2024–2025 metais VU Chemijos ir geomokslų fakultete Geomokslų institute podoktorantūros stažuotę atliko geografė dr. Camille Robert-Boeuf. Jos tyrimai buvo skirti žemės ūkio kraštovaizdžių transformacijai Vidurio Europoje, ypač Lietuvoje ir Lenkijoje. Postdokė ypač džiaugėsi dinamiška, atvira ir svetinga Geografijos ir kraštotvarkos katedros atmosfera. Plačiau apie stažuotojos įspūdžius kviečiame skaityti interviu.
Gal galėtumėte pasidalinti savo įspūdžiais apie darbą VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute?
2024–2025 metais dirbau Geomokslų instituto Geografijos ir kraštotvarkos katedroje. Ypač daug dirbau su savo vadove profesore Jurgita Mačiulyte. Tai buvo puiki patirtis, kurios metu daug sužinojau apie Lietuvos kaimo geografiją. Universiteto aplinka ir Vilniaus miestas buvo puikūs.
Kaip apibūdintumėte bendradarbiavimo atmosferą su Geomokslų instituto dėstytojais ir visu Geografijos ir kraštotvarkos katedros kolektyvu?
Bendradarbiavimo atmosfera buvo gera, žmonės buvo labai atviri ir smalsūs mano tyrimams. Daug teko dirbti su kolegomis iš „PAScapes“ centro ((Post)autoritarinio kraštovaizdžio tyrimų centro): prof. Jurgita Mačiulyte, doc. Ieva Misiūne, doc. Ričardu Skorupsku, prof. Darijumi Veteikiu ir Juliumi Mačiulaičiu. Man patiko su jais dirbti. Katedroje prof. Dovilė Krupickaitė suteikė man galimybę pristatyti savo tyrimus ir pasikalbėti su studentais. Man buvo nepaprastai vertinga pasikeisti idėjomis su ja ir doc. Rasa Šimanauskiene.
Apskritai, radau dinamišką geografų komandą, kuri labai mielai priima tokius užsienio tyrėjus kaip aš. Taip pat įgijau daug įžvalgų apie geografijos tyrimų dinamiką Lietuvoje ir jos edukacinius metodus, o tai buvo labai naudinga. Supratau, kaip geografai čia dirba ir kaip moko studentus. Iš tiesų, yra tam tikrų skirtumų, bet ir tam tikrų panašumų su Prancūzijos kontekstu.
Norėčiau padėkoti visiems už šiltą priėmimą ir pagalbą, kurios sulaukiau viešnagės Vilniuje metu.
Kokie yra pagrindiniai jūsų tyrimų tikslai ir kokius rezultatus norite pasiekti?
Turiu socialinės geografijos daktaro laipsnį, specializuojuosi Europos priemiesčių ir kaimo vietovėse. Ankstesni mano tyrimai buvo skirti Rusijai ir Prancūzijai, o šiuo metu daugiausia dėmesio skiriu žemės ūkio kraštovaizdžių transformacijai Vidurio Europoje, ypač Lietuvoje ir Lenkijoje. Kaip „PAScapes“ centro komandos dalis, siekėme suprasti naujausius pokyčius Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. Atlikome daugiamatę analizę, o mane ypač domino vietos lygmuo. Kartu su prof. Jurgita Mačiulyte siekėme peržengti vien statistikos ribas ir ištirti vietos pokyčius, vykstančius mažuose ir vidutinio dydžio ūkiuose. Tuo tikslu atlikome apie penkiasdešimt interviu su ūkininkų šeimomis ir lankėmės ūkiuose. Tyrimo grupėje mano tikslas buvo ištirti moterų vaidmenį, transformuojant Lietuvos žemės ūkio kraštovaizdžius ir palyginti šią situaciją su Lenkija. Todėl, taip pat atlikau keletą interviu Lenkijos ūkiuose, ypač su sezoninėmis darbuotojomis iš Ukrainos.
Kaip jūsų tyrimai prisideda prie šiuolaikinės geografijos ir kraštovaizdžio tvarkymo srities ar platesnio mokslinio konteksto?
Mano darbas suteikė naujų įžvalgų apie žemės ūkio kraštovaizdžių pokyčius ir moterų gyvenimo bei darbo sąlygas Lenkijos ir Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. Kartu su prof. Jurgita Mačiulyte įrodėme, kad pastaraisiais metais smulkūs ūkiai patyrė reikšmingų pokyčių, dėl kurių pasikeitė ir jų puoselėjamas kraštovaizdis (pasikeitė jų dydis, gamybos rūšys ir kt.). Be to, pabrėžiau, kad moterys atlieka gyvybiškai svarbų ir kartais lemiamą vaidmenį prižiūrint ir atnaujinant šiuos žemės ūkio kraštovaizdžius tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje.
Epistemologiniu požiūriu bendradarbiaudama su prof. Jurgita Mačiulyte parodžiau, kad lauko tyrimų, tokių kaip interviu ir stebėjimai ūkiuose, atlikimas yra būtinas norint patikslinti ir papildyti statistinius duomenis. Lauko tyrimai taip pat suteikia vertingų įžvalgų apie statistines tendencijas, nes jie atskleidžia silpnus signalus, kurie iš pradžių gali atrodyti nereikšmingi, tačiau yra labai svarbūs norint suprasti ūkininkų darbą, jų gyvenimo būdą ir kraštovaizdžio raidą.
Camille Robert-Boeuf asmeninio archyvo nuotr.
Kokie jūsų artimiausi tikslai ir ateities siekiai mokslinių tyrimų srityje?
Artimiausiu metu noriu tęsti darbą su kolegomis „PAScapes“ centre. Dar turime paskelbti keletą rezultatų, ir norėčiau išplėsti kai kurias analizes bei atlikti papildomus lauko tyrimus. Ilgainiui tikiuosi skatinti bendradarbiavimą tarp Prancūzijos ir Lietuvos geografų, galbūt pakviesdama Prancūzijos kolegas į Vilnių ir atvirkščiai.
Koks didžiausias profesinis laimėjimas įsiminė Jums, dirbant su Geomokslų instituto ir Geografijos kraštotvarkos katedros darbuotojais?
Norėčiau pabrėžti du reikšmingus pasiekimus.
Pirmasis yra mokslinis: didžiuojuosi, kad padariau įdomių pradinių išvadų apie kaimo geografiją Vidurio Europoje, daugiausia dėmesio skirdama moterų vaidmeniui kaime.
Antrasis pasiekimas yra labiau asmeninis ir susijęs su mano akademine karjera. Dirbdama VU ir bendradarbiaudama su Geografijos ir kraštotvarkos katedra, sėkmingai tapau mokslo darbuotoja CNRS (Nacionaliniame mokslinių tyrimų centre), išlaikiusi labai konkursinį egzaminą Prancūzijoje. Be šios patirties prestižiniame tyrimų institute užsienyje nebūčiau gavusi šio darbo. Prisijungimas prie šios katedros ir instituto kaip podoktorantūros tyrėjai man išties buvo reikšmingas profesinis pasiekimas.