Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose 2019

PROJEKTAS:

Grafeno sąveikos su organinių dažų molekulėmis ir gautų darinių plazmoninio aktyvumo tyrimas

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0112

Projekto tikslas

Pasinaudojant FTMC ir VU turima šiuolaikine analizės aparatūra ištirti sąveiką tarp grafeno oksido ir organinių dažų molekulių, įvertinti susidarančių kompleksų plazmoninį aktyvumą bei galimybę juos panaudoti SERS analizėje.

Projekto santrauka

Nanomedžiagų plazmoninis aktyvumas traukia daugelio tyrėjų dėmesį dėl plačių pritaikymo galimybių, pavyzdžiui, paviršiaus sustiprintos Ramano sklaidos (SERS) analizėje. Šis analizės metodas yra vienas jautriausių, leidžiantis aptikti netgi pavienes molekules. Šalia seniai SERS analizėje naudojamų aukso ir sidabro nanodalelių vis plačiau pradedami taikyti ir grafeno nanodariniai. Jų panaudojimas padidina SERS analizės metodo patikimumą, rezultatų pasikartojamumą, selektyvumą ir net jautrumą. Šio projekto tikslas – ištirti sąveiką tarp grafeno oksido ir organinių dažų molekulių, įvertinti susidarančių kompleksų plazmoninį aktyvumą bei galimybę juos panaudoti SERS analizėje. Vykdant projektą bus tiriama sąveika tarp laboratorijoje įvairiais metodais paruoštų grafeno oksido pavyzdžių ir organinių dažų molekulių, kurios gali būti naudojamos analitėmis SERS analizėje. Bus siekiama susintetinti padidintu koloidiniu stabilumu pasižyminčius grafeno oksido pavyzdžius. Bus įvertintos fizikinės ir cheminės grafeno oksido pavyzdžių charakteristikos (dalelių dydis, krūvis, funkcinių grupių asortimentas) bei dažų ir grafeno oksido kompleksų plazmoninis aktyvumas. Paruoštos hibridinės SERS platformos su grafeno oksido ir dažų kompleksais leis įvertinti Ramano sklaidos signalo stiprinimą. Gautieji rezultatai pasitarnaus sudarant SERS stiprinimo modelį bei įvertinant šių hibridinių platformų panaudojimo SERS analizėje galimybes.

Finansavimo šaltinis

Finansavimo šaltinis - Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“ veiklos „Studentų gebėjimų vykdyti MTEP veiklą ugdymas“ poveiklė „Studentų gebėjimų ugdymas dalyvaujant mokslinėse vasaros praktikose“.

esfondai

PROJEKTAS:

Polidimetilsiloksano dariniais ir glicidilmetakrilatu modifikuotų poliesterių sintezė dirbtiniams audiniams kurti

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0233

Projekto tikslas

Iš poliesterių, modifikuotų α,ω-dihidroksi-poli(dimetilsiloksanu) ir glicidilmetakrilatu, fotopolimerizacijos būdu suformuoti plėveles, kurios galėtų būti pritaikytos dirbtinių audinių inžinerijoje.

Projekto santrauka

Regeneracinė medicina – tai sritis, kuria siekiama atkurti, pagerinti ar pataisyti audinio ar organo funkciją. Formuojant audinį, svarbiausia parinkti tinkamą medžiagą, ant kurios ląstelės galėtų augti ir daugintis. Audinio karkasui naudojama medžiaga turi būti tvirta, biosuderinama, lengvai apdirbama ir chemiškai stabili. Sintetiniai polimeriniai karkasai yra vieni iš svarbiausių sudedamųjų dalių, dalyvaujančių audinių formavime, todėl optimalus jų pritaikymas gali būti pagrindinis sėkmingos strategijos aspektas. Viena iš perspektyviausių medžiagų šiuo metu yra polidimetilsiloksanas (PDMS), kuris pasižymi geru biosuderinamumu, yra termiškai stabilus, chemiškai atsparus ir pralaidus dujoms. Tačiau jo panaudojimą riboja hidrofobiškumas, dėl kurio ląstelių adsorbcija paviršiuje gali būti trumpalaikė, bei mažas mechaninis atsparumas. Sintetiniai poliesteriniai elastomerai yra biosuderinami, biologiškai skaidomi ir ekonomiškai efektyvūs. Projekto tikslas – iš poliesterių, modifikuotų α,ω-dihidroksi-poli(dimetilsiloksanu) ir glicidilmetakrilatu, fotopolimerizacijos būdu suformuoti plėveles, kurios galėtų būti pritaikytos dirbtinių audinių inžinerijoje. Projekto metu bus susintetinti ir ištirti poliesteriai iš azelaino rūgšties, dietilenglikolio, α,ω-dihidroksi-poli(dimetilsiloksano) ir glicidilmetakrilato, panaudojant įvairius pradinių medžiagų santykius ir skirtingą trukmę. Iš gautų modifikuotų poliesterinių dervų bus suformuotos plėvelės UV šviesoje ir ištirtos jų savybės: sandara, tirpumas, drėkinimo kampas, mechaninės savybės (elastingumas ir atsparumas tempimui, Jungo modulis), stiklėjimo temperatūra.

