Skaityti daugiau
Kaip jautėtės sužinojęs apie jums paskirtą Gražinos Romualdos Klimavičius vardinę stipendiją? Ar tai jums buvo netikėtumas, ar kryptingo darbo rezultatas?
Apie stipendiją sužinojau prieš gerą mėnesį. Gavęs laišką tikrai nustebau. Žinoma, esu neapsakomai laimingas. Apskritai mane labiau stebino ne tai, kad gavau stipendiją, o pačių studijų rezultatai. Nors šventai tikiu, kad tiesiog gimiau po laiminga žvaigžde, nei draugai, nei bendrakursiai nelinkę taip galvoti. Ir iš tiesų, nors kartais atrodo, kad tiesiog pasisekė, už studijų rezultatų glūdi sunkus darbas ir juodi paakiai.
Ankstesni stipendijos laureatai yra minėję, kad universitete įgautos žinios praverčia ne tik laboratorijoje, bet ir gyvenime. Kokie įgūdžiai ar žinios, įgytos per bakalauro studijų metus, jums atrodo pačios vertingiausios?
Pradėjęs studijas itin naiviai maniau, kad mokslininko sėkmė labiausiai priklauso nuo akademinių pasiekimų. Žinoma, tai neapsakomai svarbu, bet vienodai svarbu (gal net svarbiau) yra gebėti komunikuoti: tiek su dėstytojais, tiek su bendrakursiais, tiek su kolegomis laboratorijoje. Mokslas tampa vis labiau integruotas – tam, kad pasiektum kažką reikšmingo, reikia tarpdisciplininio požiūrio į iškylančias problemas. Kita vertus, kad ir koks gabus būtum, visko padaryti pačiam neįmanoma. Anksčiau ar vėliau prireiks fiziko, chemiko, informatiko, mediko ar kitos srities specialisto, tad gebėti savo poreikius, problemas ir pasiūlymus iškomunikuoti aiškiai – būtina. Manau, kad universitetas man labiausiai išugdė šį gebėjimą. Apie anabolinius ar katabolinius kelius, apoptozę, Kolmogorovo-Hinzės modelį galima išmokti savarankiškai, o apie mokslinę komunikaciją – tik iš kitų jau toje sferoje esančių specialistų.
Kokie jūsų artimiausi ateities planai – ar ketinate tęsti studijas, ar planuojate savo žinias iškart taikyti karjeros kelyje?
Tiek dirbsiu, tiek studijuosiu. Studijas tęsiu biochemijos magistrantūroje. Nespėjau diplomo atsiimti ir jau reikia ruoštis stojamajam. Po magistro norėčiau stoti ir į doktorantūrą. Kita vertus, visai pasiilgau fizinės veiklos – stengsiuosi dažniau grįžti į kaimą malkų paskaldyti ar kieme žolę nupjauti.
Ką patartumėte esamiems ar būsimiems studentams, kurie dar tik pradeda savo kelią universitete ir galbūt taip pat svajoja apie tokius akademinius įvertinimus?
Organinė chemija nėra tokia baisi, jei savarankiškai pakloji stiprius pagrindus – rekomenduočiau pasiskaitinėti Clayden’ą. Spektrai nėra tokie baisūs, jei lankai paskaitas ir atsakingai atsirenki informaciją. Siūlau kuo anksčiau ieškotis praktikos vietos. Žinoma, ne visi praktikantų nori ir ieško, bet bandyti niekas nedraudžia, o kuo anksčiau pradėsi gilinti įgūdžius laboratorijoje, tuo lengviau bus vėlesniuose kursuose, ypač rašant baigiamąjį. Naktinių nuotykių bibliotekoje irgi nerekomenduočiau – iš fiziologijos studijų vertėtų prisiminti, kad atminties konsolidacija (t. y. trumpalaikės atminties virsmas ilgalaike) vyksta miego metu, tad pravartu pasikartoti mažiau, bet geriau išsimiegoti, nei į atsiskaitymą ateiti pavargus.
