Su liūdesiu pranešame, kad vasario 28 d. vakare mirė ilgametis Polimerų chemijos katedros vedėjas docentas Leopoldas Radžiūnas.

Docentas dr. Leopoldas Radžiūnas gimė Užušiliuose 1935 balandžio 16 d. (Musninkų vlsč., Ukmergės apskr.).  1960 baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą, 1964 apgynė kandidato disertaciją. 1963–2000 dėstė Vilniaus universitete Chemijos fakultete, buvo Polimerų chemijos katedros vedėjas 1978–88 metais.

Svarbiausi moksliniai darbai iš jonogeninių polimerų sintezės ir savybių tyrimo, vandenyje tirpių kopolimerų panaudojimo lakams, flokuliantams, klijams, aktyvikliams gaminti. Paskelbė daugiau kaip 130 mokslinių publikacijų, 10 išradimų. Parašė mokomųjų knygų, svarbiausios iš jų: Stambiamolekulių junginių tyrimai (su Z. Mačioniu, 1976), Stambiamolekulių junginių sintezė (su bendraautoriais, d. 1 1978, d. 2 1980, d. 3 1983), Polimerų cheminis tyrimas (1982). 1974–1990 m. buvo D. Mendelejevo chemikų draugijos Chemijos fakulteto pirminės organizacijos tarybos pirmininkas, 1973–1985 m. vadovavo fakulteto olimpiadoms "Studentas ir mokslo bei technikos pažanga".

Šių metų balandžio 25 d. kviečiame dalyvauti moksliniame seminare „Įvairovės ir pokyčių kartografija”.

Kartografija – tai būdas žemėlapyje pavaizduoti ir išsaugoti ateities tyrinėtojams ne tik duomenis, bet ir jų interpretacijas. Viskas nuolat keičiasi, taip pat ir požiūris į reiškinius erdvėje. Tai, kas svarbu šiandien, po dešimties metų jau gali būti pamiršta. Tai, kas vyko  prieš 25 metus, ne tik gali būti  įdomu šiandien, bet ir neturi būti perrašyta ar rytoj. Seminare diskutuosime, kaip žemėlapiai gali atspindėti reiškinių ir požiūrių įvairovę, kokią reikšmę jie turi dokumentuojant šalies istoriją.

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas paskyrė 2024 m. vardines premijas ir apdovanojimus įvairių mokslo sričių tyrėjams. Tarp laureatų – VU Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkai ir studentai!

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų srityje apdovanotas magistrantas Jonas Stadulis už mokslo darbą „Įvairių kalcio fosfatų sintezė ir tyrimas“ (darbo vadovas prof. Aleksej Žarkov).

Su malonumu pranešame, kad Lietuvos mokslų akademijos mokslo žurnalų leidyklos leidžiamas žurnalas „Chemija" suformavo naują redakcinę kolegiją.

• Vyriausiuoju redaktoriumi paskirtas prof. habil. dr. Aivaras Kareiva.
• Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojų pareigas eis prof. habil. dr. Rimantas Ramanauskas ir doc. dr. Justina Gaidukevič.
• Redakcijos sekretore paskirta dr. Greta Inkrataitė.

Kandidatai:

VU Chemijos ir geomokslų fakultete dirbantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai:

1. Prof. dr. Dovilė Krupickaitė (GI);
2. Prof. dr. Donatas Pupienis (GI);
3. Prof. dr. Sigitas Radzevičius (GI);
4. Prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius (CHI);
5. Prof. dr. Simas Šakirzanovas (CHI);
6. Prof. (HP) dr. Vida Vičkačkaitė (CHI).

Prof. Kazys Daukšas gimė 1905 m. vasario 25 d. Sakalų kaime, Pakruojo rajone. Šiandien jam būtų sukakę 120 metų.

Baigęs Šiaulių valstybinę gimnaziją (nuo 1996 m. – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija), K. Daukšas 1925 m. įstojo į Lietuvos universitetą (Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos-chemijos skyrių). 1936 m. prof. K. Daukšas Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakultete apgynė disertaciją “Šarminių metalų osmatai” daktaro laipsniui gauti. Ši disertacija yra pirmasis neorganinės chemijos krypties mokslinis traktatas Lietuvoje. Profesorius K. Daukšas 1937-38 m. stažavosi Graco technikos universitete Austrijoje. Grįžęs iš tyrimų Austrijoje, K. Daukšas pradėjo pedagoginę veiklą, skaitė neorganinės chemijos ir analizinės chemijos kursus. 1939 m. baigė habilitaciją, o Vytauto Didžiojo universitetas K. Daukšui suteikė privatdocento vardą.