Dr. Agnieszka Małgorzata Lipke – chemijos mokslų daktarė, tyrėja, šiuo metu atliekanti podoktorantūros stažuotę Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete. Ji į Vilnių atvyko iš Marijos Kiuri-Sklodovskos universiteto (UMCS) Liubline (Lenkija), kur įgijo tvirtą akademinį ir mokslinį pagrindą pažangių neorganinių medžiagų tyrimų srityje. Interviu dr. Lipke pasakoja apie savo podoktorantūros stažuotės temą, vykdomus tyrimus ir patirtis Vilniaus universitete.
Ar galėtumėte papasakoti apie savo mokslinių tyrimų sritis ir projektus?
Iki šiol mano moksliniai tyrimai buvo sutelkti į porfirinus – jų fotofizines savybes ir pritaikymą funkcionaliose medžiagose. Aš daugiausia užsiimu porfirinu imobilizavimu silicio dioksido matricose, gautose sol-gel metodu, ir jų fotokatalizinės veiklos analize. Man įdomu, kaip matricos aplinka veikia porfirino molekulių elgesį ir jų gebėjimą generuoti reaktyviąsias deguonies rūšis. Be to, atlieku tyrimus dėl sunkiųjų metalų jonų, įskaitant uranilo jonus, sorbcijos iš vandeninių tirpalų – tiek mechanizmo, tiek hibridinių medžiagų praktinio pritaikymo vandens valymui požiūriu.
Kas paskatino Jus pasirinkti Vilniaus universitetą, o konkrečiai – Chemijos ir geomokslų fakultetą, savo podoktorantūros stažuotei?
Idėja atlikti podoktorantūros stažuotę Vilniaus universitete kilo po pokalbio su Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanu prof. habil. dr. Aivaru Kareiva, kuris tuo metu lankėsi Lenkijoje, Lublinio Marijos Kiuri-Skłodowskos universiteto Chemijos fakultete. Susitikimo metu turėjome progą aptarti mano mokslinių tyrimų grupes ir profesoriaus Kareivos komandos atliekamų tyrimų sritį. Paaiškėjo, kad mūsų yra bendri interesai – medžiagų chemijos ir aplinkos apsaugos procesų srityje. Po šio pokalbio atsirado mokslinio bendradarbiavimo koncepcija, o po to – idėja kreiptis dėl podoktorantūros stažuotės VU Chemijos ir geomokslų fakultete. Papildomas, labai svarbus veiksnys renkantis Vilniaus universitetą buvo jo aukštas mokslinis lygis, puiki reputacija ir moderni mokslinių tyrimų infrastruktūra. Man taip pat buvo svarbu tai, kad VU Chemijos ir geomokslų fakultetas atstovauja atvirą požiūrį į tarptautinį bendradarbiavimą, kuris sudaro realias galimybes moksliniam tobulėjimui.
Kokias konkrečias tyrimų technikas ar metodikas labiausiai norėtumėte išmokti ar patobulinti būdama VU Chemijos ir geomokslų fakultete?
Atliekant podoktorantūros stažuotę Chemijos ir geomokslų fakultete, ypač norėčiau išmokti sluoksniuotų dvigubų hidroksidų gavimo techniką ir išstudijuoti įvairius jos praktinius aspektus – nuo sintezės iki struktūrinės modifikacijos. Mane ypač domina galimybė imobilizuoti makromolekules, pavyzdžiui, porfirino junginius, LDH struktūrose, o tai atvers galimybes gauti naujas medžiagas su fotokatalizinėmis savybėmis. Tai tiesiogiai susiję su mano ankstesniais tyrimais. Be to, norėčiau įgyti praktinių įgūdžių struktūrinėje analizėje naudojant rentgeno difrakciją (XRD) – tiek ruošiant ir matuojant mėginius, tiek interpretuojant gautus duomenis. Taip pat norėčiau daugiau sužinoti apie FTIR metodą ATR režimu, kuris yra labai naudingas tiriamajame hibridinių medžiagų tyrime.
Kaip manote, kaip ši podoktorantūros patirtis prisidės prie Jūsų asmeninio ir profesinio tobulėjimo kaip mokslininkės?
Be abejo, ši podoktorantūros stažuotė turės didelę įtaką mano asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui kaip tyrėjos. Asmeniniu požiūriu man labai svarbus tarptautinis Vilniaus universiteto aspektas. Būdama tarp mokslininkų iš įvairių šalių, turinčių skirtingus mokslinių tyrimų interesus, galėsiu praplėsti savo horizontus ir pažvelgti į aptariamas problemas iš naujos perspektyvos. Kitas svarbus aspektas bus galimybė tobulinti savo anglų kalbos įgūdžius, tiek specializuotos chemijos terminijos, tiek kasdienio bendravimo srityje. Profesiniu požiūriu stažuotė leis man plėsti žinias apie naujų medžiagų, pagrįstų sluoksniuotais dvigubais hidroksidais, sintezę ir savybes, ko iki šiol mano mokslinių tyrimų grupė nėra dariusi. Derindama šią temą su savo ankstesniais porfirinų tyrimais, galėsiu paruošti naujas hibridines medžiagas ir jas panaudoti sorbcijos procesuose. Tikiu, kad įgyta patirtis žymiai praplės mano mokslinių tyrimų kompetencijas ir leis man ateityje plėtoti naujas savo mokslinio darbo kryptis.
Žvelgiant į ateitį, ko tikitės, kad bus vertingiausias Jūsų būsimosios tyrimų Chemijos ir geomokslų fakultete rezultatas?
Žvelgiant į ateitį, manau, kad vertingiausias mano tyrimų rezultatas bus naujų hibridinių funkcinių medžiagų, jungiančių porfirino fotokatalizinį aktyvumą su sluoksniuotų dvigubų hidroksidų sorbcijos savybėmis, sukūrimas. Šie rezultatai gali būti panaudoti tiek aplinkai naudingų medžiagų kūrimui (gebėjimas pašalinti chromato ir arsenato jonus iš vandeninių tirpalų), tiek tolesniems tyrimams medžiagų chemijos ir fotochemijos srityje.