Analogų Lietuvoje neturinčios ir pirmuosius žingsnius sėkmės link užtikrintai žengiančios modernios biotechnologijų bendrovės „Sanobiotec“ direktorius Rytis Vincentas Urbonas pasakoja, kas pastūmėjo jį imtis tokios netradicinės veiklos, su kokiais iššūkiais tenka susidurti bei įvardija, kam, siekdama pagerinti gyvenimo kokybę šalyje, Lietuva turėtų skirti daugiau dėmesio.
Kaip Jums kilo idėja įkurti tokį inovatyvų verslą? Koks buvo pagrindinis, sėkmę lėmęs kriterijus?
Idėja pradėjo vystytis dar studijuojant universitete. Chemijos ir geomokslų fakulteto Organinės sintezės katedros laboratorijoje pradėjau dirbti pirmais bakalauro studijų metais. Tuomet neturėjau nei patirties, nei gilių žinių, tačiau praktinis darbas laboratorijoje padėjo lengviau įsisavinti teorinę informaciją. Darbo šioje srityje pradėjau ieškoti dar nebaigęs studijų, tuomet ir supratau, kad pasirinkimo Lietuvoje nėra daug. Sveika konkurencija darbo rinkoje iš darbdavių pusės sudaro geresnes sąlygas darbuotojams.
Magistrantūros studijų metais ir vėliau dirbau tarptautinėje įmonėje, kurioje įgijau daug vertingos patirties ne tik chemijos, bet ir projektų valdymo, vadybos srityse.
Brandinau svajonę įkurti įmonę, kurioje būtų atliekami inovatyvūs moksliniai tyrimai chemijos srityje bei iš to sukuriami komerciniai produktai. Dirbant užsakomosios sintezės srityje, keliai susikirto su patyrusiu verslininku Petru Sabaliu, kuris turėjo idėją vystyti tyrimus su pluoštinėmis kanapėmis. Radus bendrą kalbą, nusprendėme įsteigti įmonę ir pretenduoti į ES paramą pagal priemonę „Intelektas. Bendri verslo ir mokslo projektai“.
Manau, jog ši sinergija – Petras, kaip patyręs verslininkas ir aš, kaip patyręs mokslininkas, buvo pagrindinis sėkmės aspektas. Neretai pasitaiko tokia situacija, kad mokslininkai turi vertingų idėjų, tačiau jiems trūksta verslo suvokimo bei įgūdžių, kad gebėtų jas įgyvendinti. Būtų tikrai neprošal, jei gamtos mokslų studentai turėtų galimybę pasirinkti vieną kitą kursą iš verslo vadybos.
Kalbant apie sėkmę – tokio pobūdžio istoriją bus galima rašyti po kelerių metų, nes dabar yra žengiami tik pirmieji žingsniai siekiant ambicingų tikslų.
Vykdysite pluoštinių kanapių tyrimus. Kam šie tyrimai bus skirti, kokia galutinė įmonės produkcija?
Vykdome projektą su Nacionaliniu vėžio institutu. Mūsų tikslas – priešvėžinės terapijos ir prevencijos tikslams ištirti kuo platesnį spektrą kanabinoidinių junginių, todėl tirsime ne tik pagrindinius ir minorinius kanabinoidus, bet ir jų chemiškai modifikuotas versijas bei kursime naujus sintetinius junginius.
Kaip įvertintumėt Lietuvoje egzistuojančias sąlygas tokio pobūdžio verslo kūrimui?
Lietuvoje turime gana stiprias gamtos mokslų studijų programas, o tai sukuria dideles galimybes intelekto reikalaujantiems projektams. Todėl manau, jog Lietuva turi didinti investicijas į aukštos pridėtinės vertės produktų sektorių. Inovatyvios ir modernios biotechnologijų, chemijos, fizikos sričių technologijos turėtų būti prioritetinės, siekiant pagerinti šalies gyvenimo kokybę. Turime liautis pozicionuoti save kaip agrovalstybę, nes akcentuojantis į tai neprogresuosime. Toks ir yra vienas iš mūsų įmonės tikslų – prisidėti prie Lietuvos, kaip technologijų valstybės augimo. Šiuo metu esame sukūrę 12 darbo vietų, 9 mūsų darbuotojai yra VU alumnai.
Norint kurti naują verslą svarbiausia yra ryžtas ir komanda. Mūsų konkrečiu atveju, sąlygos apsunkintos dėl įstatymų spragų ir atsilikimo nuo vakarų valstybių.
Ar Lietuvoje dar kas nors užsiima panašia veikla, ar turėsite konkurencijos?
Esame pirmieji Lietuvoje gavę licenciją moksliniams tyrimams su I sąrašo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, todėl būtų galima vadinti mus pionieriais. Vakarų šalys įstatymus, reglamentuojančius kanapių perdirbimą, susitvarkė gerokai anksčiau, todėl su kanapių produkcijos vystymu yra pažengusios toliau. Su tų šalių gamintojais ir konkuruojame.
Kokie įmonės ateities planai?
Artimoje ateityje tyrimų lauką ketiname praplėsti – norime ištirti kanabinoidinių ir kitų junginių galimybes Alzheimerio ligos gydymui.