Studijuojant svarbu ne tik mokytis iš knygų, bet ir įsisavinti sukauptas žinias praktikoje. Todėl Geomokslų instituto dėstytojai Vaida Kirkliauskaitė ir Laurynas Jukna pakvietė savo pirmakursius studentus į dienos žygį, kurio metu gyvai apžiūrėjo Medininkų aukštumą ir tai, ką joje paliko prieš tūkstančius metų besitraukę ledynai.
Upelių išraižyta Medininkų aukštuma sudaryta iš smėlingų, žvirgždingų ir priesmėlingų nuogulų. Aukštumos reljefas senesnis už kitų Lietuvos aukštumų reljefą, todėl nuo jo gerokai skiriasi, o jos branduolys susidarė priešpaskutinio ledynmečio pabaigoje. Tačiau per paskutinį ledynmetį ežerai ir daubos išnyko, atsirado daug slėnių ir sausvagių, o aukštumos tarpukalvėse gausiu užmirkusių plotų ir pelkaičių.
Į žygį susirinkę geologijos ir geografijos pirmakursiai turėjo galimybę iš arti pamatyti įvairius Medininkų aukštumoje išsidėsčiusius objektus. Pradėjusi Rukainių miestelyje, grupė kirto Kenos – Vilnios limnoglocialinės lygumos pakraštį, apžiūrėjo Rukainės – Rudaminos pralaužtinio senslėnio vietą, pakilo į Senasalio moreninį masyvą, kuriame pamatė moreninių gūbrių lankus ir susipažino su būdingomis reljefo formomis. Toliau kelias suko atgal į Rukainės – Rudaminos senslėnį ir jo erozinio kalvyno masyvą, žygeiviai aplankė Šveicarų kaimą su senojo vandens malūno liekanomis, ir galiausiai užkopę į Gegužinės piliakalnį pasuko atgal į Vilnių.
Apžiūrinėdami Medininkų aukštumą studentai ir dėstytojai viso nužygiavo apie 28 km. Nors ir pavargę, studentai džiaugėsi galimybe gyvai pamatyti tai, ko mokosi per paskaitas, pasitikrinti žinias ir prasmingai praleisti laiką su savo kursiokais.
