Jana Vanagė, Valstybės duomenų agentūros GIS specialistė, sukūrė Lietuvos statistikos žemėlapių portalą
Kodėl pasirinkote būtent šią studijų kryptį?
Prieš tai studijavau geografijos bakalaurą Vilniaus pedagoginiame universitete ir magistro studijoms ieškojau inovatyvesnių mokslo krypčių, susijusių su geografija. Kaip tik VU buvo atsiradusi nauja studijų kryptis, kuri sujungdavo savyje geografiją/matematiką/IT, kas man labai tiko.
Skaityti daugiau
Kokią ateities viziją buvote susikūrusi pradėjusi studijuoti?
Pirmiausiai supratau, kad patekau ten, kur ir turiu būti, nes buvo įdomu ir tikrai sužinojau daug naujo, paskaitos niekada nebuvo našta, nes per jas sužinodavau daug naujo. Iš to ir formavosi ateities vizija, kad noriu dirbti šioje srityje. Supratau, jog tai yra inovatyvu, kiekvienais metais bus vis plačiau naudojama ir turi tapti neatskiriama visuomenės dalimi.
Ar rezultatas atitiko lūkesčius? Kokia veikla šiuo metu užsiimate?
Didesne dalimi tikrai atitiko lūkesčius. Šiai dienai esu GIS specialistė Lietuvos statistikos departamente.
Nuo ko prasidėjo Jūsų sėkmės istorija?
Turbūt nuo to, kad nustebinome dėstytojus savo pasiekimais ir noru studijuoti, atėję iš kito universiteto (mes 3 buvom atėję studijuoti kartografiją iš VPU).
Ar šiandien, po daugelio pasirinkimų, išsipildžiusių ir neišsipildžiusių svajonių jūsų istoriją galima pavadinti „sėkmės istorija“?
Iš dalies tikrai galima, nes vis dėl to atradau studijas, kurios man tikrai tiko ir patiko, ir šiai dienai turiu darbą, kur atsiranda naujų iššūkių, tenka tobulėti, mokytis kažko naujo ir taip pat jausti, kad atlieki darbą, kuris naudingas visuomenei.
Gabrielė Zubovič, Kartografijos ir GIS bakalauro absolventė ir Kartografijos magistrantė
Kaip sužinojai apie Kartografijos ir GIS studijas?
Kiek ironiška, bet apie Kartografijos ir GIS studijas sužinojau jau pildydama LAMA BPO (o tai buvo vėlyvas vakaras) ir tik pamačius šį pavadinimą įtraukiau jį į galimas studijų programas, nes mokykloje patiko istorija, o ten neretai būdavo žemėlapiai, bet dėl šio pasirinkimo taip pat klausiau geografijos mokytojo patarimo.
Skaityti daugiau
Kaip išsirinkai studijų programą? Kuo tave patraukė Kartografijos ir GIS studijos?
Aš buvau ir dar vis esu vienas iš tų žmonių, kurie nežino, ką norėtų veikti su savo gyvenimu. Mano studijų pasirinkimai variavo nuo kalbų iki veterinarijos, bet kartu manau, kad esu kažkiek kūrybiška ir taip pat atlikdama studijų sričių pasirinkimo testus neretai gaudavau atsakymus „žmonės“ ir „kūrybiškumas“. Nemeluosiu, kad Kartografijos ir GIS studijų programa nebuvo mano pirmas pasirinkimas, nes konkuravo su kalbomis, visgi gavau pakvietimą studijuoti Kartografiją ir GIS. Taip pat turėjau nemažai pokalbių su kitais studentais, pateikiau kelis paklausimus tuometiniam studijų programos kuratoriui. Pasvėriau pliusus ir minusus (o tarp Kartografijos ir GIS studijų programos pliusų buvo grafika, kuri man yra kūrybiškumas) ir nors tuo metu bendrai ši studijų programa buvo naujas darinys ir bakalaure buvo vykdoma tik vienerius metus, galiausiai nusprendžiau joje save išbandyti, o kalbas mokytis savarankiškai savo malonumui. Nors gali pasirodyti, kad nėriau stačia galvą į nežinomybę – nemeluosiu, kad panašiai ir jaučiausi – bet džiaugiuosi savo pasirinkimu. Beje, mano kambariokė studijavo korėjiečių kalbą ir perėjo į Kartografijos ir GIS studijų programą. Kiek tai gali būti sutapimas?
