Chemijos instituto mokslininkų profiliai

Interesų / tyrimų tematikos / reikšminiai žodžiai

Daugiakomponenčių metalų oksidų zolių-gelių sintezė ir charakterizavimas

Nuoroda į išorinius profilius (ORCID, ResearchGate)

https://orcid.org/0000-0002-9375-7226

https://www.researchgate.net/profile/Aivaras-Kareiva

Pagrindinės (visos) publikacijos

Publikacijos

Projektai

1. NATO BENDRADARBIAVIMO GRANTAS “Optinės ir lubrikacinės nanostruktūrinės funkcinės dangos ir jų taikymas” (2003-2004).
2. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas “Didelės energijos jonų srautais sutankintų optinių dangų technologijų sukūrimas” (SOPTDANGOS) (2003-2006).
3. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas “Heterogeninių procesų ir sistemų veikimo mechanizmų kompiuterinis modeliavimas” (MODELITA) (2003-2006).
4. 6-OS eUROPOS PROGRAMOS integruotas projektas „Ląstelių programinis valdymas nanoįrenginiais“ (CellPROM) (2004-2007).
5. Vilniaus universiteto inovacinis projektas „Archeologinių kultūros vertybių (keramika, metalas, stiklas, gintaras) tyrimas bei konservavimo metodų kūrimas.“ (2007-2008).
6. Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo projektas „Specialiosios paskirties optinės dangos lazeriams” (LADA) (2007-2009).
7. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS PROJEKTAS „Mikro- ir nanostruktūros kietojo oksido mikro kuro elementams“ (MIKROKOKE) (2010-2011).
8. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS podoktorantūros stažuotės PROJEKTAS „Naujų nano-optinių medžiagų sintezė zolių-gelių metodu ir jų apibūdinimas“ (SF-PD-2010-08-10-0228) (2011-2012).
9. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS TYRĖJŲ (TAIVANIS-LATVIJA-LIETUVA) MOBILUMO IR JŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ FINANSAVIMO PROJEKTAS „Nanostruktūrintos funkcinės medžiagos biotechnologiniams ir optiniams taikymams“ (TAP-04/2011) (2011-2013).
10. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS podoktorantūros stažuotės PROJEKTAS „Kalcio nanofosfatų sintezė zolių-gelių metodu, apibūdinimas ir panaudojimas odontologijoje bei ortopedijoje“ (SF-PD-2012-01-16-0294) (2012-2013).
11. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS PROJEKTAS, VYKDOMAS PAGAL DVIŠALĘ TARPVALSTYBINĘ SUTARTĮ (LIETUVA-UKRAINA) „Naujų zolių-gelių medžiagų dizainas biotechnologiniams taikymams“ (TAP LU 04/2012) (2012-2013).
12. LIETUVOS VYRIAUSYBĖS IR šVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS PROJEKTAS, VYKDOMAS PAGAL NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲ ŠVIETIMO PROGRAMĄ „Kultūros vertybių restauravimo ir konservavimo teorija ir šiuolaikinės technologijos“ (2013).
13. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS podoktorantūros stažuotės PROJEKTAS „Hibridinių organinių-neorganinių nanomedžiagų sintezė zolių-gelių metodu, apibūdinimas ir taikymas moderniose technologijose“ (SF-PD-2012-12-31-0397) (2013-2014).
14. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS podoktorantūros stažuotės PROJEKTAS „Naujų kalcio hidroksiapatito nanodangų, taikomų medicinoje ir biotechnologijoje, kūrimas ir tyrimas“ (SF-PD-2013-06-28-0480) (2013-2014).
15. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS PROJEKTAS „Membraninių struktūrų technologijos kietųjų elektrolitų kuro mikroelementams“ (MIKROKOKE-2) (2012-2014).
16. COST veiklos Nr. MP1202 projektas „Hibridinių organinių-neorganinių sąlyčio paviršių racionalus dizainas: kitas žingsnis link šiuolaikinių funkcinių medžiagų“ (2012-2016).
17. HORIZON 2020 MSCA-RISE-2014: Marie Skłodowska-Curie mokslo ir inovacijos personalo mobilumo projektas „TUMOCS: Deguonies oktaedrinių struktūrų pagrindu nauji reguliuojami multiferoikai” (2014-2018).
18. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS TYRĖJŲ (LIETUVA-Japonija) MOBILUMO IR JŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ FINANSAVIMO PROJEKTAS „Geresnėmis kaulų priauginimui savybėmis pasižyminčių žemo kristališkumo kalcio fosfatų sintezė ir šių implantų pradinis in vivo vertinimas“ (KALFOS) (LJB-2/2015) (2015-2017).
19. LIETUVO MOKSLO TARYBOS PROJEKTAS „3D SEM – naujas įrankis tikslingai apibūdinti riebalinį audinį ir nustatyti metabolinių susirgimų ankstyvųjų stadijų faktorius“ (SEMAT), vykdomas pagal nacionalinę mokslo programą „Sveikas senėjimas“ (SEN-16014) (2016-2018).
20. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS ŽILIBERO PROJEKTAS, VYKDOMAS PAGAL DVIŠALĘ TARPVALSTYBINĘ SUTARTĮ (LIETUVA-PRANCŪZIJA) „Magnetinių nanomedžiagų sintezė aplinkai draugišku zolių-gelių metodu ir taikymas medicinoje“ (MAGNA) (TAP LZ-17-009) (2017-2018).
21. HORIZON 2020 MSCA-RISE-2017: Marie Skłodowska-Curie mokslo ir inovacijos personalo mobilumo projektas „TransFerr: Pereinamųjų metalų oksidų metastabilios fazės: kelias link aukštesnės kokybės ferosavybių” (2017-2021).
22. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS TYRĖJŲ (LIETUVA-BALTARUSija) MOBILUMO IR BENDRADARBIAVIMO PROJEKTAS „Naujos nanostruktūrinės katalitinės medžiagos feritų pagrindu“ (NOCAMAT) (No. S-LB-19-2) (2019-2020).
23. LIETUVO MOKSLO TARYBOS MOKSLINIŲ GRUPIŲ PROJEKTAS “Naujos kartos medžiagos šviesos technologijoms: optinių savybių ir struktūros koreliacija tikslinės sintezės kelrodžiui sudaryti” (NEGEMAT) (No. S-MIP-19-59) (2019-2022).
24. LIETUVOS MOKSLO TARYBOS podoktorantūros stažuotės PROJEKTAS „Kitais jonais pakeistų kalcio fosfatų sintezė per fazių transformacijos procesus“ (09.3.3-LMT-K-712-19-0069) (2020-2021).

