Klimato sistemos studijų magistrantas Ričardas Tabolov pasakoja, kad studijomis susidomėjo iš meilės gamtai. Neseniai jo pastangos buvo apdovanotos ir Stepono Kolupailos vardine stipendija, o gautus įgūdžius jis jau dabar pritaiko profesiniame gyvenime.
Neseniai gavai vardinę Stepono Kolupailos stipendiją. Kas tai per apdovanojimas ir už ką jis skiriamas?
Ši stipendija skiriama už darbus, susijusius su hidrologija. Kadangi aš nuo pat pirmo kurso ir kursinius rašiau, ir apskritai pasirinkau hidrologijos kryptį, manau, kad mano bakalauro darbas taip pat buvo vykęs ir pakankamai įdomus.
Jį rašydamas naudojausi Sentinel-1 palydovais ir identifikavau potvynius Nemuno žemupyje. Rusnėje, kuri visada užliejama, naudojant palydovinę informaciją galima identifikuoti, iki kur išsiliejo Nemuno vanduo, netgi kurioje vietoje susidaro ledo sangrūdos. Buvo naudinga, kad naudojomės ne tik palydovine informacija, bet ir reljefo (aukščio) duomenis. Pavyzdžiui, Žalgirių miškas dažniausiai užliejamas, bet per medžių lajas to nesimato. Tačiau jei žinome, kad viename taške teritorija užlieta ir žinome jos aukštį, o miškas yra žemiau, tuomet logiška, kad ir miškas yra užlietas. Tokią informaciją galima panaudoti apsauginiams projektams, žinoti, ar paaukštinti, ar pažeminti apsauginius polderius. Tai galima identifikuoti tik prasidėjus potvyniui: užtenka to, kad palydovas praskrenda kas kelias paras.
Studijuoji klimato sistemos studijų magistrantūroje. Ką tyrinėji ten?
Mano magistrinio darbo tema yra „Sentinel-1 Sar ir sentinel-2 MSI sinergijos taikymas pasėlių identifikavimui Lietuvoje“. Ji susijusi su agrometeorologija. Būna, kad ūkininkas turi daug sklypų ir turi deklaruoti, kur auga bulvės, kur kruopos, kur dar kažkas. Ne visada deklaruojama teisingai ir kartais, kai deklaruojama liepos mėnesį, jau būna per vėlu tai žinoti. O palydovai apima ir infraraudonąjį, ir matomąjį spektrą. Kitas palydovas yra dirbtinės diafragmos radaras, kuris mato kiaurai debesis ir dieną, ir naktį. Jo pagalba galima identifikuoti netgi augalų lapų struktūrą. Pagal tuos skirtumus naudojant palydovinę informaciją ir mašininio mokymosi algoritmus galima identifikuoti, kur auga kokios kultūros.
Meteorologija su tuo susijusi, nes oras paveikia augalų augimo sąlygas. Tiriu trijų metų laikotarpį. Vienais metais pavasaris buvo arčiau normos, o vienas buvo labai sausringas. To užtenka palyginti, kaip orai paveikė pasėlių augimą ne tik tuo metu, bet ir kaip paveiks ateityje.
Meteorologijos ir hidrologijos studijos skamba netradiciškai. Kaip apskritai išsirinkai tokią sritį?
Man ne iš pirmo karto pavyko išsirinkti, kas patinka (šypsosi). Kol mokiausi mokykloje atrodė, kad humanitariniai mokslai man tiks labiau. Bet laikiau egzaminus ir pasirodė, kad geografiją išlaikiau geriausiai, o istoriją – bene prasčiausiai. Vis tik įstojau į archeologiją. Per pirmą pusmetį, kada turi laiko apsispręsti, supratau, kad tai ne man. Tuomet pamaniau, kad visgi kažką reikia daryti su geografija. Ėmiau domėtis, kokios kryptys siūlomos, ir supratau, kad meteorologija ir hidrologija gali būti visai įdomu. Pats pirmas kursas labai bendras. Galvoji, kad pabėgai nuo matematikos, bet papuoli į aukštąją matematiką. O paskui įsivažiuoji. Labai daug padarė patys dėstytojai. Jie tikrai labai sudomina, įdeda į tai daug darbo.
Kas studijuojant yra įdomiausia ir ar buvo kažkas, kas pasirodė sudėtinga?
Pati kryptis labai įdomi. Vis tik ne kas antras mokosi meteorologijos ir hidrologijos. Visada buvau žmogus prie gamtos, nuo pat vaikystės prie ežerų, prie upių. Kai nuo pat vaikystės ten praleidi daug laiko, o paskui gali įvertinti, kaip viskas atrodo iš mokslinės pusės, yra labai įdomu. Šioje srityje turbūt kitaip ir nebūna. Jei tas mokslas nepatinka, tai abejoju, ar kažkas jame pasiliktų.
Aišku, būna sudėtingų kursų, ypač, kai dirbi ir mokaisi. Per visą pusmetį gauni daug darbo, specifinės informacijos, praktinių užduočių. Trečias kursas buvo labai sudėtingas, teko ir metams sustabdyti studijas. Tie metai davė šiek tiek poilsio, ir tuomet pavyko tęsti.
Dažnas su studijomis susijęs klausimas būna „o kas po to?“ Ar pavyko įsidarbinti pagal specialybę?
Tik dabar pradėjau dirbti pagal specialybę norvegų įmonėje „StormGeo“. Ji teikia visą meteorologinę informaciją, kuri reikalinga tam tikroms industrijoms. Aš ten kol kas dirbu laivybos skyriuje su duomenimis, tokiais kaip laivų plaukimo trajektorija. Pavyzdžiui, būna, kad kartais kapitonai neteisingai praneša meteorologinę informaciją, ją reikia taisyti. Dabar pradėjau dirbti ir su CO2 ataskaitomis, kurias laivybos sektorius turi paruošti metų pabaigoje. Įmonė siūlo paslaugą apskaičiuoti visus duomenis gražiai, be klaidų, ir ruošia ataskaitas. Tad tai primena meteorologinių duomenų analizę, tačiau mano darbas yra užtikrinti, kad nebūtų grubių klaidų, o jei jų yra – aiškintis, dėl ko jos atsirado.
Galbūt buvo kažkokių keistų reakcijų dėl studijų pasirinkimo? Ar jos neatbaidė nuo šios krypties?
Tai normalu, kai mokaisi tokį dalyką. Žmonės iki šiol galvoja, kad jei studijuoji meteorologiją ir hidrologiją, tai kažkur meteorologinėj stotelėj atlikinėsi matavimus arba pranešinėsi orus. Bet iš tikrųjų kryptis yra labai plati. Ypač džiugu, kad ir bankai kviečia tokius specialistus. Įmonės ieško žmonių, kurie dirbtų su klimatine informacija. Po truputį požiūris keičiasi. Draudimo kompanijos, drausdamos namus, supranta ir klimato riziką, į ją reikia atsižvelgti, tad tokie specialistai reikalingi ne tik pranešinėti orus.