|
„Džiaugiuosi pasirinkusi biochemijos bakalauro studijas Vilniaus universitete. Šių studijų metu sukaupiau didžiulį teorinių ir praktinių žinių bagažą, tad magistro studijos užsienyje buvo nesunkiai įkandamos, bet įdomiausias laikotarpis prasideda tada, kai įgytos žinios ir sukaupta patirtis tam tikroje mokslo srityje susidėlioja į savo vietas ir padeda pamatyti tyrimų objektus iš platesnės perspektyvos.“
Dr. Ieva Bagdonaitė, Kopenhagos Glikomikos centras, tyrėja
Kodėl pasirinkote būtent šią studijų kryptį?
Mokykloje patiko biologijos ir chemijos dalykai, šiek tiek labiau biologija, tad biochemijos studijos pasirodė kaip geras abiejų dominančių sričių balansas.
Kokią ateities viziją buvote susikūrusi pradėjusi studijuoti?
Turiu pripažinti, kad tik pradėjusi studijuoti koncentravausi į studijų procesą ir pernelyg nesvarsčiau apie praktines žinių pritaikymo galimybes ateityje. Magistro studijos atrodė kaip natūralus tęstinumas, bet apie doktorantūrą retai pagalvodavau. Tolimesnėje karjeroje, sekantis laiptelis visada atrodė virš žinių ir gebėjimų ribų, tačiau bet kokiu atveju siektinas.
Ar rezultatas atitiko lūkesčius?
Atitiko ir net šiek tiek nustebino. Prieš dešimtmetį sunkiai būčiau patikėjusi, kad būsiu taip atsidavusi mokslininkė. Žinoma visada labai rimtai žiūrėjau į mokslus ir mokymąsi, tačiau tikrai negalvojau, kad tai taps tokia didele ir neatsiejama mano gyvenimo dalimi.
Papasakokite, apie patį įdomiausią Jūsų mokslinio gyvenimo laikotarpį?
Labai džiaugiuosi, kad šį laikotarpį aš vis dar išgyvenu. Mano nuomone įdomiausias laikotarpis prasideda tada, kai įgytos žinios ir sukaupta patirtis tam tikroje mokslo srityje susidėlioja į savo vietas ir padeda pamatyti tyrimų objektus iš platesnės perspektyvos. Tada pradedi formuluoti savas hipotezes ir laisvai naudoti bei plėsti įvaldytų įrankių arsenalą ir kai ribos yra tik (labai tiksliai pamatuota) vaizduotė ir laikas. Taip pat labai džiugina plėsti mokslinių kontaktų ratą ir bendradarbiauti apjungiant skirtingas kompetencijas, kas leidžia išsamiau išnagrinėti konkrečius mokslinius klausimus.
Ar šiandien, po daugelio pasirinkimų, išsipildžiusių ir neišsipildžiusių svajonių jūsų istoriją galima pavadinti „sėkmės istorija“?
Manau, kad galima. Nenuginčytina, kad dirbu nors ir nelengvą, tačiau tikrai mėgstamą ir tikiuosi, naudingą darbą. Kopenhagos Glikomikos centre vystau virusų angliavandenių biochemijos sritį, kuri gali būti naudinga kuriant naujas vakcinas bei gilinantis į konkrečių virusų biologines ypatybes. Džiaugiuosi galinti tai daryti viename geriausių bei didžiausių Europoje angliavandenių biologijos centrų. Po doktorantūros gavau finansavimą iš keleto Danijos fondų tolimesnėms studijoms, kas suteikė nemažai laisvės, tačiau taip pat privertė kritiškai bei strategiškai įvertinti darbų apimtis ir realistiškus terminus. Tikiuosi, kad ateityje pavyks rimčiau įsitvirtinti mokslinėje bendruomenėje ir vadovauti didesniems projektams.
|
