Bakalauro studijos

Skaityti daugiau

Kokius lūkesčius turėjote prieš pradėdami studijas Chemijos ir geomokslų fakultete? Ar jie pasiteisino?

Prieš pradėdamas studijas Chemijos ir geomokslų fakultete, tikėjausi gauti tvirtą teorinį pagrindą ir įgauti praktinių įgūdžių dirbant laboratorijoje. Noro, žinoma, buvo ir pačiam „prisiliesti“ prie mokslinės veiklos, pamatyti kaip vyksta progresas moksle bei kažkiek prie to prisidėti.

Galiu drąsiai sakyti – šie lūkesčiai pasiteisino. Studijų programa buvo įvairiapusė ir suteikė ne tik teorinių žinių, bet ir lavino kritinį mąstymą, gebėjimą analizuoti ir dirbti komandoje. Laboratoriniai darbai, mano nuomone, buvo bene svarbiausia studijų dalis, kuri privertė ne vien išmokti planuotis savo laiką, bet ir savarankiškai mąstyti, analizuojant gautus rezultatus. Taip pat džiaugiuosi gavęs progą dirbti VU ne vien laborantu bet ir su tarptautiniais projektais, kurie suteikia daug galimybių pačiam pamatyti kaip dirba laboratorijos iš skirtingų pasaulio kraštų.

Kaip vertinate tai, kad Jums šiais metais buvo paskirta Gražinos Romualdos Klimavičius vardinė stipendija?

Mano nuomone, ši stipendija yra pakankamai geras paskatinimas siekti kuo geresnių studijų rezultatų, tačiau reikia ir nepamiršti, kad svarbiausia ne pažymys, įrašytas diplome, o tai, ką išsineši iš lankytų paskaitų, laboratorinių darbų ar bendravimo su dėstytojais. Įgautos žinios yra neįkainojamos ir praverčia ne vien vėliau dirbant laboratorijoje, bet ir gyvenime.

Žinome, kad studijų metu buvote aktyvus studentas ir šiemet VU renginyje „Superpaskaita“ pristatėte įvairius cheminius eksperimentus. Kokie įspūdžiai ir jausmai apėmė po šio sėkmingo pasirodymo?

Tiesą sakant, prieš patį renginį buvo daug jaudulio ir nerimo, ar iš tikrųjų viskas pavyks sėkmingai. Kadangi scenoje buvau pratęs tik stovėti kažkur gale pasislėpęs, o ne būti priekyje ir šnekėti su publika, todėl tai buvo nemažas išbandymas. Dėl šios priežasties, viskam pasibaigus, pajutau labai didelį palengvėjimą. Kartu su palengvėjimu atėjo suvokimas, kad atsirado daugiau pasitikėjimo savimi, kad kalbėti prieš publiką nėra kažkoks „raketų mokslas“ ir tai pakankamai nesunkiai išmokstama.

^{VU renginys „Superpaskaita“: Evaldas Lugauskas ir Eivydas Trioška. VU nuotr.}

Kokios yra Jūsų artimiausios karjeros perspektyvos ir planai po studijų?

Per daug į priekį planuoti nesinori, kadangi gyvenimo vingiai dažnai nukrypsta netikėtomis linkmėmis, tačiau šiuo metu jau esu padavęs prašymą tęsti studijas siekiant chemijos magistro laipsnio, o po jo tikriausiai seks ir doktorantūra.

Ką palinkėtumėte būsimiems Chemijos studentams?

Būsimiems studentams linkiu daug atkaklumo ir kantrybės – lankykite paskaitas, laboratorinius darbus ir stenkitės iš jų pasiimti kuo daugiau. Kaip ir minėjau – studijų tikslas nėra tik diplomas ant sienos. Svarbiausia – įgyti žinių ir supratimo, kurį galėsite pritaikyti tiek mokslinėje, tiek profesinėje veikloje. Jūsų kūrybiškumas ir gebėjimas suprasti tai, ko mokotės, nulems, kiek sėkmingai pritaikysite tai realiame gyvenime.

