services

vilniaus universitetas nuotr edgaro kurausko 87233613

Nuo 2024 m. liepos 1 d. iki rugpjūčio 25 d. keičiasi Chemijos ir geomokslų fakulteto administracijos priėmimo valandos. Administracija interesantus priims pirmadienį–penktadienį 10.00–14.00 val. (12.30–13.00 val. pietų pertrauka).

Kitu laiku į administracijos darbuotojus kreiptis elektroniniu paštu. 

Fakulteto administracijos kontaktus galite rasti: 

https://www.chgf.vu.lt/apie-fakulteta/struktura/administracija 

https://www.chgf.vu.lt/apie-fakulteta/struktura/administracija/studiju-skyrius

https://www.chgf.vu.lt/apie-fakulteta/struktura/administracija/projektu-rengimo-ir-administravimo-skyrius

Gretutinės krypties (šakos) studijos (gretutinė studijų programa) – pirmosios pakopos studijų programos dalis, kurią sudaro privalomieji ir (ar) studento pasirenkami kitos studijų krypties (šakos) dalykai (moduliai) ir kuri atitinka minimalius šios studijų krypties (šakos) reikalavimus.

Greta pagrindinės studijų krypties (šakos) programos studijuojama kitos studijų krypties (šakos) gretutinė studijų programa yra 60 kreditų apimties.

Pasirinkti vieną iš Universiteto siūlomų gretutinių studijų programų gali studentai, kurių pirmosios pakopos studijų programoje yra numatyta tokia galimybė. Jeigu studijų programos plane tokia galimybė nenumatyta, studentas gali kreiptis į kamieninį akademinį padalinį, kuriame jis studijuoja, su prašymu sudaryti sąlygas studijuoti gretutinę studijų programą, patvirtinant individualų studijų planą. Studentas registruojasi  į gretutines studijas likus vienam semestrui iki jų pradžios: jeigu gretutinės studijos prasideda pavasario semestre – per rugsėjo mėnesį, jeigu rudens semestre – per vasario mėnesį.

Dėl papildomos informacijos ir registracijos į gretutines studijas reikia kreiptis į fakultetą (padalinį), kuriame organizuojama konkreti gretutinių studijų programa.

Gretutinės studijų programos pavadinimas (aprašas)Gretutines studijas gali studijuoti

CHEMIJOS IR GEOMOKSLŲ FAKULTETAS
Hidrologija Visų studijų programų studentai*
Meteorologija Visų studijų programų studentai*
 

* Pagrindinėje pirmosios pakopos studijų programoje turi būti numatyta galimybė rinktis gretutines studijas, t. y. visiems studentams programoje  „išlaisvinta“ 60 kreditų arba numatyta galimybė sudaryti individualų studijų planą.

 

Pirmosios pakopos programų Chemija ir Nanomedžiagų chemija studentai gali rinktis gretutines (dalyko pedagogika) studijas. Studijuojamų dalykų sąrašas:

Dalykų sąrašas, įstojusiems iki 2020 m.

Dalykų sąrašas, įstojusiems nuo 2020 m.

 

Studentai per visą studijų laikotarpį gali turėti 15 ECTS kreditų perviršį (už šį perviršį studentui mokėti nereikia).

Studentai, kurie norėtų papildomai studijuoti dalyką turi kreiptis į CHGF Studijų skyrių dėl individualaus studijų plano sudarymo.

Prof. habil. dr. Aivaras Kareiva

Neorganinės chemijos katedra › Fakulteto dekanas

Kontaktai
El. paštas: @
Adresas: Naugarduko 24, LT-03225 Vilnius, 239 kambarys
Telefonas: +370 (5) 2193110
Faksas: +370 (5) 233 0987

Gimimo data

1960 m. gegužės 12 d. Marijampolės raj., Trumpalių km.

