Geografijos bakalauro 2 k. studentai lektorės dr. Viktorijos Baranauskienės „Lietuvos visuomeninės geografijos“ paskaitų metu gilino žinias apie visuomenės požiūrį į vietos savivaldą ir gyventojų įsitraukimą į tarpsavivaldybinį bendradarbiavimą.
Kviečiame visų studijų pakopų studentus ir neseniai studijas baigusius absolventus* registruoti savo mokslinius pranešimus į „Geografijos žinių savaitės 2022“ Studentų mokslinę konferenciją!
Šių 2022/2023 m. m. rugsėjis geografijos bakalauro 2 k. studentams prabėgo nepastebimai. Studentai per lektorės dr. Viktorijos Baranauskienės „Lietuvos visuomeninės geografijos“ paskaitas ir seminarus žiūrėdami „Nova Lituania“ (rež. K. Kaupinis) filmą, gilinosi ir aptarinėjo K. Pakšto (politinės geografijos ir geopolitikos pradininkas Lietuvoje, Lietuvos geografijos draugijos įkūrėjas) iškeltas idėjas (pvz., „atsarginė“ Lietuva) ir jo indėlį į Lietuvos visuomeninę geografiją, diskutavo apie teritorijos talpumą, difuziją, Lietuvos geopolitinę padėtį ir pan.
Sveikiname dr. Simoną Ščerbinskaitę, 2022 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos socialinių mokslų centre apsigynusią sociologijos mokslo krypties disertaciją „Kaimo bendruomeninės organizacijos Lietuvoje: dalyvavimas, lyderystė ir vietovės gyvybingumas (Atokių kaimo gyvenviečių atvejis)“.
2022 metų rugsėjo 8 d. Briuselyje, Europos Regionų Komitete projektą BiodiverCities vykdę specialistai iš universitetų, savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų susitiko drauge su Europos Komisijos Regionų direktorato ir kitų institucijų atstovais aptarti savo patirtį projekto veiklose ir įžvalgas apie tai, ką ir kaip reikėtų keisti Europinėje politikoje, kad augtų piliečių įsitraukimas sprendžiant savo artimosios aplinkos klausimus, stiprėtų dalyvaujamoji demokratija.
Susitikime dalyvavo šį projektą nuo 2020 metų vykdančios VU geografės dr. Ieva Misiūnė ir dr. Giedrė Godienė ir Pilaitės seniūnijos atstovė Rūta Šarapnickaitė Karčiauskienė.
Pasaulinis geografų Kongresas Paryžiuje
„Šis kongresas mums rodo, kad geografija gyva ir gyvybinga, o dar svarbiau – progresyvi, novatoriška ir, tiesą sakant, išradinga. Turime panaudoti šias stiprybes ir savo didelius talentus siekdami tvaresnės visų žmonių ir planetos ateities.“
|prof. Michael'as Meadows'as, IGU prezidentas|
Pasaulyje spartėjant biologinės įvairovės nykimui ir klimato kaitai, didėja ir socialiniai bei ekologiniai iššūkiai. Supratimas apie įvairius žmogaus ir gamtos ryšius visame pasaulyje tampa vis svarbesnis. Tačiau tai, kaip žmonės suvokia, kokia reikšmė teikiama ir kaip vertinama žmogaus ir gamtos sąveika, daugiausia priklauso nuo įvairių disciplinų, teorinių, socialinių ir kultūrinių bei politinių kontekstų. Pripažįstant šias skirtingas pasaulėžiūras ir konceptualius požiūrius, knygoje siekiama padėti geriau suprasti žmogaus ir gamtos sąveikos procesus, pateikiama praktinių pavyzdžių, kaip šią sąveiką galima vertinti įvairiose Europos ir už jos ribų esančiose kraštovaizdžiuose.
Knygoje pristatomi šeši konceptualūs darbai ir 26 empirinės studijos, kurios įvairiais metodais analizuoja žmogaus ir gamtos santykius. Tai apima supratimą, kaip žmonės gamtai priskiria vertybes, aptaria žmogaus ir gamtos sąveiką, pateikia pavyzdžių, kaip šios vertybės ir sąveika gali būti sistemiškai vertinami skirtinguose kraštovaizdžiuose įvairiose pasaulio šalyse.
2022-ieji Lietuvoje paskelbti jaunimo ir savanorystės metais, taip skatinant atsigręžti į jaunų žmonių užimtumo problemas. Skirtingų šalies regionų demografiniai rodikliai signalizuoja apie skirtingus sunkumus, su kuriais susiduria įvairiose savivaldybėse gyvenantys jaunuoliai. Tam, kad padėtų juos spręsti, Vilniaus universiteto (VU) geografai kartu su VšĮ „Ne imti, bet duoti“ parengė žemėlapį, padėsiantį plėtoti savarankiškas jaunų žmonių veiklas visoje Lietuvoje.
Tarptautinė geografinė sąjunga (IGU) jau išreiškė savo griežtą prieštaravimą Rusijos ginkluotųjų pajėgų invazijai į Ukrainą, nepriklausomą suverenią valstybę (žr.: https://igu-online.org/declaration-by-the-international-geographical-union-on-the-ukraine-crisis/). Visgi karinio puolimo eskalacija ir kylanti humanitarinė krizė reikalauja tolesnio mūsų atsako.