Kas studijų metu labiausiai patiko? Kas buvo įdomiausia?
Visą Kartografijos ir GIS studijų programą galima suskirstyti į penkias kategorijas ir pagal proporciją vardinu visas iš eilės – kartografija ir GIS, geografija, programavimas, grafika ir kita. Nors kategorijų nėra daug, bet džiaugiuosi, kad kiekvienoje galima gilinti savo žinias vis skirtingais aspektais. Nors mokyklos laikais prisibijodavau programavimo, bet tai buvo vienas įdomesnių kursų – ypač kai studijų metu įgyvendinau savo slaptą mažą svajonę susikurti svetainę nuo nulio ir vis dar turiu planų ją tobulinti bei dalintis informacija, kuri yra susijusi su mano tiriamais objektais – savižudybėmis ir gyvenimo kokybe. Taip pat žemėlapio kūrimas ar aplinkos atvaizdavimas naudojant grafines priemones, aplinkos pažinimas per geografines paskaitas ir, žinoma, kartografavimas ir programinės įrangos pažinimas.
Dabar vien pagalvojus apie šį klausimą iškyla daug prisiminimų, kuriuos taip pat papuošia ir bendrakursiai – kai kartu mokėmės matematikos egzaminui, žemėlapio atsiskaitymui, ar tiesiog žaidėm UNO pertraukų metu ir, žinoma, nemažai kitų širdžiai jaukių atsiminimų. Taip pat esu labai dėkinga, kad bakalauro studijų metu susipažinau su nemažai įdomių ir unikalių žmonių, su kai keliais iš jų net surengėme renginį GIS dienai.
Ar įstojusi gavai tai, ko tikėjaisi? Galbūt studijos pranoko lūkesčius? O galbūt buvo visiškai ne tokios, kokių tikėjaisi?
Kaip ir minėjau šiek tiek nėriau į nežinomybę, bet nesigailiu. Net negaliu išreikšti, kiek žemėlapis yra universali priemonė pavaizduoti mums rūpimus reiškinius. Nors žemėlapių kūrimas yra ir menas, ir techninis darbas, tai yra ir ypatingai gera grafinė priemonė pateikti informaciją žmogui suprantama forma ir yra sričių, kuriose ši duomenų vaizdavimo forma dar nėra prisijaukinta. Žinoma, žemėlapiai taip pat turi taisykles ir kaip profesionalai norime ne tik padaryti juos gražius, bet ir funkcionalius, kad juose būtų tiek informacijos, kiek žmogus galėtų priimti optimaliausiai ir jos nebūtų per daug. Net ir minėti istoriniai žemėlapiai man pasirodė visai kitokioje šviesoje.
Taip pat noriu paminėti, kad atliekant kokius nors praktinius darbus ar rašant baigiamuosius darbus turėjome nemažai laisvės temoms ir čia galėjau pasirinkti man patinkančias temas, kurios yra susijusios su žmonėmis, ir nagrinėti, kaip jie pasiskirsto teritorijoje bei patenkinti savo smalsumą. Bendrai studijos pranoko lūkesčius ir dar kartą pasikartosiu, kad nesigailiu pasirinkusi studijuoti Kartografiją ir GIS ir džiaugiuosi, kad esu kartografų bendruomenės dalis bei galiu mokytis ir tobulėti šioje srityje. Visiems rekomenduočiau išbandyti žemėlapių sudarymą savo pasirinkta tema: nuo duomenų surinkimo, domėjimosi tema, kas jau yra žinoma, iki paties žemėlapio sudarymo. Nes turbūt kiekvienas, padaręs savo pirmąjį žemėlapį, yra patyręs vidinį džiaugsmą – nors jis ir nėra tobulas, bet visgi pirmasis.