Išsilavinimas

  • 1978 m. – Alytaus 5-oji vidurinė mokykla;
  • 1983 m. – Vilniaus universiteto Chemijos fakultetas (chemiko, dėstytojo kvalifikacija);
  • 1989 m. – suteiktas chemijos daktaro laipsnis;
  • 1998 m. – suteiktas habilituoto daktaro laipsnis fizinių mokslų srityje;
  • 1998 m. – Vilniaus universiteto taryba suteikė docento vardą;
  • 2000 m. – Vilniaus universiteto taryba suteikė profesoriaus vardą.

Pareigos

  • Vilniaus universiteto Bendrosios ir neorganinės chemijos katedroje profesorius ir katedros vedėjas;
  • Chemijos fakulteto dekanas.

Mokslinė veikla

Interesų kryptys

Neorganinė chemija, medžiagų chemija, kietojo kūno chemija, analizinė chemija.

Stažuotės

  • 1992-1993 m. (4 mėn) – Maskvos cheminės technologijos institutas (Rusija);
  • 1993-1994 m. (6 mėn.) – Helsinkio technologijos universitetas (Suomija);
  • 1994-1995 m. (8 mėn.) – Stokholmo universitetas (Švedija);
  • 1995 m. (4 mėn.) – Harvardo ir Rice universitetai (JAV);
  • 1997 m. (3 mėn.) – Stokholmo universitetas (Švedija);
  • 1997-1998 m. (8 mėn.) – Limburgo universitetinis centras (Belgija);
  • 1998-1999 m. (6 mėn.) – Sarlando universitetas (Vokietija);
  • 2002 m. (1 mėn.) – Tiubingeno universitetas (Vokietija);
  • 2002 m. (1 mėn.) – Sarbriukeno naujų medžiagų institutas (Vokietija);
  • 2004 m. (1 mėn.) – Masaryk‘o Brno universitetas (Čekija);
  • 2005 m. (3 mėn.) – Tiubingeno universitetas (Vokietija);
  • 2010 m. (1 savaitė) – Brno universitetas (Čekija);
  • 2010 m. (1 savaitė) – Talino technologijos universitetas (Estija);
  • 2011 m. (1 savaitė) – Talino technologijos universitetas (Estija);
  • 2011 m. (1 savaitė) – Maltos universitetas (Malta);
  • 2011 m. (1 savaitė) – Miunsterio taikomųjų mokslų universitetas (Vokietija).

Publikacijos

Bendrame mokslo darbų sąraše yra 425 moksliniai darbai (5 knygos, 199 straipsniai recenzuojamuose žurnaluose, 217 konferencijų tezių, 4 patentai) ir 50 kitų darbų.

Paskutinių 5 metų publikacijų sąrašas:

