Lietuvos ir Taivano ryšiai pastaraisiais metais ne kartą nuskambėjo žiniasklaidoje. Viešojoje erdvėje buvo aptarinėjamos įvairiausios temos: nuo Taivaniečių atstovybės atidarymo diplomatiniame pasaulyje sukelto triukšmo iki investicijų ir bendrų projektų, vykdomų bendradarbiaujant abiem šalims. Tačiau Vilniaus universiteto (VU) chemikai su taivaniečiais bendradarbiauja jau per 15 metų, o Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas prof. Aivaras Kareiva sako, kad labiausiai kartu dirbti padėjo ne politiniai, o asmeniniai ryšiai.

Potvyniai Pamario krašte nėra naujiena – Lietuvoje nėra kitos tokios reguliariai potvynių veikiamos vietos kaip Nemuno delta. Nors potvyniai Pamario krašte kartojasi kiekvieną pavasarį, vis dėlto dėl staigaus sniego tirpsmo, gausių kritulių, atlydžio periodų ir kitų veiksnių jie vis dažniau kyla ir žiemą. Todėl naudodamiesi palydovo „Sentinel-1“ siunčiamais duomenimis Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geografai Elzė Buslavičiūtė ir doc. Laurynas Jukna nagrinėja jų mastą ir sako, kad tokia informacija praverčia tiek stebint gamtos reiškinių pokyčius, tiek planuojant naujas gyvenvietes.

LSMC Sociologijos institutas kviečia į 9-ąją NoRSA konferenciją tema „Regioninės globalių iššūkių pasekmės Šiaurės šalyse“. Šią konferenciją organizuos Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos institutas, bendradarbiaudamas su Vilniaus universitetu. Renginys vyks Vilniuje, 2024 m. gegužės 2-3 dienomis.

Konferencijos tikslas – skatinti bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi tarp mokslininkų iš Šiaurės šalių, atstovaujamų Regioninių Studijų Asociacijos (RSA) šiaurės šalių tarybos (Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Suomija ir Švedija). Kviečiame mokslininkus, tyrinėjančius naujausius regioninio vystymosi procesus Šiaurės šalyse, prisijungti prie šios aktyvios diskusijų ir pažangių idėjų konferencijos.

Preliminarius pranešimų santraukų tekstus (iki 200 žodžių) galite siųsti iki 2024 m. vasario 12 d.  Artimiausiu metu bus pateikta daugiau informacijos apie dalyvio mokestį ir kitas detales.

Norėdami gauti daugiau informacijos, susisiekite adresu: .

Šių metų sausio 25–27 d. vyko pirmoji Neakivaizdinės jaunųjų chemikų mokyklos sesija naujokams ir baigiamoji – senbuviams. Po sėkmingai išlaikyto egzamino, mokyklos baigimo pažymėjimai buvo įteikti 39 mokiniams. Iš viso šią mokyklą jau baigė 1171 mokinys.

2023 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“. Ateities vizijoje rašoma, kad dėl jau įsibėgėjusių klimato kaitos procesų vidutinė globali oro temperatūra 2050 m. prognozuojama apie 2–2,5 °C aukštesnė, palyginti su XIX a. viduriu. Manoma, kad pasaulyje žmonija regės vis daugiau ekstremalių gamtos reiškinių, daugės nykstančių rūšių.