Vaidas Antanavičius – sėkmingas Vilniaus universiteto alumnas, pasirinkęs chemijos studijas. Nepaisant pradinių ketinimų studijuoti biochemiją, galutiniam sprendimui įtakos turėjo mažesnė konkurencija ir asmeninis pasiruošimas. Magistrantūros studijos atvėrė dar daugiau galimybių. V. Antanavičius dalyvavo Erasmus+ programoje, atlikdamas praktiką Vokietijoje. Ši patirtis ne tik padėjo tobulinti kalbų įgūdžius, bet ir suteikė vertingų žinių. Baigęs magistrantūrą, V. Antanavičius išvyko į JAV, kur įsidarbino didelėje korporacijoje.
Chemijos studijų kelias
V. Antanavičius studijoms pasirinko chemiją, buvo minčių stoti į biochemiją, bet ten buvo didelis konkursas ir reikėjo aukštų biologijos egzamino balų. Tuo metu būsimas studentas nebuvo pasirinkęs biologijos egzamino baigdamas vidurinę mokyklą.
„Pirmus du metus neturėjome jokių pasirenkamų dalykų, tvarkaraštis buvo pilnas chemijos – bendrosios, fizikinės, neorganinės, analizinės ir kt. Atrodė, kad visos paskaitos sukasi tik apie chemiją. Buvo ir matematikos, ir fizikos, bet pasirinkti dalykų negalėjome“, – apie studijų pradžią pasakoja VU alumnas.
Labiausiai V. Antanavičiui įsiminė tretieji studijų metai, kurių metu studentai galėjo pasirinkti vieną dalyką už du kreditus. Jis pasirinko vokiečių kalbą, vedinas noro tobulinti kalbos įgūdžius. Kiti studentai rinkdavosi kūno kultūrą, kad gautų lengvus kreditus. Tuo metu chemikas galvojo, kad tai bus gera atgaiva po tiksliųjų mokslų, todėl pasirinko humanitarines paskaitas, kurios vykdavo skirtinguose VU fakultetuose. Tai dar labiau motyvavo ir stiprino pasitikėjimą teisingu studijų pasirinkimu.
„Studijos buvo sunkios, ypač kai reikėjo laikyti egzaminus. Buvo linksma matyti tuos pačius veidus egzaminų perlaikymo metu, kai visi būdavo perspėjami dėstytojų apie „studentiško gyvenimo“ pasėkmes, bei studijuojamo dalyko svarbą chemiko profesijai, tačiau vis vien tikėdavome, kad kaip nors „praslysime“. Po sunkių pirmųjų dviejų metų, tretieji ir ketvirti metai buvo lengvesni. Ketvirtame kurse buvo daug praktikos ir lengvesnių dalykų tokių kaip chemijos istorija. Galėjome laisvai susirinkti kreditų iš mus dominančių dalykų ir atlikti tyrimus bei rašyti baigiamąjį darbą. Pavasario semestras buvo kitoks, nes buvo mažiau paskaitų ir daugiau savarankiško darbo“, – patirtimi dalinasi chemikas.
Magistrantūra: naujos galimybės ir iššūkiai Erasmus+ kelionėje
Įkalbėtas stoti į magistrantūrą, V. Antanavičius pasirinko tuomet naują studijų kryptį – nanomedžiagų chemiją. Ji buvo finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų, todėl studentai buvo kviečiami studijuoti naują ir perspektyvią studijų programą.
„Norėjau kuo geriau išnaudoti studijų laiką, todėl nusprendžiau dalyvauti Erasmus+ programoje. Iš pradžių planavau vykti į Turkiją, nes baigiamąjį bakalauro darbą kuravo prof. Y. Oztekin, kuri tuo metu stažavosi Chemijos institute, tačiau tie planai žlugo. Likus vienam mėnesui vis dar tikėjau rasti sau vietą Erasmus programoje ir užpildžiau dokumentus į Vokietiją. Mano baigiamojo darbo vadovė, profesorė A. Valiūnienė tuometu bendradarbiavo su profesoriumi iš Kielio universiteto, G. Popkirov. Aušra palaikė mano sprendimą tobulintis užsienyje, bei labai padėjo gaunant stažuotę. Taigi, pirmaisiais magistrantūros studijų metais, pavasario semestrą išvykau į Vokietiją atlikti praktiką. Ten susidūriau su išūkiais dėl kalbos barjero. Nors buvau mokęsis vokiečių kalbos, mano žinios nebuvo pakankamai geros. Anglų kalba taip pat nebuvo mano stiprioji pusė. Nepaisant sunkumų, grįžau į Lietuvą su labai naudinga patirtimi“, – sako VU alumnas.
Atlikęs praktiką Vokietijoje ir baigęs magistrantūrą Vilniaus universitete, chemikas turėjo galimybę išvykti į svajonių šalį Ameriką ir ja pasinaudojo.
Kaip Amerikos svajonė virto kasdieniu darbu
Būdamas Lietuvoje V. Antanavičius susipažino su mergina, kuri studijavo Amerikoje. Ji jam pasiūlė pabandyti savo sugebėjimus ir žinias pritaikyti svajonių šalyje. Tai paskatino apsisprendimą vykti į Ameriką ir ieškoti tos laimės apie kurią sklido daug įvairiausių kalbų. Chemikas džiaugiasi, nors ir nebuvo labai pasitikintis savimi, bet vedamas smalsumo ir turėdamas palaikymą siekė savo užsibrėžto tikslo.
