CHGF mokslininkai pelnė geriausios 2019 m. VU mokslinės publikacijos apdovanojimą!
Mūsų fakulteto mokslininkai prof. dr. Almira Ramanavičienė, prof. habil. dr. Arūnas Ramanavičius, Aura Kisieliūtė ir dr. Inga Morkvėnaitė- Vilkončienė labai neseniai gavo geriausios 2019 metų Vilniaus universiteto publikacijos apdovanojimą. Mokslininkai buvo įvertinti už straipsnį „Scanning electrochemical microscopy in the development of enzymatic sensors and immunosensors“, Biosensors and bioelectronics. Oxford: Elsevier Ltd. 2019, vol. 141, UNSP 111411, p. 1-11.
Ši publikacija pasižymėjo skirtinguose, visame pasaulyje žinomose moksliniuose leidiniuose. Todėl apie pačią publikaciją, vykdytų tyrimų specifiką bei savo mokslinę ir pedagoginę veiklą trumpai pasakoja viena iš minėtos publikacijos autorių prof. dr. Almira Ramanavičienė.
Aktuali, visiškai naujo pobūdžio publikacija galinti pakeisti mokslo pasaulį
Šis straipsnis skirtas plačiajai mokslinei visuomenei pristatyti sąlyginai naujo ir labai perspektyvaus metodo - skenuojančios elektrocheminės mikroskopijos, veikimo principą ir aptarti praktinio taikymo fermentiniuose ir imuniniuose jutikliuose galimybes. Skenuojanti elektrocheminė mikroskopija buvo sukurta 1989 m. JAV Teksaso universiteto profesoriaus Allen J. Bard. Šio metodo pagrindu veikianti originali matavimo įranga - skenuojantis elektrocheminis mikroskopas (SECM), priskiriama prie skenuojančių zondų mikroskopų grupės, kuri sėkmingai naudojama įvairių paviršių elektrocheminiam aktyvumui tirti tirpale, jo neliečiant, taigi ir nepažeidžiant. Iki šiol SECM imunoanalizinėse sistemose buvo taikoma itin retai dėl to, kad sunku aptikti tikslinę analitę dėl labai mažo registruojamo signalo. Šis straipsnis yra pirmasis bandymas apžvelgti pasiekimus ir problemas susijusias su tokio pobūdžio eksperimentais. Susisteminta informacija apie mažos koncentracijos fermentų bei antikūnų modifikuotų fermentais nustatymo problemas, parodytos SECM praktinio taikymo galimybės skirtingai modifikuotiems paviršiams tirti, paaiškinta, kaip galima panaudoti įvairių SECM režimų privalumus ir išvengti metodo trūkumų.
SECM kol kas dar nėra labai dažnai mokslinėse laboratorijose naudojama įranga ir daugelis nežino jos teikiamų galimybių bei privalumų. Todėl šiame straipsnyje susisteminta informacija bus naudinga tiek pradedantiems dirbti su šia aparatūra, tiek planuojantiems ją įsigyti, ar nerandantiems sprendimų labai mažos, lokalios biomolekulių paviršinės koncentracijos elektrocheminiam įvertinimui.
Pagrindinis dėmesys skiriamas iki šiol mažai laboratorijose naudojamai įrangai
Šioje apžvalgoje pagrindinis dėmesys skiriamas SECM taikymui fermentais (krienų peroksidaze, šarmine fosfataze ir gliukozės oksidaze) modifikuotų paviršių bei šiais fermentais žymėtų antikūnų, specifiškai prisijungusių prie analitės, tyrimui. SECM yra svarbus kuriant miniatiūrines analizines sistemas, nes jis suteikia informacijos apie fermento aktyvumą konkrečioje paviršiaus vietoje. Straipsnyje apžvelgiami SECM techniniai iššūkiai ir pranašumai, atkreipiamas dėmesys į svarbius eksperimentinius parametrus, aptariami dažniausiai naudojami fermentai ir elektronų pernašos tarpininkai, pateikiami imunoanalizės formatai ir paaiškinama, kuris SECM režimas yra tinkamas tiriant prie analitės prisijungusių antikūnų modifikuotų tam tikru fermentu nustatymui.
Labiausiai verta paminėti, kokio pobūdžio leidinyje atsirado publikacija
Noriu pasidžiaugti, kad mūsų publikacija atitiko aukštus prestižinio žurnalo Biosensors & Bioelectronics keliamus reikalavimus pristatomos temos aktualumui. Šio žurnalo citavimo rodiklis 2019 m. yra 10,257. Taip pat šis žurnalas yra pirmas iš 86 sąraše esančių žurnalų analizinės chemijos srityje.
Taip pat noriu paminėti, kad šis straipsnis yra ir dr. I. Morkvėnaitės-Vilkončienės podoktorantūros stažuotės Vilniaus universitete, Chemijos ir geomokslų fakultete, NanoTechnas - Nanotechnologijų ir medžiagotyros centre - rezultatas (stažuotės vadovė prof. dr. A. Ramanavičienė).
Prof. dr. darbo specifika ir mokslinė veikla fakultete
Esu VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorė, todėl pedagoginiam darbui skiriu labai daug laiko. Taip pat vykdau mokslinius tyrimus fermentinių ir imuninių jutiklių tinkamų analizei ir biomedicinai srityse, naudojant elektrocheminius, optinius ir pjezoelektrinius signalo vertiklius. Atliekame skirtingų nanodalelių (metalinių ir polimerinių) sintezę, charakterizavimą, modifikavimą baltymais bei taikymą analizinėse sistemose. Imuninių jutiklių jautrumo pagerinimui vykdome kryptingą antikūnų imobilizavimą paviršiuje, naudodami skirtingus metodus. Šiuo metu vykdome H2020-MSCA-RISE projektą „Naujos 1D fotoninės metalo oksidų nanostruktūros ankstyvos stadijos vėžio aptikimui”.
Džiugu, kad į NanoTechnas – Nanotechnologijų ir medžiagotyros centro veiklą sėkmingai įsilieja studentai, kurie aktyviai dalyvauja LMT finansuojamuose ES fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklose. Taip pat studentai turi galimybę išvykti į mūsų partnerių laboratorijas užsienyje, kur įsisavina naujus metodus, atlieka mokslinius tyrimus bei susipažįsta su kitų šalių mokslininkais. Chemijos ir geomokslų fakultete magistro studijas baigę ir toliau mokslinę veiklą tęsiantys doktorantai sėkmingai įsilieja į jau vykdomų projektų veiklas ar tęsia studijų metu pradėtus mokslinius tyrimus. Podoktorantūros stažuotės projektai papildo mokslinę grupę jaunais mokslininkais bei naujomis aktualiomis mokslinėmis temomis.
Dar kartą sveikiname mūsų fakulteto mokslininkus ir linkime naujų mokslinių atradimų bei puikių mokslinių pasiekimų!