Finansavimo šaltinis

esfondai

PROJEKTAS:

Baltijos jūros leduotumo kaita XVIII-XXI amžiuose

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0207

Projekto tikslas

Baltijos jūros sezoninės ledo dangos kaitos tendencijų XVIII-XXI a. ir jas lemiančių klimatinių veiksnių nustatymas.

Projekto santrauka

Projekto tikslas - nustatyti Baltijos jūros sezoninės ledo dangos kaitos tendencijas XVIII-XXI a. ir jas lemiančius klimatinius veiksnius. Baltijos jūros regione pastebimai kyla oro temperatūra ir šis atšilimas prognozuojama tęsis visą dvidešimt pirmąjį amžių. Tačiau atšilimas pasireiškia ne vien temperatūros pokyčiuose, jis tiesiogiai veikia ir kitus regiono gamtos komponentus, ypač ledo dangą. Nors Baltijos jūros sezoninė ledo danga turi daug panašumų su poliarinių jūrų ir vandenynų ledo danga, yra daug unikalių charakteristikų, kurios daugiausia atsiranda dėl mažo jūros vandens druskingumo ir ledo poringumo. Be to, dėl švelnesnio klimato nei poliariniuose regionuose, metinis didžiausias ledo kiekis yra labai įvairus, o vandens kristalizacijos ir tirpimo procesai gali vykti per visą žiemos sezoną. Dėl klimato atšilimo ledo dangos plotai ėmė mažėti, taip pat mažėja ledo dangos trukmė. Didžiausias metinis ledo dangos plotas yra integruojantis visos žiemos orų sąlygų rodiklis, todėl ledo dangos tyrimai yra informatyvi priemonė nustatyti sezoninių orų anomalijų pobūdį iki temperatūros ir atmosferos slėgio matavimų pradžios (Baltijos jūros leduotumo duomenys yra nuo 1720 m.). Tai padėtų tiksliau identifikuoti dabartines regionines klimato ir jūros ekologinės būklės kaitos tendencijas. Projekto metu numatoma atlikti Baltijos jūros sezoninio ledo dangos plotų kaitos analizę XVIII-XXI a.; ledo dangos plotų, susidarymo ir tirpimo terminių sąlygų analizę remiantis ilgalaikiais oro temperatūros matavimais; identifikuoti didelio masto atmosferos cirkuliacijos procesus, kai buvo ekstremaliai maži arba dideli jūrinio ledo plotai. Projekto rezultatus numatoma pristatyti studentų mokslinėje konferencijoje 2019 m. rudenį.

Finansavimo šaltinis

esfondai

PROJEKTAS:

Sukurti Kuršių nerijos reljefo morfochronologinę duomenų bazę (GIS programinės įrangos pagrindu)

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0219

Projekto tikslas

Įvertinti Kuršių nerijos reljefo pokyčius XX amžiaus laikotarpiu, įvertinant pustomų kopų smėlio balansą.

Projekto santrauka

Trumpai ir glaustai aprašoma projekto esmė, t. y. projekto tikslas, kokios projekto veiklos bus įgyvendinamos ir kokių rezultatų šiomis veiklomis siekiama. Ši informacija skelbiama viešai ES struktūrinių fondų svetainėje www.esinvesticijos.lt. Vakarų Lietuvos pajūryje (Kuršių nerijoje ir žemyniniame krante) vyksta intensyvūs natūralūs eoliniai procesai, esminiai keičiantys paviršių. Nuo XVI a. visiškai užpustyta 14 kaimų, o kiti kaimai dėl pustomo smėlio turėjo keltis iš vienos vietos į kitą. Pustymo procesus pristabdė XIX amžiaus pirmoje pusėje pradėtas kopų apželdinimas, kurio dėka XX amžiaus pradžioje kopų slinkimas buvo sustabdytas. Kuršių nerijos susidarymą ir jos kopų formavimą lėmė Sembos pusiasalio litoralinė erozija bei į šiaurę judantis povandeninis nešmenų srautas. Šio srauto tyrimai pradėti XX amžiaus viduryje. Dabartiniu metu juos vykdo Baltijos jūros šalių mokslininkai bei mokslinės institucijos. Lietuvoje eolinio reljefo tyrimai apima kelias kryptis:

Litoralinių procesų intensyvumo ir povandeninio smėlio srauto prienašos į Kuršių neriją tyrimai. Šios krypties tyrimai pradėti 1965 metais.
Eoliniai procesai Kuršių nerijos pajūrio apsauginiame kopagūbryje.

3.Smėlio pernašos didžiajame Kuršių nerijos kopagūbryje tyrimai.

