Julijos G. nuotr.jpg

Šviesa visą laiką lėmė žmogaus gyvenimo ritmą, savijautą. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė Julija Grigorjevaitė sako, kad anksčiau intuityviai jausdavome, o dabar jau realiais tyrimais nustatyta, kad šviesa daro įtaką žmogaus elgesiui ir savijautai.

Skirtingą apšvietimą naudoja prekybos centrai mėsos ar daržovių skyriuose, taip sukurdami iliuziją, kad mėsa ar uogos atrodo raudonesnės, nei iš tiesų yra. Prekybininkai pastebėjo skirtumą ir pradėjo sąmoningai taikyti įvairias apšvietimo spalvines gamas. Dažniausiai žmogus net nepastebi skirtumo, bet pastebi rezultatą – daržovės atrodo šviežios, persirengimo kabinoje žmogaus veidas atrodo skaistus ir lygus. Tokią iliuziją paprasta sukurti naudojant skirtingas medžiagas šviestukuose.

Žmonės sąmoningai renkasi skirtingą apšvietimą. Naktinėse pamainose dirbantiems žmonėms parenkama melsva šviesa, kuri užtikrina, kad darbuotojai nenorėtų miegoti, nes mėlyna spalva suteikia energijos. Tuo tarpu įrenginėdami miegamuosius žmonės renkasi jaukią švelnios, šiltos gelsvos spalvos šviesą, kuri nuramina ir atpalaiduoja.

Mokslininkė pasakoja, kad liuminescencines medžiagas galima naudoti ne tik šviestukuose (angl. LED), bet ir banknotų ar dokumentų apsaugai. Dienos šviesoje nematomi saugos žymekliai pastebimi tik juos apšvietus UV spinduliais. Šias galimybes atveria aukštynverte emisija pasižyminčios medžiagos, kurios geba ilgesnių bangų spinduliuotę pakeisti į trumpesnių bangų, tarkime, infraraudonąją spinduliuotę konvertuoti į regimojo spektro spinduliuotę. Tokios medžiagos gali būti pritaikomos onkologinėms ligoms diagnozuoti ir gydyti.

Kovai su klastotėmis – šviesa

Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė praėjusiais metais surado ir savo magistro darbe „Naujų raudonai spinduliuojančių fosforų saugos pigmentams sintezė ir optinių savybių̨ tyrimas“ aprašė net tris naujas liuminescencinių medžiagų serijas. Paklausta, kodėl yra būtinybė kurti ir modifikuoti liuminescencines medžiagas, J. Grigorjevaitė sako, kad saugos žymekliai kuriami kombinuojant skirtingas medžiagas. Tad kuo daugiau skirtingų medžiagų panaudoji saugos žymekliui, tuo mažesnė suklastojimo tikimybė. Taigi būtina sukurti medžiagų bazę, aprašyti, kokiomis savybės jos pasižymi, kad saugos pigmentų gamintojai galėtų jas panaudoti. Kita vertus, norima surasti geriausią kainos ir kokybės santykį.

„Kiekvienos medžiagos savybės skiriasi priklausomai nuo to, kokie retųjų žemių elementai (lantaniodai) naudojami kuriant medžiagą. Lantanoidai turi elektronus, kuriuos sužadinus atitinkama spinduliuote jie peršoka į aukštesnį elektroninį lygmenį, o grįždami į nesužadintą būseną spinduliuoja dažniausiai regimojo spektro spinduliuotę. Ne visais atvejais sukurta nauja medžiaga šviečia. Beje, lantanoidai nėra pigūs. Todėl stengiamasi sukurti medžiagą, kurios gamybai reiktų panaudoti kuo mažiau retųjų žemės elementų, ir taip atpiginti medžiagos gamybą“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto doktorantė.

Nuo tyrimo iki plataus taikymo – ilgas kelias 

Pasak J. Grigorjevaitės, tam, kad universitete atliekami tyrimai taptų realiu produktu, reikia nueiti ilgą kelią. Reikalingi net ne metai ir ne penkeri. Tačiau mokslininkė neslepia, kad siekia sukurti produktą ar bent jau galutinio produkto prototipą.

„Šiame technologijų amžiuje nebegalime vadovautis prieš kelis šimtus metų į priekį variusiomis idėjomis – pažinti aplinką. Pradėdami mokslinį tyrimą jau turime žinoti, kur galėsime panaudoti kuriamą medžiagą. Taigi siekiame kurti produktą, kurį visuomenė galės naudoti. Net jeigu aplinkui mus esančių medžiagų poveikio, tiek neigiamo, tiek teigiamo, mes dažnai tiesiog neįvertiname“, – sako geriausio magistro darbo ir mokslinių straipsnių prestižiniuose mokslo leidiniuose autorė J. Grigorjevaitė.

marina sokolova urte neniskyte jekaterina ivanova 75608241

Ieškome II kurso bakalauro studento, kuris norėtų prisijungti prie mūsų mokslinių tyrimų vasaros praktikai su galimybe pratęsti darbus ir atlikti diplominį darbą.

