UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, tęsdama bendradarbiavimą su Lietuvos universitetais, kviečia Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro, Chemijos ir geomokslų fakulteto, Medicinos fakulteto bei Matematikos ir informatikos fakulteto 1 kurso magistrantūros studijų studentus Bendrovėje rengti antrosios (magistro) studijų pakopos baigiamuosius darbus.
Mieli Chemijos ir geomokslų fakulteto bendruomenės nariai,
artėjant naujiems mokslo metams informuojame apie studijų eigą Chemijos ir geomokslų fakultete:
Klimato kaita jau kurį laiką nebėra sensacija. Gerą dešimtmetį pasaulis kalba apie jos stabdymą, o žmonės imasi įvairių iniciatyvų, kad mažintų vartojimo poveikį aplinkai. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas prof. Egidijus Rimkus pasakoja, ką kiekvienas galime padaryti, kad baisiausias globalaus atšilimo scenarijus visgi neįvyktų.
Geografijos bakalauro II kurso studentai Vilniaus universiteto Balsių tyrimų bazėje
Vienas didžiausių geografijos studijų VU Chemijos ir geomokslų fakultete privalumų – galimybė betarpiškai pažinti tiriamus gamtos ir kraštovaizdžio objektus. Šiemet, kaip ir kasmet, atlaisvėjus karantino sąlygoms antrakursiai geografai išvyko į beveik mėnesį trukusią kraštovaizdžio tyrimų mokomąją praktiką Šiaurės Lietuvoje, Balsių kaimo ir Virvytės upės slėnio apylinkėse esančioje Vilniaus universiteto tyrimų bazėje.
SARS-CoV-2 baltymų ir antikūnų sąveikas tirianti Ieva Plikusienė – jau trečios kartos mokslininkė savo šeimoje, todėl atrodo, kad karjeros kelias jai jau buvo nulemtas. „Mokslas visada buvo šalia, nuo vaikystės turėjau galimybę suprasti ir pamatyti, kaip jis veikia“, – sako ji. Kaip pasakoja tyrėja, jos senelis, kilęs iš daugiavaikės valstiečių šeimos, buvo pirmo lietuviško penkių tomų algebros vadovėlio autorius. Taigi, jau ir šeimoje buvo į ką lygiuotis.
Įsibėgėjant statybų bumui darbo užtenka ne tik konstruktoriams ar architektams, bet ir inžinieriams geologams. Anot Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geologo doc. dr. Gintaro Žaržojaus, inžineriniai geologiniai tyrimai yra pirmasis etapas, kurio metu gaunama informacija apie pagrindą po pastatu. Netinkamai ar nepakankamai atliktų tyrimų pasekmes matome tiek iš suskeldėjusių sienų, tiek iš tokių reiškinių kaip Gedimino kalno nuošliaužos.
