„Studijos arba praktika užsienyje – tai neįkainojama patirtis, kuria turėtų pasinaudoti kiekvienas studentas,“ – sako biochemijos absolventė Urtė Venclovaitė. Vasarą atlikusi tarptautinę praktiką Šveicarijoje į Lietuvą ji parsivežė ne tik mokslinių žinių, bet ir gyvenimiškos patirties, padėsiančios tolesnių magistrantūros studijų metu Vokietijoje.
Kas paskatino pasirinkti Šveicariją tarptautinei praktikai? Koks buvo praktikos tikslas ir kuo užsiėmėte?
Kaip žinia, Šveicarija yra vienas iš pirmaujaučių pasaulio biotechnologijų centrų, kuriame įsikūrusios tokios farmacijos kompanijos kaip „Novartis“, „Roche“. Pasirinkau Šveicariją tarptautinei praktikai, kadangi noriu ir toliau gilintis į amiloidinių baltymų agregacijos procesą siekant atrasti efektyvius vaistinius preparatus ar gydymo metodus, skirtus neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio, Parkinsono ligos, prevencijai ir gydymui. Būtent šioje srityje biochemijos bakalauro studijų metu dvejus metus dirbau VU Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Amiloidų tyrimo sektoriuje.
Tarptautinę praktiką atlikau Paul Scherrer institute - didžiausiame gamtos ir inžinerinių mokslų tyrimų centre Šveicarijoje. Praktikos metu dirbau su vienu iš amiloidinių baltymų - alfa-sinukleinu, kuris patologijos atveju mūsų smegenyse geba neteisingai susilankstyti ir sudaryti baltymų sankaupas, vadinamas Lewy kūneliais, ir taip sukelti Parkinsono ligą. Kartu su laboratorijos kolegomis bandėme įvertinti metalo jonų, tokių kaip Cu (II) ir Fe (II), bei poliaminų įtaką amiloidinių baltymų agregacijos proceso metu besiformuojančių fibrilių struktūriniams pokyčiams atliekant eksperimentus tiek in vitro, tiek in vivo.
Šveicarija garsėja savo stipriomis akademinių ir mokslinių tyrimų institucijomis. Kuo akademinė aplinka ten skyrėsi nuo VU?
Visų pirma, Šveicarijoje akademinė aplinka, bent jau kurioje aš dirbau, buvo žymiai tarptautiškesnė nei VU, kadangi pažangios ir stiprios mokslinių tyrimų galimybės pritraukia vis daugiau mokslininkų iš skirtingų pasaulio šalių, tokių kaip JAV, Kanados, Kinijos, Japonijos, Vokietijos, Portugalijos ir kt. Taip pat išskirčiau didesnį norą ieškoti bendradarbiavimo galimybių su tyrėjais iš viso pasaulio. Stažuotės metu turėjau nemažai tiek gyvų, tiek nuotolinių susitikimų su mokslininkais iš pačių įvairiausių akademinių ir mokslinių tyrimų institucijų. Taip pat kiekvieną penktadienį turėjome žurnalo klubo susitikimą, kurio metu vienas iš mūsų grupės narių pristatydavo per pastarąjį laiką nuveiktus darbus, bei visada turėdavome kviestinį svečią, kuris pasidalindavo savo tyrimais amiloidinių baltymų ir neurodegeneracinių ligų tematikoje. Mano žiniomis, tai nėra dažna VU, tačiau turiu pripažinti, kad VU mokslinių tyrimų institucijos tikrai niekuo nenusileidžia Šveicarijai mokslinių tyrimų kokybe bei tikslumu.
Ar Šveicarijoje išmokote taikyti kokius nors konkrečius metodus, naudotis įranga ar kitais ištekliais, kurie buvo naudingi jūsų tyrimams ir mokymuisi?
Stažuotės metu turėjau unikalią galimybę vykti dirbti į ESRF (angl. The European Synchrotron Radiation Facility), kuris yra įsikūręs Grenoblyje, Prancūzijoje. Ten kartu su kolegomis pasinaudodami mažo kampo rentgeno spindulių sklaidos (angl. small-angle X-ray scattering (SAXS)) metodu siekėme įvertinti metalo jonų bei poliaminų įtaką amiloidinių baltymų dydžiui bei susilankstymui. SAXS metodu gautų duomenų analizei naudojau ATSAS programą, kurią taip pat išbandžiau pirmą kartą.
