Įrangos, skirtos dirvožemio hidroterminio režimo ir morfologinės struktūros sąsajos tyrimams,

įsigijimas (SOIL Labs)

Projekto kodas: 10-093-K-0064

Projekto trukmė: 2026 05 04 – 2026 12 31

Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas (Chemijosi ir geomokslų fakultetas)

Projekto tikslas – Įsigyti įrangą, skirtą dirvožemio hidroterminio režimo ir morfologinės struktūros sensoriniam tyrimui siekiant pagerinti vykdomų MTEP veiklų, susijusių su dirvožemio naudojimo tvarumo didinimu kokybę, tuo pačiu didinant Vilniaus universiteto vykdomų mokslinių veiklų konkurencingumą.

Apie projektą Projektu siekiama prisidėti prie Lietuvos pažangos ir MTEP vykdomų tyrimų kokybės bei apimties didinimo atnaujinant ir modernizuojant įrangą, susijusią su Horizon Europe (HORIZON) kvietimo HORIZON-MISS-2023-SOIL-01 projektu nr. 101157762 - Sustainable Organic Innovative Living Laboratories for soil health (SOIL Labs). Teiktas HORIZON projektas numatė dirvožemio kokybinius tyrimus realiose sąlygose, vertinant žemės ūkio teritorijų dirvožemių pokyčius gamtinių dirvožemių atžvilgiu. Jame buvo numatyta atlikti dirvožemio būklės stebėjimus nuotolinių jutiklių pagalba bei užtikrinimas duomenų atviros prieigos. Įranga pasitarnautų atliekant tolesnius dirvožemio tyrimus, susijusius su teikto projekto tematika, prisidėtų kuriant dirvožemio būklės stebėjimo jutiklių sistemą reikalingą vertinti dirvožemio organinės anglies kaupimosi sąlygas bei dirvožemio tankio pokyčio prielaidas. Sugeneruoti techniniai bei duomenų rezultatai stiprintų kompetencijas bei formuotų įdirbį

reikalingą teiktos paraiškos tobulinimui, argumentacijos bei kompetencijų stiprinimui ir perteikimui. Taip pat sukurtų prielaidas naujų paraiškų teikimui, bei stiprintų mūsų institucijos ir mokslininkų pozicijas kaip partnerių dalyvaujant paraiškų rengime. Šiuo metu dirbame dirvožemio morfologijos ir tvaraus naudojimo tyrimuose – analizuojame dirvožemio organinės anglies sankaupų, tankėjimo ir erozijos klausimus. Šie renkami duomenys glaudžiai siejasi su planuojamos įrangos įsigijimo metu surinktų duomenų interpretavimu. Todėl įsigyjama įranga užtikrintų šiuo metų vykdomų veiklų tęstinumą ir planuotų plėtoti idėjų plėtrą - prisidėtų prie sėkmingo naujų paraiškų pagal Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, įskaitant Europos partnerysčių ir Europos bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje, kvietimus rengimo. Šiuo metu klimato kaitos sąlygose Lietuvoje neturime patikimos, dirvožemio vidine morfologine struktūra pagrįstos, informacijos apie dirvožemio hidroterminį režimą ir jo dinamiką. Lietuvoje šie fundamentalūs tyrimai nėra atliekami. Dirvožemio hidroterminio režimo tyrimai yra svarbūs, kadangi jų metu surinkti duomenys sudaro sąlygas vertinti drėgmės atsargų dinamiką dirvožemyje. Nuo drėgmės atsargų priklauso organinės anglies kaupimosi sąlygos, o taip pat dirvožemio tankio pokyčiai po šaltojo laikotarpio. Šie rodikliai yra aktualūs sprendžiant vienas pagrindinių Lietuvos dirvožemio kokybės problem agroekosistemose.

Planuojamas įsigyti Infrastruktūra padės spręsti fundamentalią mokslinę dirvožemio mokslo problemą – kaip Lietuvos dirvožemio morfologinės struktūros skirtumai įtakoja hidroterminį režimą skirtingais sezonais, kaip tai siejasi su drėgmės pasiskirstymu ir kaupimusi dirvožemyje. Koks ryšys tarp dirvožemio morfologinių skirtumų ir dirvožemio suslėgimo rizikų. Projektas pagal savo pobūdį nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms. Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą).