Ar dirbi pagal specialybę? Papasakok apie savo darbą ir kasdienes veiklas jame bei ateities perspektyvas.
Pagaliau į šį klausimą galiu atsakyti žodeliu „taip“! Dirbu Žemės ūkio duomenų centre (ŽŪDC) ir prižiūriu kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę KŽS_DB5LT bei ją atnaujinu pagal skirtingas kategorijas. Kiek sunku paaiškinti, ką aš darau – turiu vaizdą ir ribas, o iš jų žiūriu, kiek tai atitinka realybę ir patvarkau, jei kur neatitinka. Kartais objekto ribos visai ar kažkiek pasikeičia, kartais jis pakeičia savo žemėnaudą, o kartais visai išnyksta arba atsiranda. Taigi redaguoju, šalinu ir sukuriu objektus duomenų bazėje. Darbas bendrai yra savarankiško pobūdžio, kiekvienas gauname plotelius ir juos peržiūrime darbo metu, redagavimas gali būti pagal skirtingas kategorijas (pavienius objektus ar sklypas su skirtingomis žemėnaudomis). Kadangi duomenų bazė apima visą Lietuvą ir per metus ploteliuose gali pasikeisti vaizdas, tai reikia atvaizduoti ir duomenų bazėje. Darbai dažniausiai yra priskiriami objektais pagal prioritetą – jei kažkam turime pateikti tam tikrus duomenų bazės elementus, koncentruojamės į juos.
Kas paskatino stoti į magistrantūrą?
Noras pagilinti žinias kartografijos srityje. Nors ne kartą bakalauro studijų metu teko išgirsti, kad magistrantūros studijų tema bus panaši, tik apžvelgta kiek iš kitos pusės, kažkaip nesinorėjo to tiesiog palikti. Taip pat priėmiau stojimą kaip šiokį tokį iššūkį prisidėti prie mokslo supažindinimo su visuomene. Kaip viena iš dėstytojų sako „keliaujame link pirmojo laipsnio mokslininkų“. Nemeluosiu, kad ir apskritai dar norėjau pabūti studente ir šiek tiek atidėti „suaugusio žmogaus gyvenimą“. Įdomu tai, kad didelė dalis po Kartografijos ir GIS bakalauro studijų rinkosi magistrantūrą, tad tęsiame savo draugystes ir augimą kartu.
Ar lengva derinti magistrantūros studijas su darbu?
Tikrai taip! Dėstytojai supranta, kad visas kursas esame dirbantys asmenys ir paskaitas turime po darbo. Tad pirmoje dienos pusėje darbas, o antra skirta mokslui.
Dažnai sakoma, kad magistro diplomas nedaro įtakos nei atlyginimui, nei karjerai. Kaip manai, ar tai tiesa? Kokią vertę matai magistrantūros studijose?
Įstojau į magistrantūros studijas dėl savo pačios noro augti, mokytis ir tobulėti. Tad nelabai galiu atsakyti į šį klausimą tiesiogiai, nes studijos man pačiai yra priimtas iššūkis ir diplomas yra tiesiog šio kelio pabaigos taškas, iš kurio gali atsirasti ir kitos karjeros ar atlyginimo galimybės. Žinoma, dar bakalauro studijų metu buvo kelis kartus paminėta, kad kartais magistro laipsnio reikia kažkokiems projektams, pirkimams ir pan., bet manau, kad žmogus turėtų pats norėti studijuoti toliau ir gilinti žinias pasirinktoje srityje, nes žinios ir nuveikti darbai studijų metu gali pravesti ateityje ir paskatinti galimybes!