Magistrantūros studijos

Skaityti daugiau

Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie savo karjeros kelią po studijų Chemijos ir geomokslų fakultete?

Savo karjerą pradėjau Aplinkos apsaugos agentūroje. Iš pradžių buvau atsakinga už tam tikrus projektus. Po kurio laiko nusprendėme, kad reikia įkurti Projektų skyrių. Vykdėme įvairius projektus Lietuvoje: statėme oro monitoringo stoteles, įkūrėme akredituotą jūrinių tyrimų laboratoriją Klaipėdoje. Be to, tvarkėme ir mažiau įdomius dalykus, pavyzdžiui, pirkome automobilius Aplinkos apsaugos sistemos reikmėms.

Nors darbas buvo iš tiesų labai įdomus, kažkuriuo momentu suabejojau, ar tai jau mano karjeros pabaiga. Buvau įsidarbinusi, pasiekiau tam tikrą karjeros lygį – tapau skyriaus vedėja – ir atrodė, kad dabar jau viskas, iki pensijos galėčiau sėdėti toje sistemoje. Tuo metu lygiagrečiai studijavau doktorantūroje ir išvykau metams studijuoti į Berlyną.

Grįžusi nusprendžiau dalyvauti Užsienio reikalų ministerijos paskelbtame diplomatinės tarnybos konkurse. Mano intencija buvo tokia, kaip ir buvo rašoma: iš pradžių konkurso laimėtojai dvejus metus bus rezerve. Tai reiškė, kad turėsiu pakankamai laiko pabaigti doktorantūros studijas ir tik tada pradėsiu dirbti diplomatinėje tarnyboje. Tačiau realybė buvo šiek tiek kitokia. Aš praėjau tą konkursą, o žmonių reikėjo čia ir dabar. Pradėjau dirbti, ir tai, ką pradėjau daryti, man pasirodė taip įdomu, kad mano studijos buvo sustabdytos. Taip aš jų ir nebaigiau, nors teoriškai tikriausiai galėčiau apsiginti, nes buvau surinkusi visus kreditus.

Kaip manote, kokie specifiniai įgūdžiai ar žinios, įgytos studijuojant geografiją, buvo labiausiai naudingos pradedant karjerą Užsienio reikalų ministerijoje?

Geografijos studijos man itin padėjo dirbant Užsienio reikalų ministerijoje. Mūsų sistemoje darbas keičiamas kas kelis metus: dirbame tai Lietuvoje, tai užsienyje, grįžtame į kitą temą. Teko šiek tiek dirbti su dvišaliais santykiais, tačiau, mano nuomone, pirmasis darbas, labiausiai susijęs su geografija, buvo susijęs su aplinka, klimato kaita, tame tarpe ir dalyvavimu Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių derybiniuose susitikimuose, dar vadinamais COP.

Mūsų pirmojo pirmininkavimo Europos Sąjungai metu kaip tik teko būti Varšuvos COP‘e. Lietuvos delegacija buvo atsakinga už visus dvišalius ES susitikimus. Dar vienas iš akivaizdesnių pavyzdžių, kur pravertė tiesioginės geografijos žinios: prieš, kokius 13–14 metų. Nemuno lygis Lietuvoje katastrofiškai krito. Krito dėl to, kad mūsų kaimynė Baltarusija vasaros įkarštyje, kai ir šiaip buvo sausra, nusprendė pildyti Gardino hidroelektrinės užtvankos tvenkinius. Jie teigė, kad nieko nedaro, ir kad tai tiesiog sausra. Aš kolegoms pradėjau aiškinti, kad Nemuno debetas krito tiek ir tiek, tačiau jie žiūrėjo į mane tokiomis akimis, tarsi klaustų: „Kas tas debetas?“ Tai puikus pavyzdys, kai tai, kas tau atrodo akivaizdu ir suprantama, kitiems nėra taip paprasta ir akivaizdu.

Bet esminis įgūdis – tai kompleksiškumo suvokimas. Kaip ir geografijoje, taip ir užsienio politikoje, turi dėti sluoksnį ant sluoksnio, kad pamatytum giluminį priežastingumą, priklausomybes, dinamiką. Turi visada savyje matyti tą pasaulio žemėlapį, nuo žaliavų, tiekimo grandinių, pramonės centrų iki demografijos ir kultūros.

Kokios, Jūsų nuomone, yra geografijos specialistų karjeros perspektyvos? Ar matote augantį poreikį šiems specialistams ne tik valstybiniame sektoriuje, bet ir versle ar nevyriausybinėse organizacijose?

Manau, kad perspektyvų yra daug, ypač dabartiniame skaitmeniniame pasaulyje, jei geografai įvaldo tuos įgūdžius, kurie, tikiuosi, dabar yra mokomi. Mūsų kartos, pavyzdžiui, kartografiniai įgūdžiai nebuvo taip skaitmenizuoti, kaip yra dabar. Tad manau, kad platesnis šių instrumentų naudojimas, kartu su gilesniu supratimu, kas už jų slypi – ne tik gebėjimas pasinaudoti kartografine programėle ir įdėti duomenis, bet ir supratimas, kokia metodologija, kokia statistika, kokios galų gale geografinės projekcijos – yra nepaprastai svarbus. Pavyzdžiui, ar tu nori parodyti Rusiją didelę, ar nori parodyti Grenlandiją didesnę už visą Afriką, viskas yra reliatyvu dėl geografinių projekcijų.