Vadovavimas doktorantams, podoktorantūros stažuotojams

1. Algimantas Baranauskas. Zolių-gelių proceso metalų acetatinėse-tartratinėse sistemose tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2002, 101 p.
2. Irma Pakutinskienė. Kai kurių aliuminatų sintezė zolių-gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2004, 95 p.
3. Asta Leleckaitė. Granatų struktūros junginių sintezė zolių gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2005, 90 p.
4. Jūratė Senvaitienė. Kultūros objektų charakterizavimas ir cheminių konservavimo procesų jų degradacijai tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2006, 105 p.
5. Jonas Kiuberis. Zolių-gelių chemijos proceso panaudojimas kultūros vertybių konservavime. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2006, 84 p.
6. Edita Garškaitė. Pakaitų ir legiravimo efektų įvairiuose granatuose tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2006, 97 p.
7. Giedrė Nenartavičienė. Pakaitų efektų įvairiuose superlaidininkuose tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2007, 105 p.
8. Artūras Žalga. Zolių-gelių sintezės metodo taikymas įvairiems superlaidininkams sintetinti. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2008, 109 p.
9. Irma Bogdanovičienė. Biomedicininių keraminių medžiagų sintezė ir tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2008, 117 p.
10. Toma Klemkienė. Y_1-xM_xBa₂Cu₄O₈ superlaidininkų sintezė zolių-gelių metodu ir pakaitų efektų juose tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2008, 127 p.
11. Sigutė Čižauskaitė. Perovskito struktūros aliuminatų ir kobaltatų sintezė zolių-gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2009, 143 p.
12. Dalia Jonynaitė. Kobalto neorganinių pigmentų istorinių analogų tyrimas ir naujų sintezė zolių-gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2011, 115 p.
13. Simas Šakirzanovas. Modernieji Sm^2+/3+ fosforai artimosios ultravioletinės spinduliuotės keitikliams. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2011, 112 p.
14. Natalija Dubnikova. Lantanoidų aliuminio granatų sintezė zolių-gelių metodu ir apibūdinimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2011, 88 p.
15. Aurelija Gatelytė. Naujų juodųjų pigmentų sintezė ir tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2012, 117 p.
16. Kristina Klemkaitė-Ramanauskė. Mg/Al, Co/Mg/Al ir Ni/Mg/Al sluoksniuotų dvigubų hidroksidų sintezė, modifikavimas ir apibūdinimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2012, 89 p.
17. Artūras Katelnikovas. Liuminescencinių medžiagų sintezė, charakterizavimas ir taikymas kietakūniams šviesos šaltiniams. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2012, 119 p.
18. Andrius Stanulis. Multifunkcinių alavo junginių sintezė ir apibūdinimas. Haselto universitetas, Haseltas, Belgija ir Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2014, 144 p.
19. Justė Trinkūnaitė-Felsen. Kalcio hidroksiapatito, sintetinto naudojant natūralias pradines medžiagas, tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2014, 118 p.
20. Audronė Sabaliauskienė. Pasirinktų fosfatų ir silikatų sintezė, tyrimas ir galimi taikymai. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2014, 132 p.
21. Ramūnas Skaudžius. Pakeistų itrio aliuminio ir itrio galio granatų sintezė ir tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2014, 95 p.
22. Erika Kielė. Naujų metodų metaliniams kultūros paveldo dirbiniams konservuoti kūrimas ir taikymas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2015, 123 p.
23. Milda Malakauskaitė-Petrulevičienė. Kalcio hidroksiapatito plonų sluoksnių ant įvairių padėklų sintezė zolių-gelių metodu ir apibūdinimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2016, 134 p.
24. Martynas Misevičius. Pasirinktų stroncio aliuminatų sintezė, struktūrinis apibūdinimas ir optinės savybės. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2016, 104 p.
25. Aleksej Žarkov. YSZ ir GDC keraminių medžiagų sintezė šiuolaikiniais metodais ir analizinis apibūdinimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2016, 112 p.
26. Tomas Petrėnas. Šiuolaikinių keramikos konservavimo metodų kūrimas ir pritaikomumo tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2017, 102 p.
27. Lina Pavasarytė. Lantanoidų aliuminio granatų sintezė zolių-gelių metodu ir liuminescencinių bei struktūrinių savybių tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2018, 111 p.
28. Skirmantė Butkutė. Naujų liuminescencinių medžiagų sintezė ir apibūdinimas: tipiniai oksidiniai fosforai ir galimos inertinės matricos. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2018, 117 p.
29. Olga Opuchovič. Darniosios chemijos vystymas daugiafunkciniams geležies neorganiniams junginiams gauti. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2018, 113 p.
30. Eglė Gražėnaitė. Žalieji neorganiniai pigmentai: istorinių tyrimas ir naujų sintezė zolių-gelių metodu. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2018, 96 p.
31. Andrius Laurikėnas. Metaloorganinės struktūros (MOF): sintezė ir apibūdinimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2019, 84 p.
32. Vilma Jonauskė. Kalcio hidroksiapatito dangų ant nerūdijančio plieno padėklų sintezė ir padėklų paviršiaus modifikavimo įtakos dangų kokybei tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2019, 105 p.
33. Aurelija Smalenskaitė. Sluoksniuotieji dvigubi hidroksidai: sintezė, apibūdinimas, modifikavimas ir lantanoidų jonų pakaitų įtaka liuminescencinėms savybėms. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2020, 156 p.
34. Denis Sokol. Katijonų ir anijonų pakaitų įtakos Mg-Al sluoksniuotų dvigubų hidroksidų susidarymui ir savybėms tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2020, 125 p.
35. Pranas Ušinskas. Kalcio hidroksiapatito plonų sluoksnių tikslinis dizainas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2020, 120 p.
36. Aušra Čiuladienė. Senųjų rašytinių šaltinių dažų ir rišiklių tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2021, 172 p.
37. Ligita Valeikienė. Naujų sluoksniuotų dvigubų hidroksidų sintezė, modifikavimas ir savybių tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2021, 131 p.
38. Akvilė Ežerskytė-Misevičienė. Kalcio hidroksiapatito sintezė, apibūdinimas ir katalizinio aktyvumo tyrimas. Vilniaus universitetas, Vilnius, Lietuva, 2021, 100 p.

