2022–2026 m. dešimties šalių mokslininkai iš 28 institucijų bendradarbiavo tarptautiniame „Horizon Europe“ projekte „The HuT Nexus – The safe haven to cope with Climate extremes“, skirtame klimato kaitos nulemtoms gamtinėms grėsmėms analizuoti ir ieškoti būdų, kaip mokslines žinias paversti praktiniais sprendimais visuomenei ir sprendimų priėmėjams.

Viena iš projekto demonstracinių teritorijų – Vilnius, o projekto partneris Lietuvoje – Vilniaus universitetas. 2026 m. birželio 23–24 d. Neapolyje vyksta galutinis projekto rezultatų vertinimas, simboliškai sutampantis su nauja karščio banga Europoje. Karščio bangos – viena iš projekte nagrinėjamų gamtinių grėsmių, kurios dėl klimato kaitos tampa vis aktualesnės miestams ir jų gyventojams.

Projektu siekiama atsakyti į svarbų klausimą – kaip kurti saugesnę aplinką klimato grėsmių akivaizdoje ir pereiti nuo reagavimo prie prevencijos? Tam analizuojami gamtinių grėsmių stebėsenos, modeliavimo, prognozavimo ir rizikos vertinimo metodai, įspėjimo sistemos, draudimo mechanizmai, sprendimų perkėlimas į teisę ir teritorijų planavimą, bendradarbiavimas su savivaldybėmis ir bendruomenėmis.

Didelis dėmesys skiriamas ir gamtos pagrindu kuriamiems sprendimams, klimato žiniomis grindžiamiems inžineriniams sprendiniams, klimato bei socialinių mokslų, technologijų ir meno sąveikai, taip pat visuomenės edukacijai ir komunikacijai. Projekto metu kuriamos ne tik mokslinės publikacijos, bet ir praktinės priemonės, padedančios geriau suprasti bei valdyti gamtinių grėsmių riziką.

Vilniuje Vilniaus universiteto ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos mokslininkai analizavo 2013–2025 m. liūčių sukeltus poplūdžius, gatvių tvindymo atvejus ir su jais susijusią informaciją žiniasklaidoje. Šių tyrimų pagrindu sukurta duomenų bazė, taip pat surengtas gamtinių grėsmių rizikos mažinimui skirtas forumas.

Projekte dirba VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas doc. dr. Gintautas Stankūnavičius, VU CHGF Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Giedrė Godienė bei LHMT mokslininkė dr. Viktorija Mačiulytė.

„The HuT Nexus“ projektas parodo, kad klimato kaitos keliamos grėsmės negali būti sprendžiamos vienos mokslo ar institucijos pastangomis. Mokslas, miestų planavimas, technologijos, gamta ir visuomenė turi veikti kartu, kad klimato rizikos būtų ne tik prognozuojamos, bet ir realiai mažinamos.

Daugiau akimirkų čia.