Vilniaus universiteto ir Gamtos tyrimų centro mokslininkai žurnale “Scientific Reports” paskelbė mokslinį tyrimą „Holocene vegetation patterns in Southern Lithuania indicate astronomical forcing on the millennial and centennial time scale http://www.nature.com/articles/s41598-019-51321-7 “ (Holoceno epochos augalijos vystymosi dėsningumai Pietų Lietuvoje nurodo į astronominį amžių ir tūkstantmečių trukmės periodiškumų priežastingumą), kuriame atskleidžia klimato evoliuciją dabartinėje Lietuvos teritorijoje per paskutinius 11 tūkstančių metų.
Nuosėdinės uolienos yra unikalus visų pasaulyje vykusių procesų įrašas, kuris atspindi fizinę, cheminę ir biologinę mūsų planetos evoliuciją. Ypač daug informacijos suteikia organizmų liekanos arba fosilijos, nes jos nurodo praeities floros ir faunos sudėtį. Skirtingi organizmai dėka ilgalaikės evoliucijos yra gerai prisitaikę prie labai apibrėžtų aplinkos sąlygų. Žinant šiuolaikinių jų palikuonių klimatinės tolerancijos ribas galima šią informaciją panaudoti rekonstruojant praeities klimato pokyčius. Pasitelkiant šį metodą šešių mokslininkų komanda atliko Čepkelių raiste išgręžto kerno žiedadulkių sudėties skaitmenines analizes, kurios įgalino ilgalaikes klimato rekonstrukcijas.
Įvykus globaliam nuledėjimui, oro temperatūra Lietuvos teritorijoje greitai šilo ir pasiekė maksimalias reikšmes taip vadinamo „Holoceno termalinio maksimumo“ laikotarpiu, kuris mūsų šalies teritorijoje tęsėsi nuo 8 iki apytiksliai 4 tūkstančių metų prieš dabartį. Šiame laikotarpyje Lietuvoje temperatūros ir tuomet buvusi augalija buvo panašios kaip šiuo metu Pietų Lenkijoje ar Vengrijoje. Vėlesniame laikotarpyje ir iki vėlyvųjų viduramžių šiame tyrime yra nustatytas temperatūros žemėjimas ir lėtas klimato perėjimas į būsimą ledynmetį.
Reikėtų pabrėžti, kad šis ilgalaikis klimato dėsningumas yra ne vienintelis. Trumpesniuose laiko masteliuose stebimi šimtmečių ir tūkstantmečių trukmės ciklai, kurie yra siejami su ilgalaikiais Saulės aktyvumo pokyčiais bei globalios vandenynų-atmosferos sistemos orbitiniais sužadinimais. Nors artimiausius šimtmečius pasaulio klimato pokyčiuose didžiausią reikšmę turės žmonijos sukeltas klimato karštėjimas, natūraliai stebimi cikliškumai irgi turės didelės įtakos, ypač mūsų vidutinėse platumose.
Tyrimo autoriai yra vyr. mokslo darbuotojas doc. dr. Andrej Spiridonov (VU ir GTC), asistentas dr. Lauras Balakauskas (VU), doktorantas Robertas Stankevič (VU), dr. Gražyna Kluczynska (GTC), doktorantė Laura Gedminienė (GTC) ir vyriaus. mokslo darbuotoja dr. Miglė Stančikaitė (GTC).
Tyrimas buvo atliktas naudojantis LMT projekto „Saulės spinduliuotės ciklų ir okeaninių įvykių įtaka augalijos dinamikai poledynmečiu“ 09.3.3- LMT-K-712 lėšomis.
Nuotraukoje - oro temperatūros pokyčiai pasaulyje ir Lietuvoje (Čepkelių raiste).