  1. S. Sakirzanovas, A. Katelnikovas, D. Dutczak, A. Kareiva and T. Jüstel. Concentration influence on temperature-dependent luminescence properties of samarium substituted strontium tetraborate. J. Lumin., 132 (2012) 141-146.
  2. M. Mackevicius, F. Ivanauskas and A. Kareiva. Mathematical approach to investigation of  synthesis processes at high temperatures. Centr. Eur. J. Chem., 10 (2012) 380-385.
  3. A. Kareiva, J. Kiuberis and A. Merkevicius. Analytical characterization of Baltic amber and pottery. Archaeologia Lituana, 12 (2011) 25-35.
  4. S. Brasiskiene, A. Irnius, E. Gavelienė, S. Tautkus and A. Kareiva. Correlation of metal ions and liver enzymes in blood plasma. Chemija, 22 (2011) 223-228.
  5. S. Brašiškienė, E. Gavelienė, A. Irnius, A. Kareiva and S. Tautkus. Distribution of trace elements and minerals in blood plasma and blood cells in patients with chronic virus hepatitis C. Laboratorinė medicina, 13 (2011) 148-151.
  6. A. Kareiva. Aqueous sol-gel synthesis methods for the preparation of garnet crystal structure compounds. Materials Science (Medžiagotyra), 17 (2011) 428-437.
  7. A. Gatelyte,D. Jasaitis,A. Beganskiene and A. Kareiva. Sol-gel synthesis and characterization of selected transition metal nano-ferrites. Materials Science (Medžiagotyra), 17 (2011) 302-307.
  8. A. Stanulis, A. Selskis, R. Ramanauskas, A. Beganskiene and A. Kareiva. Low temperature synthesis and characterization of strontium stannate titanate ceramics. Mater. Chem. Phys., 130 (2011) 1246-1250.
  9. M. Ivanov, K. Klemkaite, A. Khinsky, A. Kareiva and J. Banys. Dielectric and conductive properties of hydrotalcite. Ferroelectrics, 417 (2011) 136-142.
  10. A. Jankeviciute and A. Kareiva. Synthesis and characterization of leucite ceramics using sol-gel derived molecular precursors. Mendeleev Commun., 21 (2011) 287-288.
  11. A. Katelnikovas, J. M. Ogieglo, H. Winkler, A. Kareiva and T. Jüstel. Synthesis of Y3-xLuxAl3MgSiO12 garnet powders by sol–gel method. J. Sol-Gel Sci. Technol., 59 (2011) 311-314.
  12. A. Katelnikovas, H. Bettentrup, D. Dutczak, A. Kareiva, T. Jüstel. On the correlation between the composition of Pr3+ doped garnet type materials and their photoluminescence properties. J. Lumin., 131 (2011) 2754-2761.
  13. A. Zalga, B. Abakeviciene, A. Zarkov, A. Beganskiene, A. Kareiva and S. Tamulevicius. On the properties of yttria-stabilized zirconia thin films prepared by sol-gel method. Materials Science (Medžiagotyra), 17 (2011) 191-196.
  14. S. Sakirzanovas, A. Katelnikovas, D. Dutczak, A. Kareiva, T. Jüstel. Synthesis and Sm2+/Sm3+ doping effects on photoluminescence properties of Sr4Al14O25. J. Lumin., 131 (2011) 2255-2262.
  15. D. Jasaitis, A. Beganskienė, J. Senvaitienė, A. Kareiva, R. Ramanauskas, R. Juškėnas and A. Selskis. Sol-gel synthesis and characterization of cobalt chromium spinel CoCr2O4. Chemija, 22 (2011) 125-130.
  16. A. Zalga, Z. Moravec, J. Pinkas and A. Kareiva. On the sol-gel preparation of different tungstates and molybdates. J. Therm. Anal. Calorim., 105 (2011) 3-11.
  17. S. Sakirzanovas, A. Katelnikovas, H. Bettentrup, A. Kareiva and T. Jüstel. Synthesis and photoluminescence of Sm3+ doped LaMgB5O10 and GdMgB5O10. J. Lumin., 131 (2011) 1525-1529.
  18. N. Dubnikova, E. Garskaite, A. Beganskiene and A. Kareiva. Sol-gel synthesis and characterization of sub-microsized lanthanide (Ho, Tm, Yb, Lu) aluminium garnets. Opt. Mater., 33 (2011) 1179-1184.
  19. V. Tomkute, A. Katelnikovas, H. Bettentrup, A. Kareiva and T. Jüstel. Synthesis and luminescent properties of novel Ba2-xEuxZr2-yHfySi3O12 phosphor. Opt. Mater., 33 (2011) 1272-1277.
