Šių metų sausio 25–27 d. vyko pirmoji Neakivaizdinės jaunųjų chemikų mokyklos sesija naujokams ir baigiamoji – senbuviams. Po sėkmingai išlaikyto egzamino, mokyklos baigimo pažymėjimai buvo įteikti 39 mokiniams. Iš viso šią mokyklą jau baigė 1171 mokinys.
Neakivaizdinė jaunųjų chemikų mokykla „Pažinimas“ yra bendras LINEŠA (Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros) ir Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto projektas, skirtas mokslui ir chemijai neabejingiems mokiniams. Specialisto teigimu, čia moksleiviai sukaupia neįkainojamas žinias, kurios vėliau plėtoja ir akademinėje veikloje. Ką vaikai mokosi tokioje mokykloje? Kokia tai mokykla?
Anot Mokslo ir technologijų poskyrio specialisto Teofiliaus Kilmonio, Neakivaizdinė jaunųjų chemikų mokykla „Pažinimas“ skirta tiems, kurie neabejingi chemijai, siekia naujų žinių ir seka mokslo naujoves.
Mokykla įsteigta 2000 m. Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros iniciatyva, pritariant Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetui. Į mokyklą priimami 10–11 kl. mokiniai, iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Čia mokslas trunka dvejus metus.
„Ši mokykla yra skirta tiems mokiniams, kurie domisi chemija ir nori pagilinti savo žinias. Per penkias sesijas, moksleiviai gauna teorinių žinių, praktinių įgūdžių ir nagrinėja temas, kurios nėra nagrinėjamos mokykloje.
Moksleiviai turi progą pabendrauti su studentais, kurie veda pratybas, taip pat gali susipažinti ir pabendrauti su geomokslų ir chemijos fakulteto dėstytojais.
Kitas svarbus faktorius, kad moksleiviams tai padeda susipažinti su studijomis bei pabendrauti su studentais”, – sako T. Kilmonis.
Neakivaizdinės jaunųjų chemikų mokyklos mokslo vadovas prof. dr. Rimantas Raudonis išlydi jau 23-iąją laidą.
Pamokos, kaip universitete
Specialistas teigia, kad mokykloje vyksta sesijos (jų yra keturios), kurių metu mokiniai atvyksta ir dirba Vilniuje. Tarp sesijų mokiniai namuose dirba individualiai, atlieka skirtas užduotis. Sesijų metu mokiniai klauso paskaitų, sprendžia praktines užduotis, atlieka laboratorinius darbus, bendrauja su aukštos kvalifikacijos specialistais.
„Paskaitos yra labai konkrečios, pirmieji metai skirti bendrąjai chemijai, vėlesni – organinei. Svarbu pabrėžti, kad paskaitose moksleiviai analizuoja skirtingus chemijos dalykus.
Pirmiausia būna paskaita, vėliau laukia pratybos, seminarai tų paskaitų tema, toliau laboratorinis darbas, o pabaigoje egzaminas”, – teigia T. Kilmonis.
Mokyklos tradicijos
Pasak T. Kilmonio, Neakivaizdinė jaunųjų chemikų mokykloje gausu tradicijų, tačiau kone svarbiausia tradicija, perduodama iš vienos laidos į kitą yra bendravimas. Specialistas priduria, kad moksleiviai, studentai ir dėstytojai palaiko itin artimą ryšį.
„Tradiciškai dalis „Pažinimą” baigusių mokinių įstoja į Chemijos ir geomokslų fakultetą ir prisideda prie mokyklos organizavimo, ten veda paskaitas, pratybas, patys bendrauja su jaunesniais mokiniais. Buvęs „Pažinimo” mokinys – tampa dėstytoju „Pažinime”.
Tradicijų yra ir daugiau, pavyzdžiui yra skirtas vakaras, kuomet visi susitinka, vyksta protmūšis, kurį organizuoja studentai moksleiviams. Žinoma, svarbi yra ir baigimo šventė”, – vardija jis.