Tyrimo tikslas – Įvertinti Kuršių nerijos reljefo pokyčius XX amžiaus laikotarpiu, susiejant juos su pustomų kopų smėlio balansu. Planuojami tyrimai leis kompleksiškai įvertinti smėlio balansą Kuršių nerijos Baltijos jūra – Kuršių marios atkarpoje. Kartu bus ištirtas smėlio pernašos mechanizmas nuo apsauginio pajūrio kopagūbrio į didįjį kopagūbrį, smėlio sedimentacija palvėje ir kupstynėje, defliacijos – akumuliacijos procesai didžiajame kopagūbryje ir smėlio išpustymas į Kuršių marias.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Sparčių scintiliatorių, paremtų boratų klasės junginiais, sintezė ir optinių savybių tyrimas

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0258

Projekto tikslas

Išmokti kontroliuoti Ce3+ ir Pr3+ jonų liuminescencines savybes LaB5O9 ir Ba3Ln2B6O15 matricose.

Projekto santrauka

Scintiliatoriai yra medžiagos, kurios didelės energijos jonizuojančią spinduliuotę (Rentgeno, gama, vakuumo ultravioletinė) konvertuoja į elektromagnetinę spinduliuotę ultravioletinėje arba regimojoje spektro dalyje. Šiuo metu scintiliatoriuose dažniausiai naudojami CaWO4, NaI:Tl, CdWO4 ir Bi4Ge3O12 junginiai. Geri scintiliatoriai turi pasižymėti šiomis savybėmis: dideliu liuminescencijos našumu, šviesos išeiga, energijos skiriamąja geba, greitu atsako laiku, geru fiziniu ir cheminiu stabilumu. Scintiliatorių atrankos kriterijai šiek tiek skiriasi priklausomai nuo jų pritaikymo srities. Pavyzdžiui, vaizdinime ir termoliuminescencijos dozimetrijoje naudojami Ce3+ ir Pr3+ jonais aktyvuoti scintiliatoriai dėl jų greitų gesimo trukmių (atsako laikų) (10 – 60 ns) ir didelių kvantinių našumų. Pozitrono emisijos tomografijoje (PET) dažniausiai naudojami Lu2SiO5:Ce3+ scintiliatoriai dėl jų santykinai didelės šviesinės išeigos, greito atsako laiko (40 ns) ir didelio medžiagos tankio (7,4 g/cm3). Ce3+ ir Pr3+ jonai scintiliatoriuose naudojami neatsitiktinai. Šių jonų [Xe]4f(n-1)5d1 → [Xe]4fn emisijos juostos padėtis gali būti kontroliuojama keičiant pasirinktos matricos cheminę sudėtį arba pačių jonų koncentraciją. Visame pasaulyje mokslininkai ypatingą dėmesį skiria naujų našių scintiliatorių paieškai, nes jie stipriai sumažintų pacientų apšvitos jonizuojančia spinduliuote laiką ir gaunamą radiacijos dozę, tuo pačiu duodami kokybiškus tyrimų rezultatus.

Projekto metu bus sintetinami nelegiruoti bei Ce3+ ir Pr3+ jonais legiruoti LaB5O9 ir Ba3Ln2B6O15 (kur Ln = Y, Lu, Gd, La) junginiai, tiriamos jų optinės savybės kambario temperatūroje bei 77 – 500 K intervale ir įvertinamas galimas praktinis pritaikymas. Keisdami junginių cheminę sudėtį ir sintezės sąlygas, galėsime kontroliuoti gaunamų liuminoforų dalelių dydį, kristališkumą ir emisijos spektrų padėtį.

Finansavimo šaltinis

esfondai

PROJEKTAS:

Kryptingo antikūnų prieš CD5 imobilizavimo panaudojant baltymą-G tyrimas

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0037

Projekto tikslas

Kryptingos anti-CD5 imobilizacijos metodikos jautriai CD5 detekcijai PPR metodu paruošimas.

Projekto santrauka

Leukemija – tai grupė onkologinių kraujodaros sistemos ligų, kurios kasmet nusineša daugybės žmonių gyvybių. Remiantis nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 15000 onkologinių susirgimų ir leukemija sudaro 10 % iš jų. Pagal ligos eigą leukemija skirstoma į ūminę ir lėtinę. Lėtinė leukemija – tai lėtai augantis baltųjų kraujo kūnelių, vadinamų limfocitais, vėžys dažniausiai nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms ir retai jaunų žmonių tarpe. Tuo tarpu ūminė leukemija pasireiškia greitu nekontroliuojamu nebrandžių kraujo ląstelių, vadinamų blastais, dauginimusi kaulų čiulpuose ir kraujyje. Ūminė leukemija yra dažniausias onkologinis susirgimas vaikų tarpe ir sudaro 35 % visų vaikų onkologinių ligų. Apie 82 % iš jų sudaro ūminė limfoblastinė leukemija ir 18 % – ūminė mielogeninė leukemija. Siekiant sumažinti mirtingumą nuo leukemijos bei išlaidas pacientų gydymui bei reabilitacijai yra labai svarbu ligą diagnozuoti ankstyvoje jos stadijoje, bei parinkti optimaliausią kiekvienam ligoniui gydymo metodą. Tam yra reikalingi patikimi metodai leidžiantys identifikuoti susirgimą, priskirti ligonį tam tikrai rizikos grupei bei skirti gydymą. XX amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje leukemijai diagnozuoti pradėti taikyti antigeno ir antikūno reakcija pagrįsti tyrimo metodai, įgalinantys identifikuoti leukemijų biožymenis − leukeminių ląstelių paviršiaus antigenus, atskirti pakitusias ląsteles nuo normalių bei įvertinti ligos eigą ir gydymo efektyvumą. Šio projekto tikslas yra panaudojant baltymą-G paviršiaus plazmonų rezonanso (PPR) jutiklio lusto paviršiuje kryptingai imobilizuoti antikūnus prieš T ląstelių limfoblastinės leukemijos žymenį CD5, ištirti imobilizuotų antikūnų sąveikos su CD5 efektyvumą ir paruošti kryptingo minėtų antikūnų imobilizavimo metodiką jautriai CD5 detekcijai PPR biologiniu jutikliu.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Anijoninių šepetinių kopolimerų sudėties ir morfologijos įtaka Yb, Er legiruotų heksagoninių NaGdF4 nanodalelių vandeninių dispersijų stabilumui

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0255

Projekto tikslas

Susintetinti skirtingo krūvio ir kompozicijos anijoninius šepetinius kopolimerus ir juos pritaikyti GdPO4 dalelių paviršių modifikavimui ir jų vandeninių dispersijų stabilizavimui.

Projekto santrauka

Retųjų žemių elementais legiruotos nano ir submikroninės dalelės pasižymi unikaliomis liuminiscencinėmis ir magnetinėmis savybėmis. Žinoma, kad fizikinės, cheminės nano ar submikroninių dalelių savybės priklauso ne tik nuo molekulinės dalelių sudėties bet ir nuo jų dydžio, formos, pasiskirstymo ir paviršinių savybių. Dėl ypač didelio paviršiaus ploto dalelės yra linkusios sulipti ir sudaryti aglomeratus, todėl nano ar submikroninio dydžio dalelių vandenines dispersijas būtina stabilizuoti.

Šio projekto įgyvendinimo metu anijoniniai šepetiniai biosuderinami polimerai bus panaudoti heksagoninių NaGdF4 dalelių vandeninėms dispersijoms stabilizuoti, kas leis užtikrinti tokių dalelių stabilumą, sumažinti citotoksiškumą, nepakeičiant magnetinių ir optinių savybių, bei išplėsti jų panaudojimo spektrą. Tokios polimerais dekoruotos dalelės ateityje galės būti naudojamos, kaip vaistų pernašos sistemos, naudojamos, kaip kontrastinės medžiagos magnetiniuose tyrimuose ir net vėžinių ląstelių žymenys.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Homocisteino seleno analogo sintezė ir selektyvaus Se alkilinimo tyrimas

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0239

Projekto tikslas

Sukurti seleno homocisteino sintezės protokolą, tinkamą kelių gramų produkto sintezei ir ištirti selektyvaus seleno atomo alkilinimo galimybes.

Projekto santrauka

Šis dviejų mėnesių projektas yra įžanga į SAM analogais pagrįstos molekulinės įrankinės biopolimerų žymėjimui išplėtimą, įtraukiant seleno SAM analogus, o tai praplėstų MTag technologijos taikymo ribas. Šio projekto metu bus ištobulintas seleno homocisteino sintezės protokolas, tinkamas kelių gramų produkto sintezei, taip pat ištirtos selektyvaus seleno atomo alkilinimo.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Policiklinių, ciklobutano fragmentą turinčių junginių sintezė domino ciklizacijos reakcijomis

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0228

Projekto tikslas

Tobulinti studentų, tyrėjų bei mokslininkų mokslinę kvalifikaciją vykdant praktinę mokslinę veiklą, mokslinių idėjų mainus, skatinant mokslinės komunikacijos bei tinklaveikos kūrimąsi ir plėtrą.

Projekto santrauka

Pagrindinis projekto uždavinys yra konceptualiai naujos ciklizacijos reakcijos, formuojančios policiklinius, sunkiai prieinamus molekulinius karkasus, tyrimas ir taikymai. Tyrimų metu bus detaliai ištirtos reakcijos sąlygos, funkcinių grupių suderinamumas ir tolimesnės sintetinės transformacijos panaudojant ciklo atsidarymo stereoselektyvias reakcijas. Įgyvendinus projektą bus sukurtas naujas sintezės metodas gamtinių policiklinių junginių analogams kurti su laisvai pasirenkamomis funkcinėmis grupėmis.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Jūros smėlėto kranto ritminių darinių kaitos analizė laike ir erdvėje

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0039

Projekto tikslas

Vykdant jūros smėlėto kranto ritminių darinių kaitos analizę, siekiama tobulinti studento mokslinę kvalifikaciją, skatinti mokslinių idėjų mainus ir plėtoti mokslinės komunikacijos įgūdžius.

Projekto santrauka

Smėlėti krantai yra viena iš dinamiškiausių sferų, kuri jautriai reaguoja į menkiausius aplinkos pokyčius. Jūros krante vykstantis eroziniai ir akumuliaciniai procesai lemia ritminių darinių formavimąsi. Pasaulyje lieka vis mažiau natūralių krantų, kuriuos galima būtų laikyti analogais tolimesniuose krantotyros tyrimuose. Baltijos jūros Kuršių nerijos smėlėtas krantas gali būti laikomas vienu iš pavyzdžių, kuriame galima analizuoti natūralią ritminių darinių kaitą smėlėtame krante. Krantotyrininkai pažymi, kad vis dar egzistuoja neišspręsti klausimai susiję su ritminių darinių genezę ir jų morfometrinių parametrų kaita. Jūros smėlėto kranto ritminių darinių kaitos laike ir erdvėje tyrimas leistų geriau suvokti krantų erozijos mechanizmą įvairaus masto lygmenyse, be to leistų spręsti krantų erozijos problemas ir prognozuoti tolimesnę krantų raidą. Ritminių darinių sezoninės ir daugiametės kaitos suvokimas ypatingai yra svarbus vykdant krantotvarkinius projektus: paplūdimių ar priekrantės dirbtinį pamaitinimą sąnašomis. Mokslinio tyrimo tikslas - išanalizuoti jūros smėlėto kranto ritminių darinių kaitą ir jų priklausomybę nuo hidro-meteorologinių veiksnių laike ir erdvėje.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Ludlovio (silūras) graptolitų biostratigrafija Baublių-2 ręžinyje (Vakarų Lietuva)

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0025

Projekto tikslas

Išskirti ludlovio graptolitų biozonas Baublių-2 gręžinyje.

Projekto santrauka

Projekto metu bus nagrinėjami silūro periodo ludlovio epochos graptolitai. Šio projekto tikslas – išskirti ludlovio graptolitų biozonas Vakarų Lietuvoje. Medžiaga iš Baublių-2 gręžinio bus surinkta iš Lietuvos geologijos muziejaus Vievyje. Planuojama atrinkti apie 100 pavyzdžių iš maždaug 100 metrų intervalo. Gręžiant Baublių-2 gręžinį, buvo paimtas apie 100 metrų uolienų kernas iš dominančio ludlovio intervalo. Pavyzdžiai bus analizuojami Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedroje. Norint identifikuoti graptolitus, pirmiausia reikia susipažinti su jų morfologija. Remiantis morfologiniais požymiais, graptolitai bus identifikuojami iki rūšių ir porūšių lygio. Tai kruopščiausias ir daugiausiai laiko užimantis darbas. Nustačius graptolitų taksonominę sudėtį ir taksonų paplitima ludlovio uolienuose Baublių-2 gręžinyje, bus išskirtos graptolitų biozonos. Graptolitų biozonos yra smulkiausi chronostratigrafiniai padaliniai silūro periode. Atlikti biostratigrafiniai tyrimai leis nusakyti tiriamo pjūvio pilnumą laiko požiūriu, nustatyti stratigrafines pertraukas ir spragas. Tai yra pagrindinis šio tyrimo tikslas. Atlikus šiuos tyrimus, bus galima vykdyti tolimesnius paleogeografinius, paleoekologinius tyrimus. Tai bus daroma ateityje.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Polianilino nanostruktūrų ir grafeno oskido taikymas gliukozės biologiniuose jutikliuose

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0212

Projekto tikslas

Studentės įgūdžių tobulinimas konstruojant igliukozės biologinį jutiklį ir tiriant jo analizines charakteristikas.

Projekto santrauka

Biologiniai jutikliai yra labai svarbi šiuolaikinės analizinės chemijos priemonė, kuria leidžia greitai, paprastai ir pigiai nustatyti analitės koncentraciją. Plačiai ir sėkmingai yra taikomi gliukozės amperometriniai biologiniai jutikliai, panaudojant fermentą gliukozės oksidazę. Kuriant tokius fermentinius biologinius jutiklius yra labai svarbu tinkamai paruošti biologinio atpažinimo elementą, išsaugant imobilizuojamo fermento aktyvumą bei užtikrinant efektyvią elektronų pernašą tarp fermento ir elektrodo paviršiaus. Šiems tikslams pasiekti dažnai yra naudojami elektrai laidūs π-π konjuguoti polimerai bei nanomedžiagos anglies pagrindu. Jei anglies nanomedžiagos pasižymi dideliu elektrochemiškai aktyviu paviršiumi bei palankiomis elektroninėmis ir elektrokatalitinėmis savybėmis, tai elektrai laidiems polimerams yra charakteringas geras biosuderinamumas bei elektronų pernašos tarpininko vaidmens atlikimas. Šio projekto tikslas - ištirti amperometrinio gliukozės jutiklio veikimą, kai polianilino nanopluoštų ir redukuoto grafeno oksido kompozitas yra naudojamas kaip matrica įmobilizuojant gliukozės oksidazę.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Elektrai laidžiais polimerais modifikuotų mielių ląstelių bioelektrocheminių ir fizinių savybių tyrimas

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0242

Projekto tikslas

Ištirti chemiškai paveiktų ląstelių savybes skenuojančiojo zondo mikroskopais.

