Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto alumnė Vita Valiūnaitė atvirauja, kad sprendimas studijuoti geografiją nebuvo nulemtas iš anksto suplanuotos karjeros vizijos. Baigusi Geografijos studijas, alumnė sėkmingai dirbo Aplinkos apsaugos agentūroje, kur vadovavo įvairiems projektams, tokiems kaip oro monitoringo stočių statyba ir jūrinių tyrimų centro laboratorijos įkūrimas, kol tapo Projekto skyriaus vedėja. Visgi, pasiekus karjeros viršūnę, ji nusprendė siekti naujų iššūkių, kuriuos paskatino doktorantūros studijos ir gyvenimas Berlyne. Grįžusi į Lietuvą, V. Valiūnaitė sėkmingai praėjo konkursą į diplomatinę tarnybą Užsienio reikalų ministerijoje. Plačiau apie karjeros kelią po Geografijos studijų – interviu su VU alumne V. Valiūnaite.
Kas paskatino pasirinkti geografijos studijas Vilniaus universitete?
Kuo norėčiau būti užaugusi? Tikriausiai niekada nežinojau ir net dabar dar nežinau, kuo norėčiau būti užaugusi. Kodėl geografijos studijos? Tikriausiai dėl kelių priežasčių. Viena iš jų – gana paprasta ir buitinė. Geografijos egzaminą mes laikėme, atrodo, dešimtoje klasėje, arba gal vis dėlto vienuoliktoje. Vienuoliktoje klasėje dalyvavau respublikinėje geografijos olimpiadoje ir, jeigu dabar neklystu, užėmiau trečią vietą. Tuo metu buvo tokia sistema, kad laimėjus pirmą, antrą ar trečią vietą respublikinėje geografijos olimpiadoje, buvo galima įstoti į geografiją be stojamųjų egzaminų. Taigi, jau vienuoliktoje klasėje turėjau tą bilietą studijuoti ir kažkaip nusprendžiau, kad man tai iš tiesų patinka. Mano sesuo studijavo geografiją. Būdama mokinukė, lankiausi pas ją Čiurlionio gatvės studentų bendrabutyje. Mano teta yra geografijos mokytoja. Nors ji man niekada nedėstė ir yra iš Palangos, geografijos disciplina man buvo labai pažįstama ir artima. Kadangi nežinojau, kuo norėčiau būti, būtent geografija man pasirodė esantis labai geras pasirinkimas.
Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie savo karjeros kelią po studijų Chemijos ir geomokslų fakultete?
Savo karjerą pradėjau Aplinkos apsaugos agentūroje. Iš pradžių buvau atsakinga už tam tikrus projektus. Po kurio laiko nusprendėme, kad reikia įkurti Projektų skyrių. Vykdėme įvairius projektus Lietuvoje: statėme oro monitoringo stoteles, įkūrėme akredituotą jūrinių tyrimų laboratoriją Klaipėdoje. Be to, tvarkėme ir mažiau įdomius dalykus, pavyzdžiui, pirkome automobilius Aplinkos apsaugos sistemos reikmėms.
Nors darbas buvo iš tiesų labai įdomus, kažkuriuo momentu suabejojau, ar tai jau mano karjeros pabaiga. Buvau įsidarbinusi, pasiekiau tam tikrą karjeros lygį – tapau skyriaus vedėja – ir atrodė, kad dabar jau viskas, iki pensijos galėčiau sėdėti toje sistemoje. Tuo metu lygiagrečiai studijavau doktorantūroje ir išvykau metams studijuoti į Berlyną.
Grįžusi nusprendžiau dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame diplomatinės tarnybos konkurse. Mano intencija buvo tokia, kaip ir buvo rašoma: iš pradžių konkurso laimėtojai dvejus metus bus rezerve. Tai reiškė, kad turėsiu pakankamai laiko pabaigti doktorantūros studijas ir tik tada pradėsiu dirbti diplomatinėje tarnyboje. Tačiau realybė buvo šiek tiek kitokia. Aš praėjau tą konkursą, o žmonių reikėjo čia ir dabar. Pradėjau dirbti, ir tai, ką pradėjau daryti, man pasirodė taip įdomu, kad mano studijos buvo sustabdytos. Taip aš jų ir nebaigiau, nors teoriškai tikriausiai galėčiau apsiginti, nes buvau surinkusi visus kreditus.
Kaip manote, kokie specifiniai įgūdžiai ar žinios, įgytos studijuojant geografiją, buvo labiausiai naudingos pradedant karjerą Užsienio reikalų ministerijoje?