  20. A. Katelnikovas, H. Winkler, A. Kareiva and T. Jüstel. Synthesis and optical properties of green to orange tunable garnet phosphors for pcLEDs. Opt. Mater., 33 (2011) 992-995.
  21. A. Katelnikovas, J. Jurkevicius, K. Kazlauskas, P. Vitta, T. Jüstel, A. Kareiva, A. Zukauskas and G. Tamulaitis. Efficient cerium-based sol-gel derived phosphors in different garnet matrices for light-emitting diodes. J. All. Compd. 509 (2011) 6247-6251.
  22. A. Gatelyte, D. Jasaitis, A. Beganskiene and A. Kareiva. Sol-gel derived ferrites: synthesis and characterization. Adv. Mater. Res., 222 (2011) 235-238.
  23. A. Gatelyte, J. Senvaitiene, D. Jasaitis, A. Beganskiene and A. Kareiva. SEM characterization of sol-gel derived precursors, novel black pigments and glazes. Chemija, 22 (2011) 19-24.
  24. K. Klemkaite, I. Prosycevas, R. Taraskevicius, A. Khinsky and A. Kareiva. Synthesis and characterization of layered double hydroxides with different cations (Mg, Co, Ni, Al), decomposition and reformation of mixed metal oxides to layered structures. Centr. Eur. J. Chem., 9 (2011) 275-282.
  25. K. Klemkaite, A. Khinsky and A. Kareiva. Reconstitution effect of Mg/Ni/Al layered double hydroxide. Mater. Lett., 65 (2011) 388-391.
  26. S. Cizauskaite, S. Johnsen, J.-E. Jørgensen and A. Kareiva. Sol-gel preparation and characterization of non-substituted and Sr-substituted gadolinium cobaltates. Mater. Chem. Phys., 125 (2011) 469-473.
  27. I. Bogdanoviciene, K. Tõnsuaadu, V. Mikli,I. Grigoraviciute-Puroniene, A. Beganskiene and A. Kareiva. pH impact on the sol-gel preparation of calcium hydroxyapatite, Ca10(PO4)6(OH)2, using a novel complexing agent DCTA. Centr. Eur. J. Chem., 8 (2010) 1323-1330.
  28. N. Dubnikova, E. Garskaite, J. Pinkas, P. Bezdicka, A. Beganskieneand A. Kareiva. Sol-gel preparation of selected lanthanide aluminium garnets. J. Sol-Gel Sci. Techn., 55 (2010) 213–219.
  29. A. Katelnikovas, T. Bareika, P. Vitta, T. Justel, H. Winkler, A. Kareiva, A. Zukauskas and G. Tamulaitis. Y3-xMg2AlSi2O12:Cex3+ phosphors – prospective for warm-white light emitting diodes. Opt. Mater., 32 (2010) 1261-1265.
  30. I. Bogdanovičienė, A. Beganskienė, A. Kareiva, R. Juškėnas, A. Selskis, R. Ramanauskas, K. Tõnsuaadu and V. Mikli. Influence of heating conditions on the formation of sol-gel derived calcium hydroxyapatite. Chemija, 21 (2010) 98-105.
  31. D. Jonynaite, J. Senvaitiene, A. Beganskiene and A. Kareiva. Spectroscopic analysis of blue cobalt smalt pigment. Vibr. Spectr., 52 (2010) 158-162.
  32. T. Klemkiene, R. Raudonis, A. Beganskiene, A. Zalga, I. Grigoraviciute and A. Kareiva. Scandium and gallium substitution effects in the (Y1-xScx)Ba2Cu4O8 and (Y1-xGax)Ba2Cu4O8 superconducting oxides. Mater. Chem. Phys., 119 (2010) 208-213.
  33. M. Mackevicius, F. Ivanauskas and A. Kareiva.  Computer simulation of synthesis of yttrium aluminium garnet. Lietuvos matematiku rinkinys, 51(2010) 291-294.
  34. B. Sivakova, O. Darcanova, A. Beganskiene and A. Kareiva. Investigation of impact of stabilization system APTES/KI on ageing resistance of inked paper. Materials Science (Medžiagotyra), 15 (2009) 311-315.
  35. A. Katelnikovas, H. Bettentrup, D. Uhlich, S. Sakirzanovas T. Justel and A. Kareiva. Synthesis and optical properties of Ce3+-doped Y3Mg2AlSi2O12 phosphors. J. Lumin., 129 (2009) 1356-1361.
  36. A. Žalga, R. Sažinas, E. Garškaitė, A. Kareiva, T. Bareika, G. Tamulaitis, R. Juškėnas and R. Ramanauskas. Sol-gel synthesis of the RE3+ activated CaWO4 phosphores. Chemija, 20(3) (2009) 169-174.