Kokį patarimą duotumėte jaunam žmogui, kuris galvoja apie geografijos studijas, bet dar nėra tikras, ar tai tinkamas pasirinkimas sėkmingai karjerai?

Jei galėčiau atsukti laiką atgal, daryčiau viską taip pat. Manau, kad norint studijuoti geografiją reikia tam tikro pašaukimo, nes turi mylėti laisvę ir netikrumą, kurį ji suteikia. Pripažinkime, tai tikrai nėra tokios studijos kaip medicina ar teisė. Geografiją šiek tiek lyginčiau su ekonomika, nes kiek mums reikia tų „grynųjų“ ekonomistų? Visa kita taip pat yra labiau mąstymo metodas. Būtent tą mąstymo metodą, sakyčiau, ir suteikia geografijos studijos.

Dar tikrai norėčiau pabrėžti, kad studijavimas yra viena, o studentavimas studijuojant geografiją – nepamainoma patirtis. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad ši patirtis yra gana unikali, lyginant su kitomis studijų programomis. Mūsų praktikos, tarptautiniai ryšiai, Jaunųjų geografų klubas, kuris yra Tarptautinės geografų asociacijos narys, konferencijos, mainai, ekskursijos, ekspedicijos – visa tai studentui, studijuojančiam šią specialybę, suteikia žymiai platesnį pasaulio, Europos, regionų suvokimą. Tuos regionus gali pačiupinėti pats, savo rankomis, studijų metu.

 

Skaityti daugiau

Ar galėtumėte trumpai papasakoti apie savo karjeros kelią po studijų Chemijos ir geomokslų fakultete?

Magistro studijų metu laimėjau stažuotę Europos kosmoso agentūroje (European Space Agency) ir išvykau į Romą. Ten, kur yra ta agentūra, stažavausi beveik pusę metų. Na, o paskui pasukau į turizmą ir dabar esu gidė Vatikane, vedu ekskursijas Koliziejuje ir Romos centre. Visiems šiems objektams reikia atskirų licencijų. Visas jas šiaip ne taip gavau – daug durų teko apvaikščioti, kol jas pripažino Italijos kultūros ministerija. Na, ir dabar ten darbuojuosi.

Kaip geografijos magistro laipsnis prisidėjo prie Jūsų karjeros kelio – nuo studijų baigimo iki darbo Romoje?

Galiausiai, manau, kad magistro studijos man tikrai padėjo. Pirmiausia, kai Italijos kultūros ministerija pripažino mano kvalifikaciją, manau, kaip specialistė atrodžiau kur kas tvirtesnė, nes turėjau ir magistro diplomą. Be to, jei ne magistro studijos, tikrai nebūčiau patekusi į Europos kosmoso agentūrą. Vadinasi, jos tikrai padėjo. 

Ką patartumėte dabartiniams ar būsimiems geografijos studentams, norintiems sėkmingai integruotis į tarptautinę darbo rinką?

Na, turbūt dauguma jaunimo dabar jau laisvai kalba angliškai, bet antra užsienio kalba taip pat labai padeda. Jei tik įmanoma, tikrai rekomenduočiau važiuoti pusmečiui į Erasmus ar kokią kitą programą. Tiesiog atsiveria naujos pažintys ir galimybės, o žmogus labai greitai išmoksta prisitaikyti prie naujos aplinkos. 

Jei reikėtų apibendrinti savo nueitą kelią, ar pavadintumėte jį „sėkmės istorija“ ir kodėl?

Gal tai ir nėra sėkmės istorija, aš taip jos neįvardinčiau, bet studijos man atvėrė galimybes dirbti darbą, kurį aš noriu ir labai mėgstu. Į darbą einu su džiaugsmu, o studijuodamas išmoksti greitai atsirinkti informaciją, susirasti savo interesų zonas, dalykus, kurie, tarkim, labiau domina ir traukia. Išmoksti būti lankstus, greitai prisitaikyti – ko iš esmės reikia darbo rinkai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ir manau, kad studijos tikrai padeda vėliau tas savybes turėti. Tad manau, kad man tai labiausiai ir padėjo.

Skaityti daugiau

Kas studijų metu buvo sunkiausia ir kas buvo įdomiausia bei paliko didžiausią įspūdį?

