Išvykimas studijuoti, dirbti ar atlikti praktikos į svetimą šalį gali kelti didelį stresą. Tačiau trečiakursė chemikė Simona Jurevičiūtė sako, kad patirtis Torunėje, Lenkijoje, praleistos vasaros programos metu padėjo jai tobulėti ne tik moksle, bet ir leido įgauti kultūrinės bei asmeninės patirties. Su fakulteto bendruomene Simona dalinasi savo įspūdžiais ir ką išmoko praktikos metu.
Ar gali papasakoti apie vasaros programą Torunėje? Kaip apie ją sužinojai?
Šią vasarą Torunėje, Lenkijoje dalyvavau vasaros programoje. Šioje programoje atrenkami studentai iš viso pasaulio, kurie visą mėnesį dirba su jiems paskirtu dėstytoju prie išsirinktos temos. Mėnesio gale reikia parengti pristatymą apie atliktą tyrimą bei jo rezultatus.
Apie praktiką Torunėje sužinojau iš prof. habil. dr. Aivaro Kareivos, kuris ir paskatino sudalyvauti ir išbandyti kažką naujo. Daugiau informacijos apie pačią praktiką ir apie visą aplikacijos eigą suteikė dėstytoja doc. dr. Justina Gaidukevič.
Dėstytoja doc. dr. Justina Gaidukevič minėjo, kad į programą buvo didelė atranka. Ar atrankos procesas buvo sunkus? Kaip manai, kuo išsiskyrė tavo paraiška?
Atrankos procesas nebuvo sunkus (reikalingi keli dokumentai, motyvacinis laiškas, CV), tačiau tai buvo pirmas kartas teikiant paraiškas praktikai, todėl patirties neturėjau. Daug patarimų davė dėstytojai, kurie padėjo suprasti, ko iš tiesų reikalaujama ir kaip parašyti išskirtinį motyvacinį laišką.
Manau, mano paraiška nebuvo kažkuo labai išskirtinė. Svarbiausia ne visi statistiniai duomenys, o kaip pats save pristatai, kaip parodai susidomėjimą ir ryšį su pasirinkta tema ar universitetu.
Kokie buvo lūkesčiai vykstant į Torunę? Ar programos patirtis juos patenkino, ar galbūt atvirkščiai – nuvylė?
Kadangi tai buvo pirma mano praktika (kuri vyko dar ir ne Lietuvoje), neįsivaizdavau, ko galiu tikėtis, kaip reikia tam pasiruošti, koks krūvis manęs laukia. Tačiau dabar galiu pasakyti, kad nesitikėjau, jog bus taip įdomu tiek moksline, tiek socialine prasme. Viskas buvo puikiai suorganizuota, kartą per savaitę turėjome teorines paskaitas, kelionę susipažinti su netolimomis Torunės apylinkėmis, likusias darbo dienas leisdavome laboratorijose dirbdami prie savo pasirinktos temos. Savaitgaliai būdavo laisvi, tačiau veiklos tikrai netrūko, kadangi su kitais studentais susiorganizuodavome žaidimų vakarus, išvykas į tolesnius miestus ar išeidavome tyrinėti naktinio miesto.
Nuvylė nebent tai, kad praktika truko gana trumpai. Per mėnesį atlikti mokslinį tyrimą tikrai nėra lengva, todėl ne visi gauti rezultatai gali būti tobuli.
Kokioje mokslinių tyrimų veikloje dalyvavai Lenkijoje?
Kuruojama prof. habil. dr. Joannos Kujawos gaminau PVDF membranas, kurias modifikavau fiziškai ir chemiškai, bandydama pagerinti jų pritaikymą gaminant emulsiją membranų emulsifikacijos būdu.
Kaip programa prisidėjo prie tavo, kaip chemijos studentės, akademinio ir asmeninio augimo?
Šioje programoje tapau savarankiškesnė, kadangi nuvykti ten turėjau viena, taip pat laboratorijoje dažniausiai tekdavo dirbti vienai, todėl darbas buvo gana savarankiškas, dažniausiai pačiai reikėdavo rasti išeitis iš tam tikrų situacijų.
Programos metu iš arčiau susipažinau su tyrėjo gyvenimu. Šiek tiek nustebino, kokie nenuspėjami rezultatai gali būti gaunami atliekant eksperimentus, kiek daug gali lemti mažiausi darbo sąlygų pokyčiai.
Ar dalyvaudama programoje susidūrei su kokiais nors iššūkiais? Jei taip, kaip juos įveikei?
Iššūkių pavyko išvengti. Buvo keli nesusipratimai su banku, viešuoju transportu, tačiau su dėstytojų ar kitų kuruojančių žmonių pagalba viskas buvo labai greitai išsprendžiama.
Kokios buvo įsimintiniausios akimirkos arba patirtys, palikusios didžiausią įspūdį?
Iš akademinės pusės labiausiai įsiminė pirmų rezultatų gavimas. Pirmas dvi savaites atlikau gana mechanišką darbą, tačiau pradėjus tirti pagamintas medžiagas, pritaikius jas emulsijos gaminime, pamačiau, kokį darbą iš tiesų padariau per tokį trumpą laiką.
Taip pat didelį įspūdį paliko studentų bendrumas ir kaip greitai tapome tarsi viena šeima. Grįžę iš laboratorijų nenuobodžiaudavome, leisdavome vakarus bendrose bendrabučio erdvėse, eidavome pasivaikščioti, pavakarieniauti, todėl laikas po visos dienos darbų tikrai neprailgdavo.
Kokios kultūrinės patirties parsivežei? Ar yra dalykų, kurių išmokai būdama tarptautinėje komandoje?
Kadangi studentai buvo iš viso pasaulio, teko susidurti su daug skirtingų kultūrų. Labiausiai nustebino skirtumai tarp kiekvieno krašto bendravimo, artumo. Mes kaip rytų europiečiai esame gana uždari, dalykiški, palaikome atstumą nuo mums dar nepažįstamų žmonių, tačiau pietiečiai elgiasi visai priešingai. Šis bruožas labiausiai įsiminė ir, tikiuosi, pati tapau šiek tiek šiltesniu žmogumi.
Ką patartum kitiems chemijos studentams, kurie svarsto galimybę pretenduoti į tarptautines stažuotes ar mokslinių tyrimų programas?
Patarčiau nedvejoti ir būtinai išnaudoti šią galimybę. Tai puikus šansas tobulėti ne vien akademiškai, bet ir asmeniškai. Svarbiausia atidžiai išsirinkti vietą, kurioje atliksite stažuotę, ir programos temą. Bus daug lengviau pradėti darbus, kai tema yra bent šiek tiek žinoma.
Galiausiai, ar galėtum pasidalinti patarimais ar šaltiniais, kurie buvo naudingi ruošiantis kelionei, ir padedančiais kuo geriau išnaudoti tarptautinės stažuotės patirtį?
Mano šaltinis buvo kiti studentai, kurie yra dalyvavę panašiose stažuotėse. Prieš vykstant rekomenduočiau pabendrauti su kitais tokią patirtį turėjusiais studentais, tada daug lengviau įsivaizduoti, ko galima tikėtis bei kaip pasiruošti.