Pasaulį užklupus SARS-CoV-2 viruso sukeltai COVID-19 pandemijai sveikatos sistema susidūrė su nauju iššūkiu – ligos diagnostika ir gydymu. Sergantiems pacientams gydyti buvo naudojami įvairūs vaistai, tačiau tikslios terapijos nebuvimas paskatino atsigręžti ir į natūralias priemones, viena kurių – jau tūkstančius metų žmonijai žinomi bičių produktai. Kokį tiksliai poveikį medus, propolis, bičių pienelis ir žiedadulkės daro COVID-19 sergančiam žmogui ir kaip vartojant medų ir kitus bitininkystės produktus sumažinti infekcijos poveikį, aiškinasi Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto bei Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkai kartu su partneriais iš Taivano ir Latvijos.

Palydovinėms technologijoms radikaliai keičiant karinių veiksmų ir konfliktų regionų stebėseną, atvirųjų duomenų amžiuje anksčiau ribota informacija šiuo metu yra nesunkiai pasiekiama, o beveik realiu laiku prieinami aukštos ir vidutinės raiškos palydoviniai vaizdai naudojami ne tik žvalgybos tikslais, bet ir kovojant su plačiai paplitusia dezinformacija. Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto geografai Elzė Buslavičiūtė ir dr. Laurynas Jukna paaiškino, ką palydoviniai duomenys mums sako apie dabartinį konfliktą Gazos sektoriuje.

„Grafenas galėtų būti vadinamas XXI a. medžiaga. Jis labai įdomus, mįslingas, o jį tirdamas kaskart randi kažką naujo. Grafeno tyrimai yra sritis, kurioje dar laukia labai daug darbo, taip pat ir galimybių prisidėti prie mokslinių atradimų ir technologinės pažangos“, – sako Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto mokslininkė doc. Justina Gaidukevič. Dar bakalauro studijų metu prisijungusi prie Anglinių medžiagų laboratorijos, mokslininkė gilinasi į grafeninių medžiagų sintezės tobulinimą, struktūrinę analizę, naujų modifikavimo metodų paiešką ir grafeninių medžiagų taikymą.

Kasmet Tarptautinės žmonių su negalia ir Žmogaus teisų dienos proga Vilniaus universiteto (VU) Bendruomenės gerovės skyrius kviečia dalintis gerosiomis praktikomis, patirtimi bei diskutuoti apie Lietuvos aukštojo mokslo prieinamumą negalią ar kitokių individualių poreikių turintiems studentams ir studentėms.

Šiais metais konferencijos metu Lietuvos mokslininkai ir mokslininkės, praktikai ir ekspertės pristatys naujausias žinias ir įžvalgas apie neuroįvairovę bei įtraukų aukštąjį mokslą. Taip pat pakviesime neuroskirtingus universiteto bendruomenės narius ir narės pasidalinti savo patirtimi.