Manau, kad studijų metu viena iš sunkiausių dalių buvo GIS (geografinės informacijos sistemos) bei naujas kraštotvarkos ir aplinkos apsaugos teorinis laukas. Tai buvo man nauji ir sudėtingi dalykai, tačiau per projektų ir praktinių užduočių darbo procesą sugebėjau tiek GIS, tiek teorinę medžiagą perprasti. Be abejo, reikėtų paminėti ir mus visus netikėtai užklupusią COVID-19 pandemiją, kurios metu mokymasis vyko nuotoliniu būdu, trūko gyvo bendravimo su dėstytojais ir studentais. Viena iš įdomiausių ir palankiausiai įsimenančių dalių buvo praktiniai grupiniai užsiėmimai, pavyzdžiui, ekskursijos, lauko tyrimai, kurie padėjo geriau suprasti studijų tematiką, išmokau daug naujų dalykų. Be to, studijų metu buvo smagu susitikti ir bendradarbiauti su kitais studentais, kurie taip pat panašiai domėjosi geografijos ir kraštotvarkos sritimi.

Kokias savo savybes ar įgūdžius padėjo atrasti / patobulinti magistrantūros studijos?

MA studijos padėjo man atrasti ir patobulinti keletą svarbių savybių ir įgūdžių: visų pirma studijos man padėjo pagerinti analitinius, kritinio mąstymo gebėjimus. Studijų metu buvome skatinami analizuoti ir interpretuoti surinktą medžiagą, kas išties nėra lengva – tai reikalauja gebėjimo išskirti svarbiausią informaciją ir susieti ją su platesniu mus supančiu kontekstu. Antra, studijos mokė išeiti iš komforto zonos, padėjo tobulinti komunikacinius įgūdžius. Studijų metu pavyko išvykti „Erasmus“ studijų į Prahą. Bendradarbiaudamas su kitais studentais ir dėstytojais turėjau galimybę išsakyti savo idėjas ir argumentus, taip pat klausytis ir suprasti kitų požiūrį. Galiausiai, studijos padėjo patobulinti laiko planavimo įgūdžius, studijų metu turėjome nemažai skirtingų projektų ir praktinių užduočių, kurios reikalavo gerai organizuoto ir efektyvaus laiko planavimo.

Kuo užsiimate dabar ir kaip Geografijos ir teritorijų planavimo magistrantūros studijos prisidėjo prie pasirinkto dabartinio profesinio kelio?

Šiuo metu užimu administracijos skyriaus vadovo pareigas vienoje iš privačių aukštųjų mokyklų Vilniuje. Po Geografijos ir teritorijų planavimo MA studijų tiesiogiai panaudojau savo žinias ir įgūdžius dirbdamas su GIS sistemomis Kultūros paveldo departamente. Po metų pakeičiau darbo pobūdį, nes nebemačiau savęs dirbančio valstybinėje įstaigoje, norėjau naujų iššūkių. Manau, kad studijos prisidėjo prie mano dabartinio profesinio kelio, suteikė reikiamų žinių ir įgūdžių: dabartiniame darbe be laiko planavimo, komunikacijos įgūdžių, negalėčiau atlikti savo pareigų.

Jei studijų metu dirbote, ar pavyko studijas suderinti su darbu? Ar magistro diplomas leidžia jaustis pranašesniu darbo rinkoje?

Taip, studijų metu dirbau. Pavyko suderinti studijas su darbu, nors dėliotis prioritetus ir planuoti savo laiką buvo būtina. Aš susitvarkiau savo darbo ir studijų grafiką taip, kad laiko pakaktų abiem dalykams. Manau, kad MA diplomas leidžia jaustis pranašesniu darbo rinkoje, nes tai rodo, kad asmuo yra pasiryžęs investuoti laiko ir pastangų gilinantis į tam tikrą sritį.

Ką parekomenduotumėte žmogui, kuris dvejoja rinktis ar nesirinkti magistro studijas? Ir ką būtumėte norėjęs išgirsti pats, kas padėtų apsispręsti studijuoti?

Mano atveju, aš jau pažinojau asmenį, kuris buvo baigęs Geografijos ir teritorijų planavimo studijų programą, tad nemažai dalykų sužinojau „iš pirmų lūpų“. Visgi, suprantu, kad ne kiekvienas turi tokią galimybę, tai bendrai galvojant apie magistro studijas, galbūt galėtų padėti konsultacija su asmeniu iš akademinio padalinio – penkių minučių pašnekesys gali būti labai informatyvus net ir kalbant telefonu. Visgi, „namų darbus“ reikia pasidaryti ir pačiam stojančiajam: norint stoti į MA studijas, rekomenduoju atidžiai išnagrinėti studijuojamą studijų programą – susipažinti su dalyko programos turiniu, pasidomėti apie dėstytojus, jų veiklos sritis, susipažinti su studijų programos reikalavimais, galimu darbo krūviu, jeigu aktualu – tarptautinėmis galimybėmis; jeigu reikia studijas derinti su darbu – susiplanuoti laiką. Aš visada esu už mokslą ir mokymąsi, tad tokių atvejų, kai nerekomenduočiau stoti į MA programą nėra tiek ir daug. Keletas tokių pavyzdžių būtų: jei stojama tik „dėl diplomo“, jeigu nėra motyvacijos ar pakankamo susidomėjimo studijomis, jeigu trūksta akademinio raštingumo, buvo sunku BA studijų metu, gal tada reikėtų pamąstyti apie alternatyvas; taip pat jeigu MA studijos būtų priežastis dėl kurios ženkliai suprastėtų finansinė situacija.