VADOVAVIMAS STAŽUOTOJAMS

1. Olga Ščit (2011-2012).
2. Živilė Stankevičiūtė (2012-2014).
3. Ala Chodasovskaja (2013-2015).
4. Aleksandra Prichodko (2013-2015).
5. Aleksej Žarkov (2020-2022).
6. Eva Raudonytė-Svirbutavičienė (2021-2023).

Dėstomi dalykai

Šiuo metu skaito bendrosios chemijos paskaitų kursą Medicinos fakulteto studentams,  neorganinės chemijos paskaitų kursą Chemijos fakulteto studentams, neorganinės chemijos rinktinių skyrių paskaitų kursą bei kietafazių reakcijų tyrimų, Medžiagotyra ir neorganinės funkcinės medžiagos ir Nanomedžiagos ir nanostruktūros: sintezė ir apibūdinimas kursus Chemijos fakulteto magistrantams. Functional Nanomaterials and Nanostructures, Inorganic Chemistry paskaitų kursus anglų kalba Erasmus mobilumo studentams.

Vadovavimas studentų darbams

Vadovauja bakalaurų ir magistrantų baigiamiesiems diplominiams darbams.

Dalyvavimas komisijose, komitetuose

1999-2002 m. Vilniaus universiteto Tarybos narys.

2000-2001 m. (7 mėn.) Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas.

2002-2006 m. Vilniaus universiteto Mokslo komiteto pirmininkas.

2002-2014 m. Vilniaus universiteto Senato ir Senato komisijos narys.

2004-2011 m. Lietuvos MA narys-ekspertas.

2005-2009 m. Lietuvos MA chemijos sekcijos pirmininko pavaduotojas.

2006-2016 m. Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto dekanas.

2007-2017 m. Alytaus kolegijos Tarybos narys.

2009-2017 m. Lietuvos MA chemijos sekcijos pirmininkas.

2009-2017 m. Lietuvos MA matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus pirmininko pavaduotojas.

Nuo 2010 m. Lietuvos mokslo tarybos ekspertas.

2010-2013 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos instituto atestacijos-priėmimo komisijos narys.

Nuo 2010 m. Fizinių ir technologijos mokslų centro Mokslo tarybos narys.

Nuo 2011 m. Lietuvos MA tikrasis narys.

2014- 2016 Vilniaus universiteto rektorato narys.

Nuo 2014 m. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto FTMC Konkursų ir atestacijos komisijos narys.

2015-2017 m. Lietuvos mokslo tarybos nacionalinės mokslo programos ,,Link ateities technologijų“ (LAT) vykdymo grupės pirmininko pavaduotojas.

Nuo 2015 m. Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos patariamojo komiteto narys.

2016-2022 m. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto direktorius.

Nuo 2022 m.  Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas.