 

Tiriame neuronų sinapsių genėjimo molekulinius mechanizmus besivystančiose smegenyse. Darbams vadovautų dokt. Daina Pamedytytė. Daugiau informacijos apie mūsų tyrimus:

http://www.biofizika.gf.vu.lt/mokslas/molekuliniai-sinapsiu-genejimo-mechanizmai-besivystanciose-smegenyse

 

Susidomėjusius prašome iki 2019-03-03 atsiųsti savo CV su akademiniais rezultatais el. paštu:

veikiantys multifunkciniai svetainei

Visi, besinaudojantys bibliotekos daugiafunkciais įrenginiais, netruks pastebėti su spausdinimu ir skenavimu susijusius atnaujinimus – bibliotekoje įdiegta nauja programinė įranga PaperCut.

SPARTESNIS PRISIJUNGIMAS

Nuo šiol prie daugiafunkcių įrenginių vartotojai gali prisijungti trimis būdais: pridėję pažymėjimą prie kortelių skaitytuvo, vieningo prisijungimo vardu ir slaptažodžiu (naudojamu jungimuisi prie bibliotekos kompiuterių) ar suvedę trumpąjį ID numerį.

PATOGESNIS ATSISKAITYMAS

Vartotojai, norintys kopijuoti ar spausdinti, nuo šiol savo virtualią sąskaitą papildyti galės bet kokia suma (minimali suma 0,20 €) MKIC Informacijos stale, Centrinės bibliotekos informacijos stale arba Medicinos fakulteto skaitykloje.

Kopijavimo/skenavimo įkainiai
A4 nespalvotai – 0,04 €
A4 spalvotai – 0,65 €
A3 nespalvotai – 0,08 €
A3 spalvotai – 1,30 €

SPAUSDINIMO PASKYRA

Prisijungus prie savo spausdinimo paskyros adresu print.vu.lt vartotojai galės peržiūrėti ir savo virtualios sąskaitos balansą, atliktų veiksmų istoriją, susikurti trumpąjį ID, pervesti lėšas iš savo sąskaitos kitiems sistemos naudotojams ir administruoti kitas paslaugos funkcijas. Įdiegta ir nauja funkcija „Web spausdinimas“, leidžianti įkelti dokumentus į portalą print.vu.lt ir spausdinti darbus ne tik iš bibliotekos, bet ir iš asmeninių kompiuterių ar mobilių įrenginių (kol kas galioja tik PDF ir vaizdo dokumentams).

 

ImageForArticle_4620(1).jpg

Jeigu svarstote, kokių specialistų ateityje reikės daugiausia, verta peržiūrėti inovacijų, kurios esmingai keičia kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę, atradimų periodiškumą. Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Rimantas Raudonis sako, kad kiekviena kokybiška inovacija pradžioje išgyvena inkubacinį periodą ir tik vėliau ji masiškai skverbiasi į visas gyvenimo sritis, kol pasiekia įsisotinimo laipsnį.

Taigi klausimas, renkantis perspektyvią profesiją, turėtų būti ne kokių specialistų trūks, o kokios inovacijos šiuo metu išgyvena inkubacinį etapą.

Nanomedžiagos

Pasak prof. R. Raudonio, šiuo metu prognozuojama, kad inkubacinį laikotarpį išgyvena nanomedžiagų ir nanotechnologijų taikymas.

Nanomedžiagos – tai cheminės medžiagos, kurių struktūrinių vienetų matmenys yra nuo 1 iki 100 nanometrų. Šių struktūrinių vienetų dydį galbūt bus lengviau įsivaizduoti žinant, kad plauko storis apie 10 000 kartų didesnis už nanodalelių dydį.

Nanomedžiagos keičia energetikos, medicinos sritis, verslininkai nanomedžiagas pradeda naudoti kosmetikos, drabužių pramonėje, taip pat nanomedžiagos naudojamos onkologinių navikų terapijai, ličio jonų baterijoms, kurios naudojamos elektriniuose automobiliuose, saulės baterijų plokštėms.

Apskaičiuota, kad planetoje nanomedžiagų rinkos vertė yra 20 mlrd. eurų. Šiuo metu nanomedžiagų sektoriuje tiesiogiai dirba 300–400 tūkst. žmonių visoje Europoje, tačiau didėjantis šių medžiagų poreikis didina ir specialistų, gebančių su jomis dirbti ir jas kurti, poreikį.

Nanotechnologijos

Nanomedžiagos suteikė milžinišką postūmį technologijoms. Nanotechnologijos yra naujo lygmens inžinerija. Nanotechnologijos kuriamos remiantis faktu, kad nanodalelės pasižymi visiškai kitokiomis savybėmis negu net ir tos pačios cheminės sudėties medžiagos, tačiau didesnės dalelės.

Prognozuojama, kad nanotechnologijomis paremtų produktų vertė visame pasaulyje išaugs keliolika kartų (2015 m. buvo 2 tūkst. mlrd. eurų).

Daugiau apie nanomedžiagas, nanotechnologijas ir molekulinių variklių pritaikymo sritis prof. Rimantas Raudonis papasakos jau šį penktadienį, vasario 8 d., 12 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vyksiančioje parodoje STUDIJOS 2019.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos