Skaityti daugiau
Kodėl magistrantūros studijoms nusprendėte pasirinkti Lietuvą ir Vilniaus universitetą?
Apie Lietuvą ir Vilniaus universitetą išgirdau iš savo dabartinio vyro. Daugiau sužinojusi apie šalį ir universitetą, labai susidomėjau Nanomedžiagų chemijos ir antreprenerystės magistrantūros programa, nes ji atitiko mano mokslinius interesus ir ateities tikslus. Pateikiau prašymą studijuoti, buvau priimta ir persikėliau į Lietuvą pradėti savo magistrantūros kelionės Chemijos ir geomokslų fakultete.
Kas jus labiausiai nustebino, kai pirmą kartą atvykote į Lietuvą? Ar patyrėte kultūrinį šoką ir kas padėjo prisitaikyti?
Kai tik atvykau, jaučiau ir jaudulį, ir neužtikrintumą. Labiausiai tikėjausi, kad patirsiu bendravimo sunkumus, nes krausčiausi į visiškai kitą šalį ir kultūrą. Buvau maloniai nustebinta supratusi, kad daugelis žmonių, ypač universiteto bendruomenėje, gana gerai kalba angliškai, todėl bendrauti buvo daug lengviau, nei tikėjausi. Universitetas taip pat dėjo pastangas padėti tarptautiniams studentams prisitaikyti siūlydamas lietuvių kalbos pamokas. Nors vis dar mokausi, galiu pasakyti pagrindines frazes ir suprasti kai kuriuos kasdienius pasakymus, kas padeda man jaustis patogiau ir labiau laukiamai gyvenant čia.
Kitas netikėtumas man buvo kasdienio gyvenimo tyla ir ramybė, palyginti su tuo, prie ko buvau pripratusi Kinijoje. Orai, ypač šaltos žiemos, irgi buvo didelis pokytis. Pradžioje tikrai jaučiau šiokį tokį kultūrinį šoką, ypač bandydama prisitaikyti prie kitokios akademinės sistemos ir bendravimo stiliaus, tačiau ilgainiui Lietuva tapo vis savesnė ir jaukesnė.
Ar pastebėjote kokių nors akademinės kultūros skirtumų tarp to, prie ko buvote pripratusi, ir to, ką radote čia, Lietuvoje? Kokia buvo jūsų patirtis dirbant su kitais studentais, tyrėjais ir darbo vadove?
Vienas didžiausių skirtumų, kuriuos pastebėjau Lietuvos akademinėje kultūroje, buvo savarankiškumo ir kritinio mąstymo svarba. Iš studentų tikimasi, kad jie patys planuos savo darbą, savarankiškai analizuos rezultatus ir aktyviai siūlys idėjas mokslinių diskusijų metu. Nors iš pradžių man tai pasirodė sunku, galiausiai tai padėjo tapti labiau pasitikinčia savimi tyrėja ir sustiprino mano problemų sprendimo įgūdžius.
Prisitaikyti prie vietinės kultūros iš pradžių buvo sudėtinga, nes buvau labai pripratusi prie Kinijos mokymosi stiliaus ir struktūros. Tai, kas man iš tikrųjų padėjo prisitaikyti, buvo mane supanti palaikymo sistema. Mano darbo vadovė, profesorė Aušra Valiūnienė, buvo itin svarbus žmogus visos mano magistrantūros kelionės metu. Kai pirmą kartą atvykau į Vilniaus universitetą ir vis dar pratinausi prie visiškai naujos akademinės aplinkos, ji užtikrino, kad gaučiau reikiamą palaikymą ir galėčiau prisitaikyti tiek akademine, tiek asmenine prasme. Vadovė taip pat supažindino mane su savo doktorante, kuri tapo mano gide ir mentore laboratorijoje. Su jų pagalba išmokau tinkamai atlikti bandymus, analizuoti rezultatus ir palaipsniui tapau savarankiškesne.