Geografijos studijos man itin padėjo dirbant Užsienio reikalų ministerijoje. Mūsų sistemoje darbas keičiamas kas kelis metus: dirbame tai Lietuvoje, tai užsienyje, grįžtame į kitą temą. Teko šiek tiek dirbti su dvišaliais santykiais, tačiau, mano nuomone, pirmasis darbas, labiausiai susijęs su geografija, buvo susijęs su aplinka, klimato kaita, tame tarpe ir dalyvavimu Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių derybiniuose susitikimuose, dar vadinamais COP.
Mūsų pirmojo pirmininkavimo Europos Sąjungai metu kaip tik teko būti Varšuvos COP‘e. Lietuvos delegacija buvo atsakinga už visus dvišalius ES susitikimus. Dar vienas iš akivaizdesnių pavyzdžių, kur pravertė tiesioginės geografijos žinios: prieš, kokius 13–14 metų. Nemuno lygis Lietuvoje katastrofiškai krito. Krito dėl to, kad mūsų kaimynė Baltarusija vasaros įkarštyje, kai ir šiaip buvo sausra, nusprendė pildyti Gardino hidroelektrinės užtvankos tvenkinius. Jie teigė, kad nieko nedaro, ir kad tai tiesiog sausra. Aš kolegoms pradėjau aiškinti, kad Nemuno debetas krito tiek ir tiek, tačiau jie žiūrėjo į mane tokiomis akimis, tarsi klaustų: „Kas tas debetas?“ Tai puikus pavyzdys, kai tai, kas tau atrodo akivaizdu ir suprantama, kitiems nėra taip paprasta ir akivaizdu.
Bet esminis įgūdis – tai kompleksiškumo suvokimas. Kaip ir geografijoje, taip ir užsienio politikoje, turi dėti sluoksnį ant sluoksnio, kad pamatytum giluminį priežastingumą, priklausomybes, dinamiką. Turi visada savyje matyti tą pasaulio žemėlapį, nuo žaliavų, tiekimo grandinių, pramonės centrų iki demografijos ir kultūros.
Kokios, Jūsų nuomone, yra geografijos specialistų karjeros perspektyvos? Ar matote augantį poreikį šiems specialistams ne tik valstybiniame sektoriuje, bet ir versle ar nevyriausybinėse organizacijose?
Manau, kad perspektyvų yra daug, ypač dabartiniame skaitmeniniame pasaulyje, jei geografai įvaldo tuos įgūdžius, kurie, tikiuosi, dabar yra mokomi. Mūsų kartos, pavyzdžiui, kartografiniai įgūdžiai nebuvo taip skaitmenizuoti, kaip yra dabar. Tad manau, kad platesnis šių instrumentų naudojimas, kartu su gilesniu supratimu, kas už jų slypi – ne tik gebėjimas pasinaudoti kartografine programėle ir įdėti duomenis, bet ir supratimas, kokia metodologija, kokia statistika, kokios galų gale geografinės projekcijos – yra nepaprastai svarbus. Pavyzdžiui, ar tu nori parodyti Rusiją didelę, ar nori parodyti Grenlandiją didesnę už visą Afriką, viskas yra reliatyvu dėl geografinių projekcijų.
Kokį patarimą duotumėte jaunam žmogui, kuris galvoja apie geografijos studijas, bet dar nėra tikras, ar tai tinkamas pasirinkimas sėkmingai karjerai?
Jei galėčiau atsukti laiką atgal, daryčiau viską taip pat. Manau, kad norint studijuoti geografiją reikia tam tikro pašaukimo, nes turi mylėti laisvę ir netikrumą, kurį ji suteikia. Pripažinkime, tai tikrai nėra tokios studijos kaip medicina ar teisė. Geografiją šiek tiek lyginčiau su ekonomika, nes kiek mums reikia tų „grynųjų“ ekonomistų? Visa kita taip pat yra labiau mąstymo metodas. Būtent tą mąstymo metodą, sakyčiau, ir suteikia geografijos studijos.
Dar tikrai norėčiau pabrėžti, kad studijavimas yra viena, o studentavimas studijuojant geografiją – nepamainoma patirtis. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad ši patirtis yra gana unikali, lyginant su kitomis studijų programomis. Mūsų praktikos, tarptautiniai ryšiai, Jaunųjų geografų klubas, kuris yra Tarptautinės geografų asociacijos narys, konferencijos, mainai, ekskursijos, ekspedicijos – visa tai studentui, studijuojančiam šią specialybę, suteikia žymiai platesnį pasaulio, Europos, regionų suvokimą. Tuos regionus gali pačiupinėti pats, savo rankomis, studijų metu.