Lapkričio 4 – 14 d. Paryžiuje vykusiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“ (angl. International Genetically Engineered Machine Competition) iš Vilniaus universiteto (VU) studentų sudaryta „Vilnius-Lithuania iGEM“ komanda vėl pelnė pasaulinį pripažinimą – laimėjo aukso medalį, buvo nominuota 12-ai papildomų prizų, iš kurių laimėjo du – už geriausią matavimą bei edukacines veiklas.

Skaityti daugiau...

r.levinas

Šį rudenį VU CHGF daktaro disertacijų gynimus sėkmingai pradėjo chemikas dr. Ramūnas Levinas su tema „Foto-/elektrokatalizinių MoS2 ir WO3 plonų sluoksnių elektrocheminis nusodinimas ir pritaikymas vandens skaidymo katalizei“. Tačiau ties apginta disertacija jis sustoti neplanuoja ir ateityje žada toliau dirbti mokslinį darbą. Apie tai, kaip jam šiame kelyje sekasi ir kokius tyrimus atlieka, dr. R. Levinas pasakoja ir fakulteto bendruomenei.

Skaityti daugiau...

Lapkričio 10 d. įvyks tradicinis metų renginys „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena. Jau 11-us metus vyksiantis renginys šiemet kviečia susitikti irgi virtualiai -  naujausius mokslininkų pranešimus išgirsime iš virtualios auditorijos ir, kas labai svarbu, turėsime galimybę bendrauti, užduoti klausimus bei pasidalinti idėjomis.

 

Kviestinė konferencijos pranešėja - „Thermo Fisher Scientific“ mokslo vadovė Karen Nelson, JAV Nacionalinės mokslų akademijos narė, trijų knygų ir daugiau kaip 220 mokslinių publikacijų autorė. K. Nelson pranešimą skaitys iš JAV tiesiogiai, todėl jos pranešimas yra numatytas antroje dienos pusėje.

 

Konferenciją atidarys dr. Tautvydas Karvelis – jis pristatys 2021 m. spalį „Nature“ žurnale publikuotą devynių Vilniaus universiteto mokslininkų, tarp kurių prof. Virginijus Šikšnys ir prof. Česlovas Venclovas, tyrimą apie naujus genomo redagavimo įrankius. Tai – pirmas kartas, kai pasaulyje aukščiausio reitingo mokslo žurnale publikuojamas vien Lietuvos mokslininkų kolektyvo straipsnis.

 

LSMU vyr. mokslininkė dr. Aistė Jekabsone atskleis kaip vyksta smegenų ląstelių ir kvėpavimo takų nuotolinis bendravimas: kaip virusinių infekcijų (įskaitant ir SARS-CoV-2) paskatintos kvėpavimo takų ląstelės gamina egzosomas, kurios lengvai patenka į smegenis.

 

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto docentė dr. Ieva Plikusienė pristatys kaip optiniai metodai yra taikomi koronaviruso SARS-CoV-2 tyrimams ir kokie šių tyrimų privalumai. Dr. I Plikusienė yra 2021 m. „Loreal Baltic for Women in Science“ jaunųjų talentų apdovanojimo laimėtoja.

 

Apie naujas tyrimų kryptis kalbės dr. Stephen Jones, kuris šią vasarą pradėjo vadovauti naujai įkurtai mokslo grupei VU Gyvybės mokslų centro – EMBL Partnerystės institute. Į Lietuvą dr. S. Jones atvyko iš Teksaso universiteto Ostine (JAV), Vilniuje jo grupė kurs ir tyrinės naujus genomo redagavimo įrankius.

 

Bendrus su JAV ir Lietuva vykdomus projektus pristatys Weillo Cornellio medicinos universiteto (JAV) tyrėjas Povilas Kavaliauskas, praeitais metais Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų kongreso įtrauktas į „30 under 30“ (perspektyviausių jaunųjų tyrėjų) sąrašą.

 

Tradiciškai konferencijoje naujausią šių metų projektą pristatys ir Vilniaus „iGEM“ komanda, dalyvaujanti didžiausiame pasaulyje sintetinės biologijos konkurse JAV.

 

Taip pat visi besidomintys galės išgirsti kokias karjeros galimybes siūlo „Thermo Fisher Scientific“.

 

Išsamią programą ir registracijos formą rasite Mokslo dienos tinklapyje.

 

Kviečiame nedelsti ir registruotis jau šiandien!

 

Iškilus klausimams, prašome kreiptis:

Many of logs lying on the sides from walking path in the beautiful autumn woods.

freepik.com nuotrauka

Miškai – šalies ekologinio stabilumo pagrindas, itin svarbus ne tik visos šalies oro, vandens ir dirvos kokybei, bet ir lietuviškajam tapatumui. Tačiau intensyvios miškininkystės ir mažai ribojamos žmogaus ūkinės veiklos sukeltas miškų nykimas jau pastebimas ir plika akimi. Vilniaus universiteto (VU) geografų teigimu, dabartinė, į medieną orientuota miškų politika turi būti keičiama. Siekiant išsaugoti Lietuvos ekologinį stabilumą, svarbu ekologinę ir socialinę miško naudą laikyti prioritetine visuomenės gerovės sąlyga, o miškų klausimai negali būti sprendžiami vien remiantis miškininkyste.

Skaityti daugiau...
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos