Kiekvienas žmogus, nusprendęs mokyti kitus, pasirenka sunkų ir iššūkių pilną kelią. Todėl visada svarbu įvertinti mokytojo-dėstytojo darbą. Todėl Vilniaus universiteto bendruomenė kiekvienais metais, šiuo šventiniu laikotarpiu, renka pačius geriausius mūsų universiteto dėstytojus. Kaip ir kiekvienais metais, kiekvienas studentas galėjo atiduoti balsą, už savo širdžiai mieliausią ir geriausią mūsų fakulteto dėstytoją. Galime teigti, kad kiekvienas dėstytojas yra vertas šio apdovanojimo, kadangi atiduoda dalį savęs perduodamas žinias kiekvienam studentui. Todėl geriausiu Chemijos ir geomokslų fakulteto dėstytojų šiais, kiekvienam sunkiais metais, pripažintas doc. dr. Rolandas Tučas. Ir laimėtojas sutiko atsakyti į kelis klausimus apie savo kelią iki geriausio fakulteto dėstytojo vardo.
Kokius tikslus sau keliate dirbdami su studentais? Kaip suprantate dėstytojo ir studento vaidmenis ir atsakomybes?
Svarbiausias tikslas – paruošti savarankiškas, atsakingas, sąžiningas ir mąstančias asmenybes, studijoms pasirinktos srities specialistus. Studentas ir dėstytojas yra lygiaverčiai partneriai, tik dėstytojas paprastai turi daugiau patirties bei žinių, tad jo uždavinys tuo pasidalinti su studentais. Studentai turi jausti savivertę, skatinu juos nebūti patikliais „informacijos priėmėjais“, todėl labai svarbu ugdyti jų kritinį mąstymą.
Kokius studentų gebėjimus ir įgūdžius siekiate ugdyti? Kokius studijų ir vertinimo metodus tam naudojate? Kuo remiatės pasirinkdami konkrečius mokymo ir vertinimo metodus?
Svarbiausios yra bendražmogiškosios savybės: sąžiningumas, atsakomybė, pareigingumas, meilė artimui. Juos formuojant svarbūs kolegiški tarpusavio santykiai bei dėstytojo pavyzdys. Nes tik turint šias savybes įgyti gebėjimai bei žinios yra prasmingi ir panaudojami geriems tikslams. Antra – tai gebėjimai: savarankiškumas, kritinis mąstymas, gebėjimas išsikelti tikslus ir planuoti. Šie įgūdžiai formuojami pasitelkiant įvairias seminarų, praktinių užsiėmimų bei dėstymo formas. Pavyzdžiui, kritiniam mąstymui ugdyti užsiėmimų metu dažnai sugretinu alternatyvius požiūrius ir skatinu diskutuoti – teiraujuosi argumentuotos studentų nuomonės palaikant vieną ar kitą požiūrį. Kad pasiruoštų diskusijai studentai iš anksto žino būsimų užsiėmimų tematiką, pateikiu aktualius informacijos šaltinius. Tiesa, reikia pripažinti, kad užsiėmimus vykdant nuotoliniu būdu dažnai nepavyksta pasiekti didesnio studentų aktyvumo, kaip tai pavykdavo padaryti kontaktinių užsiėmimų metu. Vertinant taikau kaupiamojo balo sistemą – ji apima ir seminarų dalies įvertinimą, ir tarpinius teorinės dalies atsiskaitymus bei paskatinamuosius balus aktyvesniems diskusijų dalyviams. Pasirinkdamas mokymo ir vertinimo metodus remiuosi bendromis taisyklėmis, jas priderindamas prie studentų poreikių (darbo krūvio tolygus paskirstymas, studentams patogus atsikaitymų laikas ir kt.).
Kaip stengiatės užtikrinti mokslo ir studijų vienovę savo dalyko dėstyme?