Taip pat džiaugiuosi, kad galėjau dirbti su nuostabia fakulteto komanda: dėstytojais, tyrėjais ir kitais studentais, kurie buvo labai svetingi ir palaikantys. Kai tik jausdavausi pasimetusi ar susidurdavau su iššūkiais laboratorijoje, žinojau, kad galiu paprašyti pagalbos ir gauti patarimų. Profesorė Aušra Valiūnienė taip pat sekė mano progresą, su manimi aptardavo eksperimentus ir prireikus patardavo. Esu labai dėkinga, kad turėjau galimybę dirbti su tokiais įkvepiančiais jaunaisiais mokslininkais, kurie patys atlieka neįtikėtinus tyrimus ir kuria palaikančią akademinę aplinką.
Ką tik sėkmingai apsigynėte magistro baigiamąjį darbą. Galėtumėte paaiškinti, apie ką buvo jūsų tyrimas?
Mano magistro baigiamasis darbas buvo skirtas bakterinių toksinų aptikimui naudojant regeneruojamus pririštų dvisluoksnių lipidinių membranų jutiklius (angl. regenerable tethered bilayer sensors, tBLMs). Tyrime analizuota, kaip tBLMs, suformuotos ant fluoru legiruoto alavo oksido (FTO) paviršių, gali būti naudojamos siekiant aptikti poras formuojančius bakterinius toksinus, tokius kaip alfa-hemolizinas. Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar šie membraniniai jutikliai gali būti regeneruojami ir pakartotinai naudojami po toksinų poveikio, kartu išlaikant patikimą jutimo našumą.
Projektas apėmė darbą su savitvarkiais monosluoksniais (angl. self-assembled monolayers, SAMs), elektrocheminio impedanso spektroskopija (EIS), lipidiniais dvisluoksniais ir bakteriniais toksinais. Išbandžiau skirtingas SAM kompozicijas, įskaitant tik ATS ir WC14/ATS sistemas, siekdama nustatyti, kurios iš jų sukuria stabiliausias membranas ir geriausią toksinų aptikimo našumą. Didelė darbo dalis buvo skirta suprasti, kaip membranos regeneracija keičia submembraninę aplinką ir kaip šie pokyčiai veikia jutiklio patikimumą per pakartotinius ciklus.
Vienas įdomiausių mano tyrimo rezultatų buvo tas, kad, nors visiška membranų regeneracija po toksinų ir kraujo serumo poveikio išliko sudėtinga, tik ATS pagrindo SAM platforma demonstravo stebėtinai stabilų ir atkuriamą toksinų aptikimo našumą supaprastintame vienkartinio naudojimo formate. Kai kurių eksperimentinių rezultatų nuoseklumas ir kokybė parodė daug žadantį mokslinį potencialą tolesniam vystymui ir tyrimams. Šie atradimai gali prisidėti prie šiuo metu vykdomų mažų sąnaudų ir praktinių biosensorių technologijų tyrimų, skirtų aplinkos stebėsenos, maisto saugos ir klinikinės diagnostikos sprendimams. Buvo ypač malonu matyti, kad darbas davė reikšmingų ir moksliškai vertingų rezultatų, kurie galėtų atverti kelius ateities publikacijoms ir tolimesniems tyrimams šioje srityje.
Kokie buvo didžiausi iššūkiai jūsų tyrimo metu ir kokias vertingiausias pamokas išmokote?
Didžiausi iššūkiai tyrimo metu buvo rutina ir poreikis išlaikyti nuoseklumą. Elektrochemijoje ir paviršių chemijoje eksperimentus dažnai reikia kartoti daug kartų atidžiai kontroliuojamomis sąlygomis. Buvo akimirkų, kai tą patį bandymą tekdavo kartoti vėl ir vėl, kartais beveik šimtą kartų, tuo pačiu mokantis iš klaidų ir kaskart bandant pagerinti rezultatus. Kartais tai vargino ir erzino, ypač kai nedideli paviršiaus paruošimo ar membranos formavimo skirtumai paveikdavo viso eksperimento baigtį.