Redakcinės kolegijos:

1. Nuo 2006 m. žurnalo „Cheminė Technologija“ redkolegijos narys.
2. Nuo 2007 m. žurnalo „Chemija“ redkolegijos pirmininko pavaduotojas.
3. Nuo 2014 m. žurnalo „Scientific Reports“ redkolegijos narys.
4. Nuo 2015 m. žurnalo „Materials Science-Medžiagotyra“ redkolegijos narys.
5. Žurnalo „Current Inorganic Chemistry“ redkolegijos narys (2016-2018).
6. Nuo 2017 m. žurnalo "Inorganics" specialaus leidimo "Mišrių metalų oksidai" kviestinis redaktorius.
7. Nuo 2018 m. žurnalo “Eurasian Journal of Physics and Functional Materials” redkolegijos narys.
8. Nuo 2018 m. žurnalo “Coatings” redkolegijos narys.
9. Nuo 2018 m. žurnalo "Materials" specialaus leidimo "Medžiagų sintezė zolių-gelių metodu" kviestinis redaktorius.

Apdovanojimai

1. Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2003 m.).
2. Lietuvos respublikinė mokslo premija (2004 m.).
3. Lietuvos Respublikos aukščiausio laipsnio stipendija (2007-2008).
4. Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2007 m.).
5. Lietuvos MA Juozo Matulio premija (2009 m.).
6. Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2011 m.).
7. Nacionalinio Taipėjaus technologijos universiteto garbės tarptautinis profesorius (2012-2014 m.).
8. Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2016 m.).
9. Apdovanotas SAPIENTI SAT medaliu (A. Sniadeckio, K. Olševskio ir Z. Vrublevskio draugija, Lenkija) (2016 m.).
10. Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija (2020 m.).
11. Lietuvos respublikinė mokslo premija (2020 m.).
12. Apdovanotas Lietuvos mokslų akademijos atminimo medaliu (2021).
13. Apdovanotas Teodoro Grotuso medaliu (2022).

Mokslo/studijų populiarinimo veikla

Seminarai mokytojams, paskaitoms moksleiviams, išvykos į mokyklas, knygos “Nuostabusis cheminių elementų pasaulis” pristatymas. Dalyvavimas radijo ir televizijos laidose, komentarai aktualiomis temomis.

Kita

Skaičiau kviestinius pranešimus moksliniuose seminaruose:

Helsinkio technologijos universitete (Suomija), Stokholmo universitete (Švedija), Harvardo universitete (JAV), Rice universitete (JAV), Geteborgo universitete (Švedija), Orhus universitete (Danija), Limburgo universitetiniame centre (Belgijoje), Talino technikos universitete (Estija), Sarlando universitete (Vokietija), Tiubingeno universitete (Vokietija), Brno universitete (Čekija), Gdansko universitete (Lenkija),  Prahos universitete (Čekija), Vienos technologijos universitete (Austrija), Norvegijos mokslo ir technologijos universitete (Norvegija), Kelno universitete (Vokietija), Maltos universitete (Malta), Miunsterio taikomųjų mokslų universitete (Vokietija), Berno universitete (Šveicarijoje), Latvijos universitete (Latvija), Klausthalės technologijos universitete (Vokietija), Nacionaliniame Taipėjaus technologijos universitete (Taivanis), Paul Scherrer institute (Šveicarija), Kun Shan universitete (Taivanis), Taipejaus medicinos universitete (Taivanis), Mariboro universitete (Slovėnija), Venecijos universitete (Italija), Strasbūro universitete (Prancūzija), Tartu universitete (Estija), Georgetown universitete (JAV), Kyushiu universitete (Japonija), Kioto universitete (Japonija), Kanagavos universitete (Japonija), Osakos prefektūros universitete (Japonija), Torūnės universitete (Lenkija), Lulea technologijos universitete (Švedija),  Leipcigo universitete (Vokietija).

Buvau išvykęs į mokslines stažuotes įvairiuose užsienio universitetuose bei institutuose (daugiau kaip 36 vizitai).