Dėstomų dalykų turinį nuolatos atnaujinu įtrauktdamas naujausią tyrimų medžiagą, ją papildau ir savo tyrimų rezultatais. Jų metu keltos hipotezės iš naujo pateikiamos studentams, skatinant pateikti savas įžvalgas. Dažnai mano vadovaujami baigiamuosius darbus rengiantys studentai pasirenka šiuo metu man aktualiausią tyrimų sritį (rinkimų geografija). Tokio bendradarbiavimo rezultatas – bendros publikacijos: Baranauskaitė, Tučas, 2014; Baranauskaitė, Burneika, Tučas, 2015; Savickaitė, Tučas, 2016; Vidzbelis, Tučas, 2018; Vikšraitienė, Tučas, 2019.
Kaip skatinate grįžtamąjį ryšį? Kam naudojate grįžtamojo ryšio rezultatus?
Dažnai su studentais bendraujame el. paštu. Po atsiskaitymų su kiekvienu individualiai aptariu padarytas klaidas. Kilus abejonių dėl medžiagos aktualumo, dėstymo bei atsiskaitymo metodų, teiraujuosi studentų nuomonės. Visuomet atsižvelgiu į VU periodiškai vykdomų studentų apklausų atsiliepimus.
Ar ir kaip bendradarbiaujate su kolegomis, studentais, socialiniais partneriais vykdydamas/-ma įvairias studijų veiklas?
Su katedros kolegomis palaikau labai gerus santykius. Tenka bendradarbiauti ir su VU Istorijos fakulteto, taip pat TSPMI dėstytojais, mokslo darbuotojais bei studentais. Prieš tai minėjau, kad su studentais bendrauju ne tik paskaitų metu, bet ir atliekant tyrimus bei rengiant publikacijas. Palaikau glaudžius ryšius su Vyriausiaja rinkimų komisija (VRK) – aš ir mano studentai (D. Vidzbelis) bendradarbiaujame su VRK atlikdami įvairias geografinio pobūdžio užduotis (sudarant Seimo rinkimų apygardas; optimizuojant rinkimų apylinkių ribas; pranešimai konferencijose; projektų pristatymai). Esant galimybei mano vadovaujami magistrantai VRK atlieka profesinę praktiką.
Kokios yra jūsų kaip dėstytojo stipriosios pusės?
Manau, kad mano stipriosios pusės yra supratingumas, lankstumas, tolerantiškumas, kruopštumas, atsakingumas, gebu organizuotai dirbti, esu atviras naujovėms.
Kaip manote, kodėl CHGF studentai išsirinko būtent Jus, geriausiu fakulteto dėstytoju? Jūsų nuomone, kokius Jūsų charakterio bruožus labiausiai vertina studentai?
Ir man pačiam taip atrodo, ir studentų atsiliepimai patvirtina, kad pirmiausia esu vertinamas už žmogiškąsias savybes. Siekiu kuo aktyvesnio studentų įsitraukimo, tad man svarbu ištrinti tuos psichologinius barjerus, kurie suvaržo dar nedaug patirties turinčių jaunų žmonių bendravimo laisvę. Todėl skatinu laisvai išsakyti savo nuomonę, nebijoti suklysti. Juk mes visi mokomės – ne tik studentai, bet ir dėstytojai. Išskirčiau ir tokią savybę, kaip punktualumas ir duoto žodžio tesėjimas. Šias savybes siekiu ugdyti ir studentams, tad pirmiausia turiu pats jiems rodyti pavyzdį. Gerai jaučiu aplinkinių žmonių nuotaiką, jų charakterio ypatybes, todėl stengiuosi rasti optimaliausią bendravimo būdą su kiekvienu studentu. Tai pasiekiu pasitelkdamas grįžtamąjį ryšį. Jis apima ir individualias konsultacijas, patarimus, įvertinimo komentarus. Taip pat studentai atsiliepimuose išskiria ir gebėjimą juos sudominti dėstomu dalyku.