  37. G. Nenartaviciene, R. Skaudzius, R. Raudonis and A. Kareiva. Synthesis of lead-based 1212 and 3212 superconductors by an aqueous sol-gel method. Centr. Eur. J. Chem., 7 (2009) 362-368.
  38. F. Ivanauskas, A. Kareiva and B. Lapcun. Computational modelling of the YAG synthesis. J. Math. Chem., 46 (2009) 427-442.
  39. I. Bogdanoviciene, K. Tonsuaadu and A. Kareiva. Influence of gelation temperature on the properties of sol-gel derived calcium hydroxyapatite ceramics. Polish J. Chem., 83 (2009) 47-55.
  40. D. Jonynaite, J. Senvaitiene, J. Kiuberis, A. Kareiva, R. Juskenas and R. Ramanauskas. XRD characterization of cobalt-based historical pigments and glazes. Chemija, 20(1)(2009) 10-18.
  41. I. Bogdanoviciene, A. Jankeviciute, J. Pinkas, A. Beganskiene and A. Kareiva. Study of alumosilicate porcelains: Sol-gel preparation, characterization and erosion evaluated by gravimetric method. Mater. Res. Bull., 43 (2008) 2998-3007.
  42. S. Sakirzanovas, L. Sun, Ch. Yan and A. Kareiva. Sol-gel synthesis of nanosized Y3Sc2.5Ga2.5O12 garnet. Mendeleev Commun., 18 (2008) 251-252.
  43. S. Cizauskaite and A. Kareiva. Sol-gel preparation and characterization of non-substituted and Sr-substituted lanthanum cobaltates. Centr. Eur. J. Chem., 6 (2008) 456-464.
  44. T. Ramoska, J. Banys, R. Grigalaitis and A. Kareiva. Dielectric investigations of nanoferroelectric BaTiO3. Ferroelectrics, 368 (2008) 170-176.
  45. A. Zalga, R. Juskenas, A. Selskis, D. Jasaitis and A. Kareiva. Synthesis and characterization of Ln-123 superconductors. J. Serb. Chem. Soc., 73 (2008) 479-486.
  46. A. Katelnikovas, T. Justel, D. Uhlich, J.-E. Jorgensen, S. Sakirzanovas and A. Kareiva. Characterization of cerium-doped yttrium aluminium garnet nanopowders synthesized via sol-gel process. Chem. Eng. Comm., 195 (2008) 758-769.
  47. A. Katelnikovas and A. Kareiva. Low-temperature synthesis of lutetium gallium garnet (LGG) using sol-gel technique. Mater. Lett., 62 (2008) 1655-1658.
  48. J. Philipavicius, I. Kazadojev, A. Beganskiene, A. Melninkaitis, V. Sirutkaitis and A. Kareiva. Hydrophobic antireflective silica coatings via sol-gel process. Materials Science (Medžiagotyra), 14 (2008) 283-287.
  49. R. Skaudzius, A. Zalga and A. Kareiva. Sol-gel synthesis of nanocrystalline LaAlO3-M2O3 (M = La, Al) and Nd:LaAlO3-M2O3 composite materials via „phase metathesis“ route. Materials Science (Medžiagotyra), 14 (2008) 193-197.
  50. B. Sivakova, A. Beganskiene and A. Kareiva. Investigation of damaged paper by ink corrosion. Materials Science (Medžiagotyra), 14 (2008) 51-54.
  51. A. Zalga, I. Kazadojev, A. Beganskiene and A. Kareiva. Sol-gel synthesis of modified silica anti-reflecting coatings. ISI Proceedings. NATO Advanced Research Workshop on Sol-Gel Approaches to Materials for Pollution Control, Water Purification and Soil Remediation. In Book: Sol-Gel Methods for Materials Processing. NATO Science for Peace and Security Series – C: Environmental Security / Ed. By P. Innocenzi, Y. L. Zub, V. G. Kessler. Springer, Dordrecht, The Netherlands, (2008) 489-495.
  52. D. Jonynaite, D. Jasaitis, J. Senvaitiene, A. Kareiva, A. Selskis and R. Juskenas. Synthesis of CoNH4PO4 pigment by co–precipitation method. Chemija, 19(3-4) (2008) 23-26.
  53. A. Krapukaityte, J. Senvaitiene, A. Merkevicius, S. Tautkus and A. Kareiva. Characterization of the Bronze Age pottery from different archaeological complexes of Lithuania. Chemine Technologija, 49(3-4) (2008) 11-18.
  54. A. Krapukaityte, S. Tautkus, A. Kareiva and E. Zalieckiene. Thermal analysis – a powerful tool for the characterization of pottery. Chemija, 19(2) (2008) 4-8.