Projekto santrauka

Mokslinio tyrimo tema: "Elektrai laidžiais polimerais modifikuotų mielių ląstelių bioelektrocheminių ir fizinių savybių tyrimas". Pasaulyje plačiai taikomi skenuojančio zondo metodai biologinių objektų tyrimuose, pradedant nuo biologinių objektų fizinių parametrų, ir baigiant elektrocheminio aktyvumo/laidumo tyrimais. Tokie tyrimai ypač reikalingi biokuro elementų ir biojutiklių tyrimuose, kur priklausomai nuo biologinio objekto laidumo ir elektrocheminio aktyvumo gaunamas atitinkamo stiprumo elektrocheminės sistemos signalas. Šie tyrimai ypač aktualūs norint pagerinti biologinės kilmės medžiagų elektrochemines savybes bioelektrocheminiams prietaisams. Šio projekto tikslas: ištirti chemiškai paveiktų ląstelių fizines ir elektrochemines savybes skenuojančiojo zondo mikroskopais. Šio projekto metu bus tiriamos chemiškai modifikuotos ląstelės keletu SECM metodų: pastovios srovės bei lokalizuoto elektrocheminio impedanso. Derinant šiuos metodus su AJM, bus gaunamas atitikimas tarp ląstelių elektrocheminio aktyvumo ir paviršiaus morfologijos pasikeitimų.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Erbiu legiruotų NaYbF4 dalelių sintezė neigiamo terminio liuminescencijos gesimo tyrimams

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0309

Projekto tikslas

Susintetinti įvairios stechiometrijos/architektūros NaYbF4:Er nanodaleles ir išmatuoti nuostoviosios ir laikinės skyros apkonversijos spektrus skirtingoje temperatūroje.

Projekto santrauka

Praktikos tikslas yra ištirti apkonversijos priešingos (neigiamos) temperatūrinės priklausomybės priežastis NaYbF4:Er+3 nano/mikrodalelėse. Esminė tyrimų užduotis yra patvirtinti/paneigti sistemoje esančių defektų, dalelių paviršiaus modifikavimo ir dalelių dydžio įtaką energijos pernašai skirtingoje temperatūroje. Taikant terminio skilimo sintezės metodą bus susintetintos įvairios stechiometrijos lantanoidais legiruotos natrio iterbio fluorido nano/mikrodalelės, kurioms yra būdinga apkonversija. Atlikus nuostoviosios ir laikinės skyros apkonversijos matavimus skirtingoje temperatūroje tikimąsi nustatyti esmines priežastis siekiant paaiškinti neįprastą liuminescencijos priklausomybę.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Naujos kartos scintiliatorių sintezė bei tyrimai

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0151

Projekto tikslas

Susintetinti scintiliatorius, pasižyminčius kiek galima mažesnėmis gesimo bei signalo sužadinimo trukmėmis.

Projekto santrauka

Projekto tikstas - susintetinti scintiliatorius, pasižyminčius kiek galima mažesnėmis gesimo bei signalo sužadinimo trukmėmis. Granatai, tokie kaip YAG:Ce ar LuAG:Ce, yra puikios medžiagos, naudojamos scintiliatoriuose, kadangi pasižymi jiems reikalingomis optinėmis ir liuminescencinėmis savybėmis. Projekto metu bus sintetinamos granatų dangos ant įvairių padėklų. Jų savybes bus siekiama gerinti YAG:Ce ir LuAG:Ce savybes papildomai legiruojant IIA ir IIIA grupių elementais. Rentgeno spindulių difrakcinės analizė, junginių emisija, gesimo trukmės, kvantinės išeiga bei paviršiaus morfologija parodys, kurios dangos pasižymi geriausiomis savybėmis, reikalingomis scintiliatoriams.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Imbrado ežero paviršinių nuosėdų žiedadulkių analizė

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0114

Projekto tikslas

Detaliai ištirti Imbrado ežero paviršinių nuosėdų žiedadulkių sudėtį.

Projekto santrauka

Projekto metu bus detalizuojami duomenys apie Imbrado ežero paviršinių nuosėdų žiedadulkių sudėtį. Šio projekto tikslas yra išnagrinėti veiksnius, nulemiančius žiedadulkių pasiskirstymą vidutinio dydžio, mažai pratakiame ežere. Žiedadulkių duomenys bus lyginami su detaliais apylinkių augalijos duomenimis, kiekybiškai apibūdinama priklausomybė tarp ežero nuosėdų žiedadulkių sudėties ir įvairių aplinkos bei paties ežero parametrų - apylinkių augalijos sudėties, reljefo, ežero ir jo dugno morfometrijos, vėjo krypties, srovių, mėginio padėties ežere. Gauti duomenys bus panaudoti plačiai naudojamų žiedadulkių-augalijos priklausomybės modelių validavimui, kalibravimui bei tobulinimui.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

„Copernicus“ klimato kaitos sistemos C3S sezoninių prognozių kokybės vertinimas Lietuvos teritorijai

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0265

Projekto tikslas

Nustatyti ilgalaikių orų prognozių tinkamumą Lietuvos teritorijai įvairiais metų laikais.

