Rugsėjo 2-10 dienomis VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institute viešėjo ir paskaitas skaitė vienas aktyviausių ir produktyviausių Teksaso universiteto Geografijos departamento mokslininkų prof. Jason P. Julian. Į Lietuvą jis atvyko VU CHGF Geomokslų instituto Geografijos katedros vadovo prof. Darijaus Veteikio kvietimu.
Šią vasarą, Teksaso valstijos universitete, didžiausiame JAV Geografijos departamente, prof. Julian sutikimu, stažuotę atliko VU CHGF Geografijos ir kraštotvarkos katedroje podoktorantūros stažuotės projektą vystanti dr. Ieva Misiūnė. Jai pirmai ir gimė idėja pasikviesti profesorių į Lietuvą.
Teksaso universitete Ieva toliau vykdė savo podoktorantūros tyrimą – su prof. Julian atliko duomenų analizę ir pradėjo bendro straipsnio rengimą. Taip pat, turėjo progą išbandyti ten naudojamą statistinės analizės įrankį – JMP, kurio dėka duomenys atvaizduojami daug aiškiau, nei prieš tai jos naudota SPSS programa. Lydima prof. J. P. Julian, I. Misiūnė sakosi aplankiusi nemažai Teksaso parkų, kuriuose profesorius vykdo įvairius tyrimus. ,,Be galo džiugu, kad prof. J. P. Julian sutiko savo patirtimi pasidalinti su Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų instituto bendruomene. Panašu, kad mūsų ryšys su prof. J. P. Julian nenutrūks ir ateityje, nes radome bendrų temų bei sutarėme ir toliau bendradarbiauti.”, – tikina Ieva.
Jai antrina ir prof. Darijus Veteikis: ,,Susitikimas su tarptautinius tyrimus vykdančiu įtakingu mokslininku visada turi didelę reikšmę. Visų pirma, Jis – labai įkvepiantis pavyzdys, tikra asmenybė. Čia toks, sakykime, žmogiškasis lygmuo. Kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, taip ir moksle, tai yra svarbu. Vizito Geomokslų institute metu, pateikdamas savo ir gretimų miestų tyrimų atvejus, prof. J. P. Julian pristatė aktualią ir kartu šiuo metu populiarią tyrimų kryptį – ekosistemų paslaugas, socialinį aplinkos apsaugos poreikį. Pasisėmėme žinių ir apie to krašto (Teksaso valstijos, JAV) ypatumus, ir apie sąveiką tarp visuomenės bei gamtos, ir apie amerikiečių pastangas išsaugoti savo gamtos vertybes ateities kartoms, ir apie kylančius iššūkius, ir apie jų sąmoningumo lygį bei įvairius tyrimus, atliekamus Jungtinių Valstijų Geografijos departamente.”
,,Iš kitos pusės, sąveika su tokio rango mokslininkais yra dvipusė., – sako D. Veteikis, – mūsų kraštas, ypač Vilnius, labai sudomino svečią, moksliniu užsidegimu aplankiusį visus įmanomus sostinės žaliuosius plotus. Mūsų saugomos teritorijos, iš kurių prof. J. P. Julian per savaitę sugebėjo aplankyti net šešias, tiek esančias arčiau Vilniaus, tiek šalies rytuose ir pietuose, paliko jam didelį įspūdį. Profesorius atkreipė dėmesį į šių teritorijų gausą, saugomų objektų įvairovę bei parkuose dirbančių žmonių profesionalumą ir atsidavimą. Vis tik, vienas dalykas jam kėlė ne itin pozityvią nuostabą – menkas parkų lankomumas. Profesorių stebino net savaitgalio dienomis sutiktas vos vienas kitas lankytojas. Akivaizdu, kad socio-ekologiniams tyrimams erdvės yra nemažai.”, – įsitikinęs Geomokslų instituto Geografijos katedros vadovas.
Šiuo metu, kartu su prof. J. P. Julian jau pradėtas rengti bendras straipsnis apie miesto ekosistemų poreikį. Kaip kad pasakoja I. Misiūnė, jame analizuojamas Vilniaus atvejis ir jo gyventojų poreikį ekosistemų paslaugoms formuojantys veiksniai: „Turint omeny tai, jog pagrindiniai tokių paslaugų teikimo taškai mieste yra žaliosios miesto erdvės, konkrečiai išskiriami veiksniai, kurie daro įtaką šių erdvių lankymui bei lemia požiūrį į čia gaunamas paslaugas. Tyrimas rodo, kad lankymo dažnumas (kitaip sakant – sąlytis su gamtine aplinka) yra pats svarbiausias veiksnys – kuo daugiau laiko leidžiama žaliosiose erdvėse, tuo labiau vertinama gamtą ir jos teikiamos naudos. Kyla natūralus klausimas – kodėl vieni žmonės miesto gamtinėj aplinkoj būna dažniau, kiti – daug rečiau? Į tai ir ieškoma atsakymo bendroje publikacijoje.”, – sako ji.
Pats J. P. Julian teigia likęs labai patenkintas savo vizitu Vilniuje ir kelionėmis po Lietuvą: ,,Ypač sužavėjo parkų ir žaliųjų erdvių skaičius bei įvairovė Vilniuje. Man pavyko aplankyti visus tarp Neries upės ir pagrindinės geležinkelio linijos esančius parkus bei žaliąsias zonas. Turėjau progą pasižvalgyti ir po aplink Vilnių įsikūrusius regioninius parkus. Buvau nustebintas taip arti miesto esančios laukinės gamtos. Apskritai, manau, kad Vilniui ir Lietuvai pasisekė, kad turi tiek daug žaliųjų erdvių, kuriomis gali džiaugtis ir žmonės. Visa tai lemia darnią ekosistemą ir aukštesnę lietuvių gyvenimo kokybę.”, – tvirtina mokslininkas.
J. P. Julian džiaugiasi, kad jam puikiai sekėsi bendrauti su Vilniaus universiteto Geomokslų instituto darbuotojais ir studentais: ,,Pastebėjau, kad mano paskaitų auditorija klausėsi susidomėjusi ir uždavė man svarbių klausimų. Po vienos iš jų, drauge su geografijos ir hidrologijos katedrų atstovais turėjome vertingą diskusiją. Džiugu, jog Fakultetas daro įtaką kuriant/tvarkant parkus ir saugomas teritorijas Vilniuje ir visoje Lietuvoje.” Profesorius sako susidaręs įspūdį, jog Vilniaus universiteto Geomokslų institutas, kaip ir Teksaso universiteto Geografijos katedra, visuomenėje yra aktyvus ir plačiai žinomas dėl savo taikomųjų tyrimų.
,,Esu dėkingas Geomokslų instituto direktoriui Egidijui Rimkui, Geografijos katedros vadovui Darijui Veteikiui bei dr. Ievai Misiūnei už savo vizitą. Taip pat, norėčiau padėkoti Giedrei už išvyką ir Dovilei už nuostabią dovaną. Nekantrauju sugrįžti į Vilniaus universitetą.”, – kalbėjo J. P. Julian.