Bendra projekto vertė – 70 624,05 Eur. Projektas finansuojamas Europos Sąjunga NextGenerationEU. 

Projekto kodas: 10-093-K-0028

Projekto trukmė: 2026 04 24 – 2026 12 31

Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas (Chemijosi ir geomokslų fakultetas)

Projekto tikslas – Įsigyti įrangą, susijusią su Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ paraiška, siekiant pagerinti planuojamų vykdyti MTEP veiklų kokybę bei gauti naujos papildomos informacijos.

Apie projektą: įrangos, skirtos specifinių antikūnų bei MXenų-antikūnų biokonjugatų charakterizavimui, įsigijimas (MX-WOUND)“ – tai projektas, kurio tikslas yra įsigyti pažangią tyrimų įrangą, reikalingą planuojamoms MTEP veikloms įgyvendinti, jų kokybei gerinti ir papildomai mokslinei informacijai gauti. Projekto esmė – sustiprinti Vilniaus universiteto mokslinių tyrimų potencialą, sudarant galimybes tiksliau ir patikimiau charakterizuoti specifinius antikūnus bei MXenų-antikūnų biokonjugatus. Tokia įranga leis realiu laiku analizuoti biomolekulių sąveikas, įvertinti sąveikos efektyvumą ir gauti duomenis, svarbius kuriant pažangius sprendimus antibiotikams atsparių bakterijų jautriam nustatymui ir sunaikinimui.

Planuojamas įsigyti 2 kanalų MP-PPR analizatorius su automatiniu mėginių užnešimu ir 4 lazerių komplektacija taps svarbia tyrimų platforma, nes padės vertinti paviršiaus pokyčius itin dideliu jautrumu, taip pat tirti MXenų imobilizavimo efektyvumą, jų savybes skirtingomis aplinkos sąlygomis ir konjugavimo specifiniais antikūnais procesus. Dėl šių savybių prietaisas suteiks naujos, papildomos ir moksliškai vertingos informacijos.

Šis projektas prisidės prie aukštesnės kokybės tyrimų rezultatų gavimo, sustiprins institucijos konkurencingumą rengiant būsimas paraiškas ir sudarys prielaidas tolesniam tarptautiniam bendradarbiavimui.

Bendra projekto vertė – 204 329,80 Eur. Projektas finansuojamas Europos Sąjunga NextGenerationEU. 

Projekto kodas: 10-093-K-0018

Projekto trukmė: 2026 03 23 – 2026 12 31

Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas (Chemijosi ir geomokslų fakultetas)

Projekto tikslas – Įsigyti rentgeno difrakcinės analizės  įrangą, susijusią su Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ paraiška  Training in Research and Eco-industrial Innovation: Recycle, Reuse and Reduce “TRIO-eco”, siekiant pagerinti planuojamų MTEP veiklų kokybę ir apimtį.

Apie projektą: Paraiškoje numatyta, kad vienas iš pagrindinių tyrimų metodų yra Rentgeno spindulių difrakcinė analizė (XRD). Šis tyrimo metodas leidžia nustatyti susintetintų medžiagų ir dangų fazinį grynumą, kuris ypatingai svarbus norint gauti aukštos kokybės, praktiškai pritaikomus junginius. Paraiškoje planuota susintetinti fosfatus, dvigubus sluoksniuotus hidroksidus ir įvairias oksinitridų pagrindu paremtas korozijai atsparias dangas. Ypatingai didelis dėmesys skirtas plonų, grynos fazės, neturinčių defektų, bet turinčių didelį paviršiaus sukibimą ir kontroliuojamą šiurkštumą dangų sintezėms, kurios pasižymėtų dideliu atsparumu korozijai ir aukštai temperatūrai. Šios savybės yra būtinos norint jas naudoti fotokatalizėje. Minėtos savybės yra tiriamos skirtingais metodais ir prietaisais. Tam, kad būtų galima nustatyti gautos dangos fazinį grynumą, svarbu turėti ir tai galintį tirti prietaisą. Dangos yra nusodinamos ant specialaus padėklo, todėl ir Rentgeno spindulių difrakcinė analizė yra atliekama kartu su padėklu, o tai sukelia iššūkius tyrimo metu. Dažniausiai atliekant matavimus su įprastu difraktometru, kuris yra skirtas miltelių formos mėginiams, prietaisas fiksuoja ir dangos kristalografinių plokštumų atspindžius, kurie gali persikloti su tiriamo mėginio sukurtais atspindžiais, ir taip apriboti galimą atlikti analizę bei jos tikslumą.