„Įsidarbinau didelėje Amerikos korporacijoje, kurioje dirbau su polimerais, tyrimų ir plėtros skyriuje asistentu. Tai buvo labai naudinga patirtis, nes sužinojau, kaip atrodo tikras darbas po chemijos studijų. Pavyzdžiui, turėjau atlikti įvairius polimerų sintezės darbus, nustatytį jų savybes ir pateikti analizės rezultatus“, – įgyta darbo patirtimi džiaugiasi chemikas.
Po trijų darbo metų Amerikoje ir vizito Lietuvoje, kurio metu aplankė gimines, draugus ir taip pat Chemijos institutą, V. Antanavičius buvo sužavėtas draugiško kolektyvo ir svarstė tęsti studijas doktorantūroje. Kadangi nuo studijų baigimo išlaikė draugiškus santykius su profesore A. Valiūniene, ji tuo metu turėjo subūrusi jaunų ir energingų studentų grupę, kurie mielai dalinosi savo patirtimi su buvusiu studentu. Profesorė alumną kvietė prisijungti prie savo tyrimų grupės ir atlikti nuotolinį darbą: „Rinkau informaciją, ieškojau mokslinių straipsnių ir bandžiau kurti įžanginę dalį disertacijai, tačiau dėl įvairių priežasčių man nepavyko pradėti doktorantūros studijų. Reikalavimai tapo griežtesni, konkurencija išaugo, o aš susiradau naują darbą Amerikoje. Svajonė taip ir liko neišsipildžiusi siekti daktaro laipsnio. Tačiau dėl to nepergyvenau ir į gyvenimą žvelgiau pozityviai.“
Dabartinėje įmonėje, „Honeywell/UOP“ V. Antanavičius dirba kaip chemikas, atliekantis petrocheminių produktų ir kitų įvairių medžiagų analizes. Šis darbas labai įvairus – nuo administracinių užduočių, pavyzdžiui, bendravimo su instrumentų tiekėjais, iki laboratorinių tyrimų. Chemikas atlieka tyrimus, nuo paprastų iki sudėtingų, tokių kaip azoto, anglies, deguonies ir sieros elementinio kiekio nustatymo milijoninių dalių tikslumu katalitinėmis savybėmis pasižyminčiose medžiagose.
„Dirbu šioje įmonėje nuo 2018 metų, todėl jaučiuosi įsitvirtinęs ir esu tapęs komandos dalimi. Mėgstu savo darbą, nes jis yra labai įvairus ir leidžia nuolat mokytis naujų dalykų, bei plėsti savo akiratį. Džiaugiuosi dirbdamas tokio pobūdžio darbą, tačiau kaip ir visur būna visko ir tenka susidurti su įvairiais išūkiais kuriuos nėra lengva spręsti. Tačiau, noriu pasidalinti gerąja patirtimi, kad galbūt tai motyvuotų ir skatintų kitus studentus mokytis ir siekti savųjų svajonių. Dažnai pagalvoju, kad padariau gerą sprendimą jog pasirinkau studijuoti chemija“, – pasakoja VU alumnas.
Neįkainojama patirtis studijų metu
„Iš pradžių man buvo netikėta, kad su chemijos diplomu galiu rasti darbą užsienyje. Kai kurie žmonės manė, kad be patirties ir kalbų žinių man bus sunku. Tačiau man pasisekė, kad įgijau vertingos patirties studijuodamas Chemijos ir geomokslų fakultete. Dabar suprantu, kaip yra svarbu ne tik geras išsilavinimas tačiau ir noras dirbti, tobulėti, bei nenuleisti rankų kai nesiseka. Amerikietiškoje darbo rinkoje aukštas išsilavinimas yra labai vertinamas. Visada pabrėžiu, kad mano studijos Chemijos institute buvo puikios. Dėstytojai buvo labai kompetentingi, o studijų programa buvo gerai suplanuota“, – sako chemikas.
Pasak V. Antanavičiaus, šiandieninėje informacinėje visuomenėje daug kas pasikeitė, dabar žmonės gali daug informacijos rasti internete, bei naudotis dirbtinio intelekto pagalba. Tačiau žinios, kurias chemikas įgijo universitete, yra labai vertingos ir padėjo jam formuotis kaip profesionalui. Universitetas išmokė kritiškai mąstyti ir ieškoti sprendimų.
„Aš nesu tikras, ar galiu tai įvertinti taip, kaip reikėtų. Pavyzdžiui, organinės chemijos laboratoriniai darbai buvo naudingi, tačiau tuo metu labiau rūpinausi, kaip greičiau juos atlikti ir gauti kuo aukštesnį įvertinimą. Kaip ir daugelis studentų tuo metu aš skubėdavau baigti darbus ir mėgautis studentišku gyvenimu. Tačiau vėliau, kai pradėjau dirbti ir už darbą buvo mokama, požiūris pasikeitė. Supratau, kad darbas reikalauja atsakomybės ir kruopštumo. Atsimenu, kai dirbau su dažų tyrimais, turėjau analizuoti polimerus ir ieškoti sprendimų, kaip pagerinti dažų kokybę. Praktinė patirtis, įgyta studijų metu, labai pravertė, nes jau turėjau tam reikalingų žinių ir įgūdžių“, – patirtimi dalinasi V. Antanavičius.