2023 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“. Ateities vizijoje rašoma, kad dėl jau įsibėgėjusių klimato kaitos procesų vidutinė globali oro temperatūra 2050 m. prognozuojama apie 2–2,5 °C aukštesnė, palyginti su XIX a. viduriu. Manoma, kad pasaulyje žmonija regės vis daugiau ekstremalių gamtos reiškinių, daugės nykstančių rūšių.
Pasak vieno iš Lietuvos ateities vizijos kūrėjų, Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakulteto profesoriaus, klimatologo Egidijaus Rimkaus, tai, kaip gyvens mūsų vaikai ir vaikaičiai, priklauso nuo žmonijos veiksmų: „2023 metai buvo karščiausi pasaulio istorijoje, tikėtina, kad 2024 metai globaliu mastu bus šilčiausi. O kas bus amžiaus pabaigoje, labai didele dalimi priklauso nuo to, kaip elgsis žmonija ir kokie sprendimai bus priimti.“
Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode klimatologas prof. E. Rimkus pasakoja apie klimato krizę, galimus jos scenarijus ir tai, ar kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie klimato būklės gerinimo.
Prof. Egidijus Rimkus
Kokie galimi klimato krizės scenarijai?
Klimatologas teigia, kad žymūs klimato pasikeitimai bus matomi prasidėjus kitam šio tūkstantmečio amžiui: „Jei kalbame apie ateitį po 10–20 metų, tai didelių skirtumų tarp galimų scenarijų nėra. Taip, yra tie vadinamieji pesimistiniai ir optimistiniai scenarijai, tačiau jie išryškėja mąstant apie tolimesnę ateitį. Iš klimatologinės perspektyvos scenarijų diferencijavimas prasideda apie 2100 m. Jei kalbama apie netolimą laiko horizontą, tai klimato scenarijus iš esmės yra apie tai, kaip bus elgiamasi. O kuo toliau yra judama laiku, tuo tie skirtumai atsiranda didesni. Be jokios abejonės, pesimistinis scenarijus – išties blogai, o optimistinio mes greičiausiai nepasieksime.“
Anot profesoriaus, šį šimtmetį katastrofiški klimato kaitos pokyčiai dar neturėtų vykti, vis dėlto klimato kaitos požymiai jau yra pastebimi: „Kalbant apie jūros lygio kilimą, katastrofinis jo kilimas, t. y. kad jis kiltų apie metrą, yra menkai tikėtinas per šį šimtmetį. Tad tikriausiai mums teks kovoti su 50–60 centimetrų kilimo pasekmėmis. Vis dėlto tai yra nemažai. Dabartinis kilimo greitis yra 4 milimetrai per metus, jei šis tempas išliktų, tai būtų apie 40 centimetrų. Bet manoma, kad kilimo tempas turėtų didėti, tad greičiausiai šis skaičius bus didesnis. Vis dėlto kol kas nėra aiškių ženklų, kad apie 2100 m. jūros lygis pakiltų apie 3–4 metrus ir būtų užlieti miestai. Bet krantotvarkininkai susidurs su problemomis, ypač mažųjų pasaulio salų.
O kalbant apie kalnus, mes ir dabar susiduriame su problemomis, slidinėjimo sezonai yra pasikeitę, jie būna ne kiekvienais metais, ne visur ir pan. Šių trikdžių bus daugiau. Pasakyti, kad iki amžiaus pabaigos iš viso nebebus kur slidinėti, negalėčiau, bet tikriausiai keisis slidinėjimo lokacija ir laikas, galbūt trumpės tas laikas, kada bus galima tai daryti. Tai yra didelė problema, ypač toms valstybėms, kurioms slidinėjimo pramogos neša pelną.“
Klimato šiltėjimas keičia pasaulį
Mokslininkas mano, kad tai, kokiame pasaulyje žmonija gyvens šimtmečio pabaigoje, itin priklauso nuo žmonių: „2023 metai buvo karščiausi pasaulio istorijoje, tikėtina, kad 2024 metai globaliu mastu bus šilčiausi. O kas bus amžiaus pabaigoje, labai didele dalimi priklauso nuo to, kaip elgsis žmonija ir kokie sprendimai bus priimti.“
Kai kurie mokslininkai teigia, kad 1,5 laipsnio klimato šiltėjimas yra ta riba, kurią viršijus jau bus pasiekti negrįžtami procesai ir klimato krizė bus nebesustabdoma. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius mano, kad tai priklauso nuo ekosistemos: „Galbūt vienoje ekosistemoje šis skaičius galėtų būti ir 1,1 laipsnio, o kitoje ir 3 laipsniai. Tačiau apie dviejų laipsnių šiltėjimą jau yra kalbama nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio. Du laipsniai jau yra gana didelis stresas visai globaliai sistemai. O 1,5 laipsnio buvo optimistinis scenarijus, kadangi buvo norėta, kad būtų ko siekti. Du laipsniai yra tai, ką mes greičiausiai pasieksime apie 2040–2050 m. Jokių realių galimybių šiltėjimą sustabdyti ties 1,5 laipsnio riba nėra. Labiausiai gąsdina, kad šie pokyčiai nėra lengvai sustabdomi.“
Pasak prof. E. Rimkaus, jau dabar klimato šiltėjimas keičia pasaulį. Vis dėlto šie pokyčiai sunkiai pastebimi, nes jie vyksta lėtai: „Klimato šiltėjimas keičia pasaulio vaizdą. Mes to nepastebime, nes šie pokyčiai nevyksta greitai. Bet jie bus dideli. Manau, kad 1,5 laipsnio ar net 2 laipsnių šiltėjimą žmonija gali prisitaikiusi atlaikyti, tačiau jei šiltėjimas kiltų iki 2,5 ar 3 laipsnių, tuomet pasekmės būtų katastrofiškos.“
Kaip įveikti klimato krizę?
