų ir autokatalizės atradimą asimetrinėje organinėje sintezėje. Jų darbai padėjo geriau suprasti, kaip cheminėse reakcijose gali atsirasti ir būti sustiprinta vienos iš dviejų veidrodinių molekulės formų persvara.