Projekto santrauka

Projekto tikslas - nustatyti ilgalaikių orų prognozių tinkamumą Lietuvos teritorijai įvairiais metų laikais. Tyrime bus naudojamas visas įmanomas 2017-2019 m. C3S sistemoje esantis prognostinis laikotarpis. Tyrime bus analizuojami tik du labiausiai visuomenę dominantys parametrai: 2 m oro temperatūra ir kritulių kiekis. Bus apskaičiuojami kritulių kiekio ir oro temperatūros mėnesio anomalijų pasikartojimai per paskutinius 60 metų Lietuvoje. Nustatomi absoliučių prognozuojamų reikšmių skirtumai ir vidutinių reikšmių standartizuoti skirtumai, vidutinės kvadratinės paklaidos, priklausomybė nuo prognozės trukmės. Apskaičiuojami įvairaus intensyvumo anomalijų pasikartojimas, trukmė bei erdvinis paplitimas. Intensyvių anomalijų laikotarpiais bus nustatoma, kokią dalį šių anomalijų lėmė trumpalaikės karščio/ šalčio bangos, maksimalus paros kritulių kiekis bei dienų su krituliais viršijančiais 1, 5, 10, 20 mm skaičius. Naudojant oro temperatūros ir kritulių kiekio duomenis bus atliekami prognozuojamų anomalijų nuspėjamumo tyrimas keičiant laikotarpį tarp prognozės sudarymo ir galiojimo momentų. Be to, prognozių patikimumo įvertinimui bei paaiškinimui bus naudojami ir kiti prognostiniai meteorologinių kintamųjų laukai: geopotencialus aukštis 500 hPa lygyje, sluoksnio storis tarp 500 ir1000 hPa izobarinių lygių, slėgis jūros lygyje, oro temperatūra 850 hPa lygyje, integruotas vandens garų kiekis atmosferos stulpe. Galiausiai, bus atliekama skirtingų prognostinių centrų tarpusavio palyginimas ir jų kokybės vertinimas lyginant su stebėjimo ir modelio analizės duomenimis bei pakartotinės analizės duomenų baze (NCEP/NCAR). Nustatomas tiksliausias prognozes teikiantis prognostinis centras (iš 5) ir tiksliausias modelis pagal prognozių patikimumą ir prognozės trukmę Lietuvos teritorijai ir Baltijos regionui.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Optinio gliukozės biojutiklio kūrimas kobalto heksacianoferato ir gliukozės oksidazės sluoksnio pagrindu

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0237

Projekto tikslas

Sukurti optinį gliukozės biojutiklį elektrochrominio kobalto heksacianoferato ir gliukozės oksidazės sluoksnio pagrindu.

Projekto santrauka

Biologinių gliukozės jutiklių kūrimas susijęs su didėjančiu poreikiu juos tobulinti ir pritaikyti praktikoje, nustatant gliukozės kiekį kraujo plazmoje. Šio projekto tikslas – sukurti optinį gliukozės biojutiklį elektrochrominio kobalto heksacianoferato sluoksnio pagrindu, kuris gali būti perspektyvus, tobulinant biojutiklio charakteristikas. Optinių gliukozės biojutiklių kūrimui plačiai taikoma gerai ištirta elektrochrominė medžiaga - geležies heksacianoferatas (Berlyno mėlis), tačiau kobalto heksacianoferatas nėra naudojamas, nors taip pat pasižymi geromis elektrochrominėmis savybėmis. Optinis gliukozės biojutiklis kobalto heksacianoferato sluoksnio pagrindu mokslinėje literatūroje mūsų žiniomis nėra aprašytas, tačiau tokio jutiklio sukūrimas gali tapti svariu indėliu gliukozės biojutiklių vystymui. Šio projekto metu studentė suformuos redukuoto kobalto heksacianoferato sluoksnius ir nustatys sąlygas, kuriose danga pasižymėtų didžiausiu absorbcijos pokyčiu perėjimo iš redukuotos formos į oksiduotą formą metu. Kobalto heksacianoferato sluoksnio nusodinimui bus naudojamas ciklinės voltamperometrijos metodas. Suformuotos kobalto heksacianoferato dangos bus charakterizuojamos spektrinės elipsometrijos ir/arba skenuojančiosios elektroninės mikroskopijos tyrimo metodais. Optinis gliukozės biojutiklis bus gaminamas atliekant gliukozės oksidazės fermento imobilizavimą redukuotos formos kobalto heksacianoferato paviršiuje. Suformuoti biojutikliai bus tiriami, nustatant jų analitines charakteristikas (jautrumą gliukozei, koncentracijų nustatymo tiesiškumą). Praktikos metu atliktų eksperimentų rezultatai bus pristatyti studentų mokslinių darbų konferencijoje ir tyrimų grupės seminare.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Vandenilių ryšių molekulinis modeliavimas ir analizė fosforo rūgšties ir vandens sistemose

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0230

Projekto tikslas

Sumodeliuoti svarbią sistemą fosforo rūgštis – vanduo molekulinės dinamikos pagalaba ir išanalizuoti šios sistemos vandenilinių ryšių tinklą tiek standartiniais tiek priešakiniais matematiniais metodais ir surasti fizikinius dėsningumus.