Skaityti daugiau

Ar buvote susikūręs ateities viziją pradėjęs studijuoti, ar svajonės išsipildė?

Kaip ir daugelis jaunų mokslininkų, galvojau apie profesūrą, tikro mokslininko karjerą, tačiau tokio posūkio, kuris įvyko, tikrai nesitikėjau ir tuo labiau nesvajojau. Galiu drąsiai sakyti, kad mano sėkmės istorija prasidėjo atsitiktiniu pokalbiu su tuometiniu Chemijos instituto dekanu, prof. A. Kareiva. Jis pasiūlė bakalauro darbą rašyti jo vadovaujamoje laboratorijoje. Ilgai nedvejodamas sutikau – superlaidininkai visai įdomi tematika, kažkas naujo. Taip išėjo, kad tuo metu vienas Chemijos fakulteto darbuotojas, dr. Evaldas Naujalis, stažavosi Japonijoje. Jis japonų profesoriui pasakė, kad mūsų studentai yra labai darbštūs, protingi ir talentingi. Vieną dieną, kaip lietus iš giedro dangaus, darbo vadovas prof. A. Kareiva ateina ir pasiūlo magistrantūrą studijuoti Japonijoje, Tokijo technologijos institute! Aš, žinoma, sutikau ir 2001 m. išskridau į tekančios Saulės kraštą. Dveji metai praleisti šioje šalyje neišdyla iš mano atminties. Fantastiškai praleistas laikas, įgyti nauji įgūdžiai, sukaupta daug žinių ir patirties.

Japonijoje aš pradėjau sintetinti ir tirti termoelektrinius metalų oksidus, medžiagas, verčiančias šilumą tiesiogiai į elektros energiją. Dirbau tikrai labai daug. Po 2 magistrantūros studijų metų Japonijoje buvo išspausdintas mūsų komandos straipsnis - žurnale „Applied Physics Letters“ (magistrantui tai puikus pasiekimas), pateikėme dvi paraiškas japoniškiems patentams.

Baigiantis studijoms Japonijoje, jau turėjau pasiūlymą doktorantūros studijoms važiuoti į Australiją. Man buvo skirta „dviguba“ stipendija (mokslas + pragyvenimo išlaidos), susitvarkiau vizą ir 2004 m. jau studijavau saulėtoje Australijoje, Volongongo universitete (University of Wollongong). Doktorantūros mokslinio darbo tema – spintroninės medžiagos, t. y. pereinamųjų metalų oksidai, turintys feromagnetinių savybių kambario temperatūroje.

Minėjote, kad galvojote apie mokslininko karjerą, ar lūkesčiai išsipildė?

Taip, galvojau apie mokslininko karjerą, tačiau metams einant, supratau vieną labai svarbų dalyką – tikrais mokslininkais gali būti tik tie, kurie nuolat gali generuoti naujas idėjas, atrasti naujovių jau ir ištirtose tematikose. Aš savyje tokių savybių neradau ir supratau, kad geriau aš būsiu geriausias kažkur kitur, nei vidutiniokas mokslo sferoje.

Dar negavęs daktaro diplomo pradėjau dirbti instituto direktoriaus asistentu. Gilinausi į instituto kasdieninio gyvenimo administravimą ir priežiūrą. Nuo 2010 m. oficialiai pradėjau eiti instituto pavaduojančio direktoriaus pareigas. Buvau atsakingas už finansų, studentų, aparatūros, projektų priežiūrą. Šiuo metu esu instituto direktoriaus asistentas. Taip prasidėjo mano tolimas nuo mokslinės veiklos.

Ar šiandien, po daugelio pasirinkimų, išsipildžiusių ir neišsipildžiusių svajonių Jūsų istoriją galima pavadinti „sėkmės istorija“?

Tiesą pasakius, aš ne vieną kartą ir pats apie tai esu pagalvojęs. Mano draugai, kolegos, šeima dažnai man sako, kad mano pasiekimai – tai mano proto ir gabumų vaisiai. Man asmeniškai atrodo, kad man paprasčiausiai pasisekė – atsidūriau tinkamoje vietoje, tinkamu laiku ir kažkokių itin didelių pastangų aš į visą tai ir neįdėjau. Visi, kas skaitys šį tekstą, galės patys nuspręsti, ar tai galima pavadinti sėkmės istorija, ar ne.