Profesorius skeptiškai vertina dėl klimato kaitos priimamus sprendimus: „Kol kas nežinau sprendimų, kurie būtų rimtai pakeitę klimato krizę. Visą laiką žiūriu į skaičius, o fosilinio kuro deginimas arba CO2 išmetimas kiekvienais metais vis didėja ir yra pasiekiami nauji rekordai. Būtų galima spekuliuoti, kas būtų, jei iš viso apie tai nebūtų kalbama, tikriausiai būtų dar didesni pokyčiai. Gerai, kad apie klimato krizę yra kalbama, bet kalbama daugiau nei 30 metų, dėl to aš gana skeptiškai žiūriu į dabartinius susitarimus. Kadangi dažniausiai tai yra deklaracijos apie tai, kad būtų gražu, jog mes elgtumės kitaip. Tai nebūtinai įvykdoma.“
Klimatologas pabrėžia, kad klimato krizės problema yra pasaulinė: „Jei kalbame apie Europos Sąjungą, reikia suvokti, kad jos dalis globalioje emisijoje yra gana maža, mažiau nei 10 proc. Tai reiškia, kad bet kokie sprendimai ir pokyčiai Europos Sąjungoje neišsprendžia problemų globaliu mastu. Emisijų sumažinimas Europoje nelemia, kad klimatas keisis, nes tai nėra lokalus reiškinys. Kita vertus, jei Europa suvokia problemą, jos lyderystė yra labai svarbi. Daugelis pasaulio valstybių suvokia, kad klimato kaita yra grėsmė, ir daro daug žaliųjų investicijų. Klimato krizės pagrindas yra fosilinis kuras ir jo deginimas.
Mano manymu, situaciją galėtų pakeisti ribojimai ir technologijos. Daugelis žmonijai kilusių problemų buvo sprendžiamos pasitelkiant technologijas, galbūt ir šiuo atveju bus rasti technologiniai sprendimai. Bet niekas to nežino, todėl, kol nepavyksta technologinėmis priemonėmis, reikėtų spręsti kitomis priemonėmis“, – apie galimus klimato krizės sprendimo būdus pasakoja tyrėjas.
Ar kiekvienas gali prisidėti prie klimato kaitos situacijos gerinimo?
Anot mokslininko, svarbu kalbėti apie klimato kaitą, net jei kartais ši tema kai kurias visuomenės grupes ir erzina, kadangi, pasak profesoriaus, kalbėjimas apie klimato kaitą didina jos žinomumą visuomenėje: „Džiaugiuosi, kad jaunimui yra svarbi klimato kaitos tema. Jaunimo iniciatyvos priverčia šia tema kalbėti, o kai yra kalbama, apie tai sužino daugiau žmonių, atkreipia dėmesį ir politikai. Teko skaityti, kad apie pusę viso pasaulio gyventojų nė nežino apie klimato kaitą.“
Ekspertas mano, kad kiekvieno asmeninis indėlis į klimato kaitos situacijos gerinimą yra svarbus, nes visuomenės veiksmai skatina politikų sprendimų priėmimą: „Kartais galvojama, kad aš čia vienas, mažas, ką galiu padaryti. Bet kai yra elgiamasi kitaip, yra kitaip ir reaguojama į šias problemas, tai tampa svarbu, norisi, kad ir kiti prisidėtų prie šio tikslo. Tad atsiranda toks lyg ir spaudimas politikams, kad turi būti atstovaujami ir žmonės, kuriems rūpi klimato kaita. Daryti pokyčius savo gyvenime yra sudėtinga, bet per savo gyvenimo būdo pokyčius galime prisidėti prie demokratinės valstybės priimamų sprendimų.“