Įveikti šiuos iššūkius padėjo stipri palaikymo sistema aplink mane. Darbas su palaikančia komanda turėjo didžiulę reikšmę mano kelyje. Visada buvau skatinama nenuleisti rankų, užduoti klausimus ir toliau mokytis. Be akademinių dalykų, tikėjimas Dievu man taip pat teikė stiprybės ir motyvacijos sunkiomis akimirkomis. Tai padėjo išlaikyti viltį ir susikaupimą, net kai eksperimentai nevyko pagal planą.
Kitas iššūkis, su kuriuo susidūriau persikėlusi į Lietuvą, buvo supratimas, kad, mano žiniomis, tuo metu čia buvau vienintelis žmogus iš Botsvanos. Atvykimas į visiškai naują šalį, kurioje nėra žmonių iš gimtinės ar pažįstamų kultūrinių ryšių, iš pradžių buvo emociškai sunkus. Buvo akimirkų, kai ilgėjausi namų ir jaučiausi izoliuota, nes šalia neturėjau savo bendruomenės.
Tačiau ši patirtis taip pat tapo viena gražiausių mano kelionės dalių. Buvimas tokioje tarptautinėje aplinkoje leido man užmegzti draugystes su žmonėmis iš daugybės skirtingų šalių ir kultūrų. Sutikau nuostabių studentų ir tyrėjų iš skirtingų aplinkų ir iš jų daug išmokau akademine bei asmenine prasme. Šios draugystės padėjo man prisitaikyti, jaustis palaikomai ir tapti atviresnei. Daugeliu atžvilgių Lietuva mane išmokė, kad, net ir esant toli nuo namų, šeimos ir bendrystės jausmą gali sukurti su žmonėmis, kuriuos sutinki savo kelyje.
Žvelgiant atgal į studijas Lietuvoje, kokiu pasiekimu ar akimirka labiausiai didžiuojatės? Kokie jūsų planai po studijų baigimo?
Sėkmingas magistro baigiamojo darbo apgynimas neabejotinai yra viena iš akimirkų, kuria didžiuojuosi labiausiai. Tai reiškė ne tik akademinę sėkmę, bet ir asmeninį augimą. Persikėlimas į visiškai kitą šalį, prisitaikymas prie naujos aplinkos, pažangių mokslinių tyrimų atlikimas ir įgytas laipsnis buvo tikrai praturtinantys pasiekimai. Ypač didžiuojuosi, kad per gynimą galėjau užtikrintai atsakyti į daugumą klausimų ir aiškiai pristatyti savo tyrimą.
Po studijų tikiuosi toliau tobulėti chemijoje ir mokslinių tyrimų srityje, ypatingą dėmesį skirdama nanomedžiagų chemijai, biosensoriams bei elektrochemijai. Taip pat labai norėčiau, kad mano tyrimo idėjos būtų toliau plėtojamos ateityje, ypač kuriant praktiškesnes ir prieinamesnes biosensorių sistemas, kurios galėtų būti pritaikytos realiems medicinos, aplinkosaugos ar maisto saugos sprendimams. Tuo pat metu lieku atvira galimybėms, kurios leistų man toliau mokytis, augti profesionaliai ir prisidėti prie mokslo inovacijų.
Ką pasakytumėte kitiems tarptautiniams studentams, svarstantiems apie studijas Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete?
Pasakyčiau: nebijokite mesti sau iššūkių. Persikraustymas į kitą šalį ir prisitaikymas prie naujos aplinkos iš pradžių gali atrodyti bauginančiai, tačiau tai taip pat yra viena iš labiausiai auginančių patirčių, kokią tik galite turėti. Vilniaus universitete sukurta tvirta akademinė aplinka, kurioje gausu vertingų mokslinės veiklos galimybių ir palaikančių mokslininkų. Jei esate pasirengę sunkiai dirbti, išlikti atviri ir prireikus prašyti pagalbos, augsite tiek akademine, tiek asmenine prasme. Mano patirtis čia išmokė mane atsparumo, savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir bendruomeniškumo svarbos. Esu labai dėkinga už šią kelionę.