Ką galėtumėte pasakyti būsimiems absolventams?

Vilniaus universiteto Chemijos institutas ir Chemijos studijos yra puikus pasirinkimas. Nepriklausomai nuo to, ar ruošiatės savo ateitį sieti su chemija, ar ne, mokytis fakultete yra „super“, nes dėstytojų ir mokslininkų komanda yra tiesiog fantastiška. Jeigu kažkada suprasite, kad šitas mokslas ne jums, nepergyvenkite ir nenusiminkite – laiko surasti save tikrai yra. Mano kursiokas ir geras draugas Martynas Mickėnas Chemijos fakultete mokėsi trejus metus, jo nebaigė, bet šiuo metu yra puikus kinematografijos projektų vadovas. Palinkėti galiu stiprybės tiems, kuriems sunkiau sekasi mokytis, nenukabinkite nosies ir nebijokite pokyčių! Diplomas yra toli gražu ne viskas!

Skaityti daugiau

Kaip studijos VU prisidėjo prie pasirinkto dabartinio profesinio kelio? Kokios įgytos kompetencijos buvo naudingiausios karjeros kelyje?

Studijuojant Vilniaus universitete įgyjau kompetencijų, kurios kiekvieną dieną prisideda prie mano karjeros kelio. Dirbant farmacijos srityje labiausiai pasitarnauja tokios kompetencijos, kaip analitinis mąstymas, bazinės chemijos ir biochemijos žinios. Tai leidžia man efektyviai dalyvauti naujų technojoginių procesų kūrime ir optimizavime bei savo žiniomis tiesiogiai prisidėti gaminant ir testuojant veikliąsias vaistines medžiagas ir galutinį vaistinį produktą.

Kokia buvo Jūsų karjeros pradžia? Su kokiais susidūrėte sunkumais ir kokios buvo maloniausios pamokos?

Savo karjerą pradėjau dar studijuodama Chemijos magistrą. Džiaugiuosi, kad Vilniaus universitetas ir nuostabūs dėstytojai buvo lankstūs ir suteikė visas galimybes suderinti darbą su studijomis. Iššūkis buvo išmokti ir suprasti komercinės skalės procesus ir jiems keliamus reikalavimus.

Tačiau studijų metu įgytos kompetencijos padėjo būti pasiruošusiai: žinau, kaip greitai surasti man reikiamą informaciją, priimti sudėtingus sprendimus. Įdomu tai, kad kiekviena įmonė, gaminami produktai ar naudojami procesai yra saviti. Tai reiškia, kad ir toliau turiu galimybę tobulėti kiekvieną dieną.

Ar dabar darote tai, ką visada norėjote? Ar dirbate mėgstamą darbą?

Baigus vidurinę mokyklą, pradėjus studijuoti ar net baigus bakalauro studijas, net nenuvuokiau, kas yra mano svajonių darbas. Bet Vilniaus universitetas leido išbantyti įvairias sritis ir atrasti tai, kas įdomu man. Išbandžius save įvairiose profesijose – mokytojos, tyrėjos, analitikės – dabar toliau gilinuosi į farmacijos kokybės sistemą. Didžiuojuosi, kad galiu tiesiogiai prisidėdi prie gaminamų vaistų kokybės ir pacientų saugumo.

Kokios yra artimiausios ateities profesinės ambicijos, planai arba svajonės?

Artimiausios ambicijos yra nukreiptos asmeninio tobulėjimo kryptimi. Noriu nenustoti mokytis ir priimti dar daugiau naujų iššūkių.

Ar turėtumėte patarimų moksleiviui, kuris šiuo metu renkasi studijas arba planuoja karjerą?

Nebijoti daryti tai, kas patinka, nežinant galutinio rezultato. Bei išbantyti kuo dagiau skirtingų sričių/veiklų dar studijų metais – tai padės suprasti, kas ištikrųjų mums patinka, o kas ne.