Disertaciją apgynę doktorantai

  • A. Baranauskas. Zolių-gelių proceso metalų acetatinėse-tartratinėse sistemose tyrimas.  Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2002, 101 p.;
  • I. Pakutinskienė. Kai kurių aliuminatų sintezė zolių-gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2004, 95 p.;
  • A. Leleckaitė. Granatų struktūros junginių sintezė zolių gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2005, 90 p.;
  • J. Senvaitienė. Kultūros objektų charakterizavimas ir cheminių konservavimo procesų jų degradacijai tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2006, 105 p.;
  • J. Kiuberis. Zolių-gelių chemijos proceso panaudojimas kultūros vertybių konservavime. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2006, 84 p.;
  • E. Garškaitė. Pakaitų ir legiravimo efektų įvairiuose granatuose tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2006, 97 p.;
  • G. Nenartavičienė. Pakaitų efektų įvairiuose superlaidininkuose tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2007, 105 p.;
  • A. Žalga. Zolių-gelių sintezės metodo taikymas įvairiems superlaidininkams sintetinti. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2008, 109 p.;
  • I. Bogdanovičienė. Biomedicininių keraminių medžiagų sintezė ir tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2008, 117 p.;
  • T. Klemkienė. Y1-xMxBa2Cu4O8 superlaidininkų sintezė zolių-gelių metodu ir pakaitų efektų juose tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2008, 127 p.;
  • S. Čižauskaitė. Perovskito struktūros aliuminatų ir kobaltatų sintezė zolių-gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2009, 143 p.;
  • D. Jonynaitė. Kobalto neorganinių pigmentų istorinių analogų tyrimas ir naujų sintezė zolių-gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2011, 115 p.;
  • S. Šakirzanovas. Modernieji Sm2+/3+ fosforai artimosios ultravioletinės spinduliuotės keitikliams. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2011, 112 p.;
  • N. Dubnikova. Lantanoidų aliuminio granatų sintezė zolių-gelių metodu ir apibūdinimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2011, 88 p.;
  • A. Gatelytė. Naujų juodųjų pigmentų sintezė ir tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2012, 117 p.

Dalyvavimas projektuose

  • NATO BENDRADARBIAVIMO GRANTAS “ Optinės ir lubrikacinės nanostruktūrinės funkcinės dangos ir jų taikymas” (2003-2004);
  • Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas “ Didelės energijos jonų srautais sutankintų optinių dangų technologijų sukūrimas” (SOPTDANGOS) (2003-2006);
  • Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas “Heterogeninių procesų ir sistemų veikimo mechanizmų kompiuterinis modeliavimas” (MODELITA) (2003-2006);
  • 6-OS eUROPOS PROGRAMOS integruotas projektas „Ląstelių programinis valdymas nanoįrenginiais“ (CellPROM) (2004-2007);
  • Vilniaus universiteto inovacinis projektas „Archeologinių kultūros vertybių (keramika, metalas, stiklas, gintaras) tyrimas bei konservavimo metodų kūrimas.“ (2007-2008);
  • Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas „Specialiosios paskirties optinės dangos lazeriams” (LADA) (2007-2009);
  • LIETUVO MOKSLO TARYBOS PROJEKTAS „Mikro- ir nanostruktūros kietojo oksido mikro kuro elementams“ (MIKROKOKE) (2010-2011);
  • LIETUVO MOKSLO TARYBOS podoktorantūros stažuotės PROJEKTAS „Naujų nano-optinių medžiagų sintezė zolių-gelių metodu ir jų apibūdinimas“ (SF-PD-2010-08-10-0228) (2011-2012);
  • LIETUVO MOKSLO TARYBOS TYRĖJŲ (TAIVANIS-LATVIJA-LIETUVA) MOBILUMO IR JŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ FINANSAVIMO PROJEKTAS „Nanostruktūrintos funkcinės medžiagos biotechnologiniams ir optiniams taikymams“ (TAP-04/2011) (2011-2013).

Pedagoginė veikla

Dėstomi kursai

  • Bendroji chemija;
  • Neorganinė chemija;
  • Neorganinės chemijos rinktiniai skyriai;
  • Kietafazės reakcijos;
  • Medžiagotyra ir neorganinės funkcinės medžiagos;
  • Nanomedžiagos ir nanostruktūros: sintezė ir apibūdinimas;
  • Functional Nanomaterials and Nanostructures;
  • Inorganic Chemistry.

Parengti vadovėliai ir metodinės priemonės

  • „Chemijos terminų aiškinamasis žodynas“ (du leidimai, vienas iš bendraautorių);
  • „Defektinių kristalų chemija“;
  • „Kompleksinių junginių chemija“;
  • „Pagrindinių grupių elementų chemija“ (vienas iš bendraautorių).

Kita veikla

  • Nuo 1998 m. Vilniaus universiteto Bendrosios ir neorganinės chemijos katedros vedėjas;
  • 2000-2001 m. (7 mėn.), Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas;
  • Nuo 1998 m. Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto Tarybos narys;
  • 1999-2002 m. Vilniaus universiteto Tarybos narys;
  • 2002-2006 m. Vilniaus universiteto Mokslo komiteto pirmininkas;
  • Nuo 2002 m. Vilniaus universiteto Senato ir Senato komisijos narys;
  • Nuo 2006 m. Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto dekanas;
  • Nuo 2007 m. Alytaus kolegijos Tarybos narys;
  • Nuo 2010 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto atestacijos-priėmimo komisijos narys;
  • Nuo 2010 m. Fizinių ir technologijos mokslų centro Mokslo tarybos narys;
  • Lietuvos MA narys-ekspertas (2004-2011);
  • Nuo 2005 m. Lietuvos MA chemijos sekcijos pirmininko pavaduotojas;
  • Nuo 2006 m. žurnalo „Cheminė Technologija“ redkolegijos narys;
  • Nuo 2007 m. žurnalo „Chemija“ redkolegijos pirmininko pavaduotojas;
  • Nuo 2009 m. Lietuvos MA chemijos sekcijos pirmininkas;
  • Nuo 2009 m. Lietuvos MA matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus pirmininko pavaduotojas;
  • Nuo 2011 m. Lietuvos MA tikrasis narys.

Stipendijos

  • Šiaurės šalių ministerijų tarybos stipendija;
  • Walenberg’o fondo stipendija;
  • Fulbright’o fondo stipendija;
  • Švedijos gamtos mokslų tarybos stipendija;
  • Limburgo universitetinio centro stipendija;
  • Volkswagen’o fondo stipendija;
  • DFG stipendija;
  • Lietuvos Respublikos aukščiausio laipsnio stipendija.

Apdovanojimai

  • Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2003 m.);
  • Lietuvos respublikinė mokslo premija (2004 m.);
  • Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2007 m.);
  • Lietuvos MA Juozo Matulio premija (2009 m.);
  • Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2011 m.).

Daugiau straipsnių...

  1. Apie fakultetą
Puslapis 3 iš 6

Apie