Skaityti daugiau
Mokykloje geografijos pamokose gamtinių temų paliečiama nedaug. Ar studijos neišgąsdino?
Iš pradžių gąsdino atvykimas į Vilnių, kad reikės kraustytis, gyventi bendrabutyje, susipažinti su naujais žmonėmis. Galvojau, kad bent jau gausiu bendrabutį Čiurlionio g., bet gyvenau Saulėtekyje.
Mokykloje apie gamtą būna tik keletas geografijos temų ir jos nėra taip giliai nagrinėjamos. Bet aš atėjau su tuo, kad nenorėjau labai gilintis į socialinius mokslus. Aišku, tik įstojus pamačiau, kiek čia yra praktikos, sėdėjimo prie mikroskopų, šlifų žiūrėjimo, uolienų nagrinėjimo ir atpažinimo, fosilijų mokymosi. Tuo momentu atrodė baisu, bet dabar suprantu, kad visi tą praeina. Juk kaip tu gali būti geologas, kai neatpažįsti elementarių dalykų. Tai iš pradžių išgąsdina, o paskui supranti, kad nieko nepadarysi, ir turi tai praeiti.
Geologija – ganėtinai praktiškas mokslas. Čia daug dalykų reikia pamatyti savo akimis. Ar darbo laboratorijose, tavo manymu, studijose yra pakankamai?
Viskas priklauso, kur tu nori orientuotis – yra dalykų, kur žiūri šlifus (plonas (0,02-0,03 mm) skaidrus uolienos mėginys) pro mikroskopą. Aišku, pirmame kurse turėjome chemiją, tai tokios tipinės laboratorijos, kaip žmonės įsivaizduoja, buvo per chemijos pagrindus. Karantino metu su tuo kilo problemų, nes nuotoliniu būdu geologijos studentams yra sudėtinga dirbti bei mokytis. Tas mokslas yra toks praktinis, reikia daug ką pačiupinėti, pažiūrėti.
Su Erasmus+ vykai į Italiją. Kokie įspūdžiai iš ten?
Iš mokslo pusės tikrai nebuvo, kaip visi galvoja, kad išvažiavus į mainus nieko nedarai. Važiavau rinkdamasi, ar iš studijų pusės viskas atitiks, ar užskaitys kreditus už dalykus. Bet Italija gerai dar ir iš tos pusės, kad ten daug įvairios geologijos – Alpės, Apeninai, gali pamatyti visko. Lietuvoje yra problema, kad paviršiuje vien tik nuosėdinės uolienos, o egzotiškesnių pavyzdžių mažai. Tai tam, kad universaliau su viskuo susipažintum, Erasmus+ yra nuostabus dalykas. Padova, kurioje aš buvau, yra lyguma, bet toliau pavažiavus galima visko pamatyti. Su Erasmus vienintelė problema ta, kad važiavau pusei metų. Naudingiau važiuoti visiems metams.
Ką veikia geologai baigę studijas? Kuo užsiimi pati?
Čia irgi priklauso, kokią kryptį žmogus pasirinks. Pavyzdžiui, hidrogeologai važiuoja prie gręžinių, daro projektus ir pan. Būna, kad geologai dirba pagal individualią veiklą, yra įvairūs projektai, pavyzdžiui, reikia aprašyti riedulius, kas juos sudaro, atlikti ekspertizes. Dar dažnai būna, kai statybose yra naudojamos įvairios medžiagos, pavyzdžiui, bazaltai, o geologas turi įvertinti, ar verta jas naudoti.
Pati esu vyresnioji geologė Lietuvos geologijos tarnyboje. Mano darbas – prisidėti prie tyrimų projektų, nagrinėti medžiagą, tvarkyti duomenis ir pan.
Dabar esi ketvirtakursė, studijų liko tik pusmetis. Ar dabar, kai pamatei geologiją iš arčiau, kažką rinktumeisi kitaip?
Iš tiesų viskas tikrai smagu. Visada yra tai, kad gali ugdytis kompetencijas, važiuoti į mainus, pamatyti kažką naujo. Jeigu žmonės mėgsta lauko darbus, nebijo šalčio ar karščio ir nori kažką naujo išmokti, tai geologija yra tinkamas dalykas, nes labai daug sužinai apie visus Žemės procesus, kaip jie vyksta ir kaip viskas susidaro. Tai yra labai įdomu ir suteikia visapusiško išsilavinimo.