Problemai spręsti projekto metu numatoma įsigyti prietaisą su slystančio kampo  matavimo rėžimu. Šis prietaisas leidžia itin preciziškai nustatyti plonų dangų kristalinę struktūrą, kas yra labai sunku, kartais ir neįmanoma, su paprastu difraktometru. Difraktometru su slystančio kampo rėžimu matavimas vyksta naudojant mažesnį kampą, dėl ko Rentgeno spindulys mažiau prasiskverbia į mėginio gylį, taip sudarydamas galimybę atlikti matavimą mėginio paviršiuje. Būtent dėl to yra išvengiama padėklo difraktogramos, o užfiksuojamos tik plonos dangos difrakcinės juostos. Žinoma, šis prietaisas suteikia galimybę matuoti ir miltelių formos mėginius, todėl juo galima išmatuoti visų Paraiškoje numatomų susintetinti junginių difraktogramas.

Šio projekto metu įsigijus prietaisą bus galima padidinti jaunųjų mokslininkų žinias apie atliekamus tyrimus ir praplėsti jų tarpinstitucinį bendradarbiavimą su galimybe jiems patiems atlikti sudėtingus slystančio kampo matavimus, taip pat praplėsti tyrimus, susijusius su ekologinėmis inovacijomis, kuriomis yra pagrįsta teikta Paraiška. Naujo įrenginio pagalba bus atliekama kokybiškesnė difrakcinė analizė. Turint aukštos kokybės neorganinius junginius bus potencialiai daugiau galimybių tirti sunkiaisiais metalais ir toksiškomis organinėmis medžiagomis užterštą vandenį taip prisidedant prie Europos Sąjungos 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos iki 2030 metų. Šio prietaiso galimybės suteiks naujų idėjų teiktos Paraiškos atnaujinimo galimybėms bei idėjų naujiems tarptautiniams projektams. Difraktometras taps atviros prieigos principu teikiamų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų ir įrangos komplektų dalimi. Atsivers galimybės moksliniams tyrimams ir inovacijoms bendradarbiaujant su verslu ir suteikiant jiems galimybę pasitikrinti jų kuriamus produktus ar paslaugas, jų efektyvumą, tvarumą ar pritaikomumą.

Bendra projekto vertė – 359 952,74 Eur. Projektas finansuojamas Europos Sąjunga NextGenerationEU. 

Projekto kodas: 10-093-K-0017

Projekto trukmė: 2026 03 25 – 2026 12 31

Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas (Chemijosi ir geomokslų fakultetas)

Projekto tikslas – Įsigyti ir atnaujinti chromatografijos ir terminės analizės įrangą, susijusią su Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ paraiška TargetIng melanoma PTT tReatmEnt with MXene-antibody complex“TIREX“, siekiant pagerinti planuojamų MTEP veiklų kokybę  ir apimtį.

