Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto programos Geografija ir kraštotvarka absolventei Ligitai Braškytei šie metai buvo ne tik veiklūs, bet ir sėkmingi. Merginos baigiamasis darbas „Gamtos paveldo objektų būklės vertinimas Lietuvos nacionaliniuose parkuose“ buvo pripažintas geriausiu socialinių mokslų srityje.
Jūsų magistro baigiamojo darbo tema „Gamtos paveldo objektų būklės vertinimas Lietuvos nacionaliniuose parkuose“, papasakokite kuo ši tema yra aktuali?
Dauguma žinome, kad kultūros paveldo apsauga Lietuvoje yra skaudi tema. Daugybė objektų sunyko ir nyksta iki šiol dėl lėšų stygiaus. Tuo tarpu esama situacija gamtos paveldo objektų būklės ir apsaugos srityje iki šiol nebuvo aiški. Dėl šios priežasties magistro baigiamajame darbe atlikau gamtos paveldo objektų būklės analizę. Tikslas - nustatyti, ar objektų būklė blogėja, ar gerėja, gal objektai nyksta, o gal atvirkščiai - yra tvarkomi ir prižiūrimi.
Labai svarbu suprasti, kad kultūros paveldo objektui restauruoti arba atkurti paprastai užtenka materialiųjų išteklių ir objektas dar kelis šimtmečius sėkmingai gali gyvuoti, o, pablogėjus gamtos paveldo objekto būklei arba jam sunykus, objekto atkurti dažniausiai galimybės nėra. Atsižvelgiant į tai, džiaugiuosi, kad ne tik asmenys, kurie dirba šioje srityje, bet ir plačioji visuomenė pradėjo domėtis ir lankyti gamtos paveldo objektus, pvz., Stelmužės ąžuolą ar Olando kepurės skardį.
Papasakokite, su kokiais iššūkiais teko susidurti atliekant baigiamojo darbo praktinę dalį?
Vienu iš pagrindinių sunkumų išskirsčiau tai, kad beveik visus tyrimui reikalingus duomenis turėjau surinkti pati natūrinio stebėjimo metu. Tai užtruko daug laiko, pareikalavo nemažai materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių. Taip pat paminėčiau, kad kai kuriuos objektus buvo sunku pasiekti: teko plaukti valtimi per visą ežerą, bristi per pelkę, brautis per tankius eglynus.
Kokius pagrindinius segmentus išskirtumėte rašant magistro baigiamąjį darbą?
Svarbu turėti planą. Planas padeda valdyti laiką, nustatyti darbų prioritetus. Man taip pat labai padėjo mokslinio straipsnio rašymas, kuris VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedroje yra privalomas. Straipsnį galėjau panaudoti magistro baigiamajame darbe, tai man sutaupė daug laiko ir energijos.
Kodėl pasirinkote būtent Geografijos ir kraštotvarkos specialybę?
Labai gerai prisimenu, kad dar mokykloje, pirmosios geografijos pamokos metu pasakiau, kad būsiu geografė. Nuo tos dienos dėjau visas pastangas, kad ja tapčiau. Prieš dvejus metus įgijau geografijos bakalauro laipsnį, o šiais metais – geografijos ir kraštotvarkos magistrantūros laipsnį.
Kokių įgūdžių reikalauja tokio pobūdžio darbas?
Šioje srityje svarbu pastebėti ne tik detales, bet ir visumą. Gebėti įvertinti vidinius ir išorinius tyrimo objektą veikiančius veiksnius, turėti platų žinių spektrą. Tik tuo atveju darbas bus atliktas išsamiai.
Ką galėtumėte patarti aukštojo mokslo siekiančiam jaunimui?
Nenuleisti rankų, visada judėti pirmyn ir nebijoti siūlyti savo idėjų, nes kiekviena idėja randa savo laiką. Taip pat, nepamiršti klausyti patarimų ir gebėti priimti išsakomas pastabas.