Taip pat labai džiaugiuosi, jog net kelis kartus vykau į ETH Zürich universitetą, kur turėjau progą išbandyti vieną iš struktūrinės biologijos metodų - krioelektroninę mikroskopiją. Jos pagalba bandėme išsiaiškinti amiloidinių baltymų agregacijos metu formuojamų fibrilių struktūrinius pokyčius veikiant metalo jonams arba poliaminams.
Ar galėtumėte pasidalinti įsimintina kultūrine patirtimi, išvykomis ar kitais įvykiais, kuriuos patyrėte gyvendama Šveicarijoje? Kaip ši patirtis papildė jūsų akademines žinias ir prisidėjo prie asmeninio augimo?
Ši stažuotė buvo gausi pirmų kartų – tiek gyvenimas svečioje šalyje vienai, Šveicarijos kultūros ir kraštovaizdžio pažinimas, asmeninis augimas ir tobulėjimas profesiniame kelyje, bendravimas vien anglų kalba (senuosius vokiečių kalbos įgūdžius taip pat reikėjo prisiminti), naujų tarptautinių pažinčių užmezgimas.
Be jau mano minėtų išvykų į ESRF bei ETH Zürich universitetą, kur patobulinau savo žinias mokslinių tyrimų srityje, savaitgaliais keliavau po įspūdingąją Šveicariją. Gamta, bažnyčių varpų gaudesys bei karvių varpelių skambėjimas dažnai primindavo pasaką. Turint pasakiškas Alpes, vietinio šveicaro jau net nebereikia klausti apie savaitgalio planus - vienareikšmiškai bus atsakyta, jog laukia žygis kalnuose. Tai vietiniams jau kaip antra religija. Karštomis vasaros dienomis pietų pertraukos metu taip pat buvo organizuojami masiniai plaukimai Aare upe, kas jau yra tapę tradicija ir ko taip pat nevalia praleisti būnant Šveicarijoje.
Po šios kelionės tapau žymiai drąsesnė, savarankiškesnė, labiau pasitikinti savimi, pagerinusi anglų kalbos įgūdžius bei dar labiau pasiruošusi pasitikti naujus iššūkius ir naujas patirtis būsimų magistro studijų metu.
Ar stažuotės metu susidūrėte su netikėtais iššūkiais? Jei taip, kaip juos įveikėte?
Stažuotės metu netikėtų iššūkių pavyko išvengti. Turėjau tik šiek tiek nesusipratimų su bankiniais dalykais, tačiau juos lengvai pavyko išspręsti padedant laboratorijos kolegoms bei draugams.
Kaip, jūsų manymu, įgyta patirtis paveiks jūsų tolesnę biochemikės karjerą?
Be abejonės, įgyta patirtis paveiks tik teigiamai mano tolesnę biochemikės karjerą. Vis dar palaikau ryšius su laboratorijos kolegomis iš Šveicarijos. Aktyviai ir toliau kartu dirbame siekdami išleisti mokslines publikacijas. Jau netrukus pradėsiu Molecular Biosciences (Neuroscience krypties) magistro studijas Heidelbergo universitete, Vokietijoje, tad net neabejoju, kad įgyta nauja patirtis, išmokti nauji moksliniai metodai bei užmegztos tarptautinės pažintys su mokslininkais iš viso pasaulio bus man ypač naudingi ir vertingi ir šių studijų metu.
Ką patartumėte mūsų fakulteto studentams, svarstantiems apie studijas arba praktiką užsienyje?
Studijos arba praktika užsienyje – tai neįkainojama patirtis, kuria turėtų pasinaudoti kiekvienas studentas. Tai puiki proga įgyti naujų žinių ir gebėjimų profesiniame kelyje, bei tuo pačiu įgauti ir naudingų įgūdžių asmeniniame gyvenime. Svarbu tik atlikti gerus namų darbus prieš išvykstant - pasidomėti plačiau apie studijų programą arba praktikos vietą bei konkrečią joje dirbančią grupę, norint turėti sklandesnę ir užtikrintesnę pradžią naujoje vietoje. Neabejokite, nes kada, jei ne dabar patirsite didžiausią gyvenimo nuotykį?
Jei ir jūs norite sudalyvauti mainų programoje pagal Erasmus+, Arqus, Coimbra arba dvišalių sutarčių programas, registruotis galite iki š. m. vasario 29 d.
Daugiau informacijos čia.