Apie projektą: Projekto pagrindinis tikslas buvo sukurti doktorantų ir jaunųjų tyrėjų tinklą, skirtą suteikti naudingos patirties, įtraukti juos į mokslinę veiklą bei skatinti žinių kaitą vėžio fototerminės terapijos (photo-thermal therapy -PTT) srityje. Projekto tikslai buvo suskirstyti į bendruosius, kurie susiję su naujos tyrėjų kartos šioje srityje ruošimu ir tyrimų tikslus. Tyrimų tikslai: pasirinktų metalų karbidų Mxenų (t.y. 2D medžiagos sudarytos iš pereinamųjų metalų karbidų sluoksnių) sintezė; jų pritaikymas fototerminei terapijai; antikūnų selektyvių melanomos vėžinėms ląstelėms kūrimas; bendrų kompleksų sudarymas; jų savybių, stabilumo ir efektyvumo tyrimai in vitro ir in vivo.
Paraiškoje teikiamas termogravimetrijos ir diferencinės skenuojančios kalorimetrijos prietaisas (TG/DSK) būtų ypač naudingas pamatinių medžiagų – MAX fazių miltelių, iš kurių vėliau gaunami MXenai (konkrečiai šiuo atveju – Ti₃C₂, V₂C ir Ta₄C₃) sintezėje. MAX fazės – tai karbidai, susidedantys iš dviejų metalų, iš kurių vienas sudaro kristalografinius „sluoksnius“. Šių karbidų sintezei reikalinga aukšta temperatūra (pavyzdžiui Ti₃AlC₂ sintetinamas 1300 °C temperatūroje vakuume), kurioje dabartinė analizės įranga procesų kokybiškai ištirti negali. Naujos skysčių chromatografinės sistemos bei turimų sistemų detektorių atnaujinimas būtų labai naudingi kompleksų su antikūnais, priešvėžiniais vaistais sudarymo žingsnyje. Pasitelkiant šią aparatūrą būtų galima tirti įvairių kompleksų stabilumą įvairiomis sąlygomis, tai projekte buvo nurodyta kaip vienas iš tikslų, ir yra ypač svarbus žingsnis realiam pritaikymui. Ši įranga išplėstų Vilniaus universiteto mokslininkų konkurencines galimybes šiam bei kitiems projektams, nes skysčių chromatografai yra universalūs prietaisai, tinkami daugelyje mokslo sričių.

Šiuo projektu siekiama sukurti mokymo aplinką pradedantiesiems tyrėjams, doktorantams, rengiant jiems teorines paskaitas bei praktinius-eksperimentinius mokymus, įtraukiant juos į tyrimus. Šiuo atžvilgiu, jauniesiems tyrėjams įgyti patirties dirbant su šiuolaikiniais, moderniais TG/DSK prietaisais taip pat būtų naudinga patirtis tolimesnėje mokslinėje karjeroje ar pramonėje. Įgyti patirties su skysčių chromatografijos prietaisais – būtų ne vien naudinga moksle, bet ir neįkainojama patirtis tęsiant karjerą aukštųjų technologijų pramonėje, nes chromatografija – vienas dažniausiai chemijos pramonės sferoje naudojamų tyrimo metodų. TG/DSK bei skysčių  chromatografijos prietaisai sukurtų aukštą pridėtinę vertę perteikiant šį bei būsimus „Europos Horizontas“ projektus, spausdinant publikacijas aukšto lygio žurnaluose šioje bei kitose tematikose, ir galėtų suteikti papildomų gebėjimų doktorantams bei pradedantiems mokslininkams jų mokslinėje karjeroje. Toks atnaujinimas padidins Chemijos instituto konkurencingumą tarptautinėje mokslo bendruomenėje, leis pagerinti rengiamų mokslinių publikacijų lygį, pritraukti daugiau talentingų tyrėjų ir studentų bei sustiprins universitetą, siekiant išlikti pirmaujančiu tarp kitų aukštųjų mokyklų. Skysčių chromatografinės sistemos bei TG/DSK prietaisų pagalba gauti duomenys didins mokslo indėlį į visuomenės poreikius Europos sąjungos Vėžio misijos ir kitose tematikose. Įsigyti nauji bei modernizuoti esami prietaisai bus įtraukti į universiteto atviros prieigos centro (APC) sąrašą. Taip bus užtikrinta galimybė šia įranga naudotis ne tik fakulteto ir universiteto bendruomenei, bet ir verslo, ar privatiems subjektams, sudarant su jais mokslinių tyrimų sutartis. Projektas pagal savo pobūdį  nepažeidžia horizontaliųjų principų ir neprieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatoms.

Projekto įgyvendinimo metu nenumatoma jokių apribojimų, kurie turėtų neigiamą poveikį lygių galimybių ir nediskriminavimo dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, negalios, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų principams įgyvendinti. Projekte nenumatyta veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį darnaus vystymosi principui įgyvendinti ar veiksmų, kurie turėtų neigiamą poveikį inovatyvumo (kūrybingumo) principui įgyvendinti (finansuojama veikla netiesiogiai prisideda prie šio principo įgyvendinimo, nes yra orientuota į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vystymą). Projekto įgyvendinimo metu nenumatyta veiksmų, kurie pažeistų PFSA nustatytų reikalavimų dėl atitinkamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatų laikymąsi.

Bendra projekto vertė – 281 020,05 Eur. Projektas finansuojamas Europos Sąjunga NextGenerationEU. 

Chemijos didaktika: efektyvesnio mokymo tyrimas

Tyrimo pavadinimas: „Chemijos didaktika: efektyvesnio mokymo tyrimas“

Tyrimo numeris: P-EDU-23-10

Tyrimo laikotarpis: 2025 04 01 – 2028 04 03

Tyrimo vadovas: prof. habil. dr. Aivaras Kareiva

Projekto komanda:

Projekto koordinatorė dr. Julija Grigorjevaitė el. p.

doc. dr. Lina Mikoliūnaitė

doc. dr. Živilė Stankevičiūtė

doc. dr. Justina Gaidukevič

doc. dr. Simonas Šabanovas

dr. Agnė Kizalaitė

dokt. Indrė Lebedytė-Mečionienė

dokt. Ieva Markuzaitė

dokt. Eglė Ežerskytė

Ieva Lebedytė

prof. Łukasz Kaczmarek, Lodzės technologijų universitetas, Lenkija.

dr. Kadri Mettis, Talino universitetas, Estija

Tyrimo tikslas: atlikti mokslinius edukologinius tyrimus – chemijos didaktikos vertinimą, plėtojimą ir išbandymą. Remiantis tyrimo rezultatais, tobulinti Lietuvos chemijos mokytojų kompetencijas, suteikti dalykinių žinių ir parengti chemijos didaktikos metodines gaires.

Tyrimo idėja yra suteikti mokytojams labai reikalingą pagalbą ir priemones, kad jos užpildytų dabartinį poreikį. Mokytojų ir mokyklų poreikis būtų nustatomas atliekant kiekybinius ir kokybinius edukologinius tyrimus.

Projekto iškelti uždaviniai:

1. Atlikti tikslingus edukologinius tyrimus, kurie padėtų įvertinti chemijos mokytojų poreikį metodinėms priemonėms ir kvalifikacijos tobulinimo programoms.
2. Parengti tikslines paskaitas chemijos mokytojams svarbiausiomis ir mokytojams sudėtingiausiomis chemijos srities temomis.
3. Parengti chemijos mokytojams laboratorinius darbus, kurių metu mokytojai tobulintų savo praktinius įgūdžius.
4. Kartu su mokytojais diegti ir taikyti naujus ir inovatyvius mokymo metodus klasėse.
5. Surengti chemijos mokytojų konferenciją ir stovyklą.
6. Parengti chemijos vadovėlių gaires.

Planuojami rezultatai:

Atlikti edukologiniai tyrimai padės parengti gaires ir rekomendacijas mokyklinių vadovėlių autoriams. Būsimi chemijos vadovėlių autoriai atsižvelgs į esamas rekomendacijas ir parengs atitinkamus vadovėlius dabartinei mokinių kartai. Rekomendacijose ir gairėse siūlomi metodai bus pagrįsti edukologiniais tyrimais.

Pasibaigus tyrimui, mokytojams bus organizuojami mokymai, seminarai, laboratoriniai darbai, taip tobulinant jų dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Mokymų turinys bus nuolat atnaujinamas ir pritaikomas prie besikeičiančios situacijos ir mokytojų išsakytų poreikių. Tikime, kad tyrimo metu užmegzti ryšiai su mokyklomis ir mokytojais padės išlaikyti lankstų bendradarbiavimą ir sėkmingai puoselėti mokyklų ir universiteto ryšį.

Mokiniai drauge su mokytojais ir toliau bus kviečiami dalyvauti universiteto veikloje, atvykti ir naudotis universiteto infrastruktūra, prietaisais bei konsultuotis su universitete dirbančiais mokslininkais. VU CHGF suinteresuotas dalytis savo infrastruktūra ir žmogiškaisiais ištekliais, tam, kad mokiniai labiau domėtųsi chemijos dalyku ir toliau rinktųsi studijuoti chemijos dalyką.

Pagrindiniai mokslinių tyrimų rezultatai bus pristatomi nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų konferencijose, mokslinių žurnalų publikacijose.

Visos veiklos ir rezultatai yra orientuoti į visapusišką chemijos dalyko mokymo(si) tobulinimą Lietuvoje, apimant mokytojų kvalifikacijos kėlimą, metodinių priemonių atnaujinimą ir mokinių įsitraukimo didinimą.

Projekto pristatymas