Projekto santrauka

Šio tyrimo tikslas panaudoti klasikinės molekulinės dinamikos metodus vandenilinių ryšių ir kitų sąveikų tyrimui plačiame sistemos fosforo rūgštis – vanduo sudėčių intervale. Vandeniliniai ryšiai bus analizuojami skaičiuojant vienmates ir dvimates radialinio pasiskirstymo funkcijas ir iš jų gaunamas laisvąsias Gibbs‘o energijas, atskirų komponentų difuzijos koeficientus ir jų kitimo dėsningumus priklausomai nuo sistemos sudėties, temperatūros, slėgio, dydžio. Taip pat, bus pritaikytas naujas metodas vandenilinių ryšių tinklo analizei, kuris remiasi laisvosios Gibbs‘o energijos kriterijais ir grafų bei tinklų teoriniais algoritmais, leidžiančiais labai efektyviai matematiškai aprašyti cheminių ryšių tinklus, juos analizuoti ir apdoroti siekiant gauti fizikinę prasmę. Tokia analizė, labai pasitarnautų tokių procesų tolesniems tyrimams ir supratimui, nes daugelis įprastinių eksperimentinių metodų, tokių kaip branduolinis magnetinis rezonansas, kvazielastinė neutronų sklaida ar elektrocheminiai metodai neturi pakakankamos skyriamosios gebos, arba jų rezultatų interpretavimas per daug sudėtingas ir dviprasmis be papildomos informacijos iš molekulinių modelių.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Miniatiūrizuoto fermentinio biologinio jutiklio kūrimas bei tobulinimas, panaudojant skenuojantį elektrocheminį mikroskopą

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0231

Projekto tikslas

Pakelti studento mokslinę kvalifikaciją, sukuriant ir tobulinant miniatiūrizuotą fermentinį gliukozės biologinį jutiklį, panaudojant skenuojantį elektrocheminį mikroskopą.

Projekto santrauka

Mokslinio tyrimo tema: "Miniatiūrizuoto fermentinio biologinio jutiklio kūrimas bei tobulinimas, panaudojant skenuojantį elektrocheminį mikroskopą". Projekto tikslas - pakelti studento mokslinę kvalifikaciją, sukuriant ir tobulinant miniatiūrizuotą fermentinį gliukozės biologinį jutiklį, panaudojant skenuojantį elektrocheminį mikroskopą. Šio projekto metu bus kuriamas ir tobulinamas miniatiūrizuotas gliukozės biologinis jutiklis, skirtas mažos molekulinės masės analitės nustatymui imobilizuojant fermentą gliukozės oksidazę bei panaudojant skenuojantį elektrocheminį mikroskopą (SECM). Bus siekiama sukurti jautrius, greitus, nebrangius ir daugkartinio panaudojimo biologinius jutiklius.

Finansavimo šaltinis

PROJEKTAS:

Magnio vitlokito sintezė ir tyrimas

Projekto kodas: 09.3.3-LMT-K-712-15-0116

Projekto tikslas

Ugdyti studento mokslinę kompetenciją ir įgūdžius vykdant žematemperatūrę vitlokito sintezę ir tyrimą.

Projekto santrauka

Magnio vitlokitas (Ca18Mg2(HPO4)2(PO4)12) yra antras pagal paplitimą mineralas žmogaus organizme, sudarantis apie 20–35% kaulinio audinio. Ši medžiaga pasižymi dideliu bioaktyvumu ir biosuderinamumu. Tačiau dėl žemo vitlokito termodinaminio stabilumo ir didelio galimų kalcio fosfatų kristalinių fazių skaičiaus gryno vitlokito sintezė yra sudėtinga ir menkai ištirta. Pagrindinė šio projekto uždotis yra susintetinti žemo kristališkumo laipsnio vitlokito struktūros tipo junginį bei išanalizuoti jo struktūrines ir morfologines savybes. Vykdant projektą bus optimizuojami sintezės parametrai, turintys lemiamą įtaką sėkmingai vitlokito sintezei: terpės pH, temperatūra ir reakcijos vykdymo trukmė. Sintezę planuojama atlikti žemoje temperatūroje (50–80 °C), tai turi užtikrinti žemą susintetinto produkto kristališkumo laipsnį. Taip pat bus parenkama optimali Mg2+ jonų koncentracija reakcijos mišinyje. Sintezės produktų struktūra ir fazinis grynumas bus tiriami naudojant rentgeno spindulių difrakcinę analizę (XRD) ir infraraudonųjų spindulių spektroskopiją (IR). Skenuojanti elektroninė mikroskopija (SEM) bus naudojama susintetintų miltelių paviršiaus morfologinėms savybėms įvertinti. Produktų cheminiai sudėčiai nustatyti bus naudojama induktyviai susietos plazmos optinės emisijos spektrometrija (ICP-OES).